Tautinė mokykla tapo antrąja ambasada

Norintys pakliūti į Rygos lietuvių vidurinę mokyklą laukia eilėje, latviai įrodinėja turintys lietuviškų šaknų, kad čia pakliūtų. Ši mokykla - viena moderniausių Latvijoje. „Tai - mano gulbės giesmė", - sako mokyklos įkūrėja, direktorė Bronislava Aldona Treija. Lietuvos mokyklų vadovams ji pataria nesėdėti sudėjus rankų, o ieškoti galimybių, rašo "Šiaulių kraštas".

Prieš 22 metus įkurtoje mokykloje tada mokėsi devyni vaikai. Dabar moksleivių skaičius išaugo iki 390. Trečdalis jų - lietuviai arba lietuvių kilmės. Modernią mokyklą veržiasi lankyti vis daugiau latvių.

Kad galėtų pakliūti į mokyklą be eilės, latviai įrodinėja turintys lietuviškų šaknų. „Mums nereikia niekur ieškoti mokinių, galėtume penkias papildomas klases atidaryti, kiek yra norinčiųjų", - pasakojo direktorė B. A. Treija.

Mokykloje kartu su Popamokinio ugdymo centru dirba 43 pedagogai, 10 iš jų - lietuviai. Moderni mokykla išaugo iš apleisto vaikų darželio, kuris stovėjo be langų, durų. Šias patalpas mokykla gavo 2000 metais ir prikėlė naujam gyvenimui. Iš dviejų aukštų pastato - į keturių.

Šalia įkurtas Popamokinio ugdymo centras, technikai įsigyti finansavimą skyrė rėmėjai. Jame veikia įvairiausi būreliai, todėl vaikams nereikia važiuoti į Rygos centrą. Jie yra užimti iki pat vakaro. Už tai mokėti nereikia.

Mokykloje yra drabužinė su asmeninėmis spintelėmis, ten vaikai persirengia, pasikeičia avalynę. Moksleiviai dėvi uniformas. Visi baldai - pradedant drabužine, kabinetų baldais ir įranga - Lietuvos valstybės dovana.

„Mūsų vaikai stengiasi, kad viskas būtų kaip namuose - baldai nekeisti jau 12 metų. Jie nebraižo suolų. Jei kas suklydo, sumoka 8 latus (apie 40 litų) ir nuperka naują stalviršį, tėvai atneša ir prisuka. Per tą laiką reikėjo pakeisti tik 8 stalviršius", - griežtą tvarką apibūdino direktorė.

Mokykloje veikia muziejus, biblioteka, yra šiuolaikiškai įrengta erdvi sporto salė, konferencijų salė, poilsio kambariai, žiemos sodas, valgykla. Mokykla papuošta ne tik vaikų kūriniais, bet ir freskomis, vitražais. Lauke įrengta žaidimų aikštelė mažiesiems.

Už rožių alėją, rododendrais ir kitomis gėlėmis apsodintą, alpinariumais išpuoštą aplinką mokykla yra gavusi premiją už gražiausią teritorijos tvarkymą Rygoje.

Iš mokyklos teritorijos vyresniųjų klasių moksleiviai gali išeiti tik su klasės vadovo arba administracijos leidimu, mažieji - neišleidžiami. Kiekvienoje Rygos mokykloje visą parą budi savivaldybės policija.

Mokykloje vaikai mokosi anglų, rusų, vokiečių kalbų. Nuo 1 iki 4 klasės lietuviškai dėstoma lietuvių kalba, technologijos ir muzika. Nuo 8 klasės prasideda Lietuvos istorija, geografija, etnokultūra. Šiemet nuo 6 klasės lietuviškai pradėtas dėstyti pilietinis ugdymas. Visi kiti dalykai - valstybine latvių kalba.

Prieš pradėdami lankyti mokyklą vaikai eina į paruošiamąją klasę, ten gauna lietuvių kalbos pagrindus.

Mokykloje švenčiamos lietuvių šventės vyksta lietuviškai, latvių - latviškai.

Direktorė B. A. Treija pabrėžia, kad dėl kalbos nekyla jokių problemų. „Mes galėtume pamokyti vyriausybes, kaip galima skirtingų tautybių kolektyvui mokytis pagal vieną programą. Visi esame vienodi", - "Šiaulių kraštui" sakė mokyklos vadovė.

2012 metais B. A. Treijai buvo įteikta Kalbos premija už labdaringus darbus telkiant visuomenę lietuvių kalbai ir lituanistikai puoselėti.

Šviesa, šiluma, švara - kertiniai dalykai, kurių reikalauja mokyklos direktorė.

Filosofiją ir visuomenės mokslus Šiaulių universitete baigęs Rolandas Žalnierius - Lietuvos istorijos mokytojas, projektų vadovas sako, kad mokykla tarsi antroji Lietuvos ambasada, ne tik švietimo, bet ir kultūros centras. Joje įsikūrusios lietuvių organizacijos.

Direktorė įsitikinusi, jog reikia atrasti ir ugdyti kiekvieno vaiko talentą.

ELTA | ekspertai.eu inf.