Teismo sprendimas: VVKT negali slėpti korumpuotų sprendimų motyvų

Kaip jau skelbėme, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pernai sugalvojo, kad informacija apie 2011 m. jos įregistruotų vaistų, sukurtų prieš 30–50 metų, tyrimus yra konfidenciali (ČIA ir ČIA).

Visoje Europos Sąjungoje galiojanti direktyva ir Farmacijos įstatymas įpareigoja VVKT šią informaciją skelbti viešai, nes vertinimo protokole visuomenei turi būti pateikti vaisto registravimo sprendimo motyvai (tyrimų duomenys, įrodantys, kad vaistas saugus ir veiksmingas), kad kiekvienas vaistų vartotojas galėtų įsitikinti, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Mykolo Romerio universiteto doktorantė, kuriai šių duomenų reikia disertacijai, pagalbos kreipėsi į teismą.

Teisme VVKT bandė įrodyti, kad farmacijos įmonės pačios gali nuspręsti, kuri informacija apie registruotą vaistą yra konfidenciali, ir neleisti VVKT viešinti duomenų, kurių nenori viešinti. Tokiu atveju visų neteisėtai registruotų vaistų, kurių saugumui ir veiksmingumui pagrįsti nepakaktų tyrimų duomenų, registracijos motyvai būtų slepiami, nes tuo suinteresuota ir „netinkamą” vaistą reistravusi farmacijos įmonė, ir neteisėtą sprendimą priėmusi VVKT.

Tačiau teismas paneigė korupcijos požiūriu itin „patogią“ interpretaciją, nurodydamas, kad ne farmacijos įmonei, bet viešojo administravimo subjektui – VVKT – tenka pareiga spręsti, kuri informacija yra konfidenciali, o kuri turi būti skelbiama bei teikiama to pageidaujantiems asmenims.

Ką reiškia „nedelsiant”?

Atsakydama į doktorantės skundą, VVKT nurodė, kad sudarė darbo grupę, kuri pateiks siūlymus dėl viešai skelbtinos informacijos. Kada ta darbo grupė pateiks savo siūlymus, VVKT nedetalizavo.

Anksčiau minėjome, kad pagal slaptumą ši tarnyba konkuruoja su Valstybės saugumo departamentu. Dabar tenka konstatuoti, kad pagal darbo tempą ji konkuruoja su vynuoginėmis sraigėmis ir baliniais vėžliais. Mat Farmacijos įstatymo nuostata, reikalaujanti nedelsiant viešai skelbti vaistinių preparatų savybių vertinimo protokolus, įsigaliojo beveik prieš 7 (septynerius!) metus, t. y. 2006 metų vasarą, bet darbo grupė nebuvo sudaryta tol, kol ginčas nepersikėlė į teismą.

Teismas nurodė, kad ...informacija pareiškėjui turi būti pateikiama per 20 darbo dienų. Šį terminą VVKT jau viršijo 83 kartus. Kaip čia neprisiminsi tarnybinio patikrinimo, kurį 2011 metais VVKT viršininkas Gintautas Barcys inicijavo VVKT profsąjungos nariams už tai, kad jo pavedimo vykdymas vėlavo vieną dieną.

VVKT viršijo savo įgaliojimus

Teismas nurodė, kad vertindamas ginčijamą atsakymą pareiškėjai teismas įvertina VVKT kompetenciją, ir pažymėjo, kad nei įstatyme, nei nuostatuose VVKT nėra suteikta teisė keisti norminius teisės aktus, kuriais būtų įgyvendinamas Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos (jos reikalauja vertinimo protokolus skelbti viešai – ekspertai.eu pastaba). Teismas priminė tai, ką ekspertai.eu jau pažymėjo ne kartą: VVKT rašte pareiškėjai nurodomas vidinis administracinis aktas, t. y. viršininko įsakymu [...] patvirtintas sąrašas (nepaskelbtas nustatyta tvarka) negali įtakoti Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktų nustatytos VVKT pareigos įgyvendinimo.

VVKT motyvai sumalti į miltus

Motyvuodama atsisakymą teikti informaciją vidiniu VVKT įsakymu, VVKT Teisės skyriaus vedėja Lina Laurinavičiūtė susipainiojo norminio teisės akto sąvokoje ir teisės aktų hierarchijoje. Teismas nurodė: toks aktas turėtų turėti norminio teisės akto stadiją, nes jis liečia visą visuomenę ir lemia Farmacijos įstatyme numatytą visuomenės teisę gauti atitinkamą informaciją. Tos teisės riboti vidiniu administraciniu aktu VVKT nėra įgaliota jokiais teisės aktais. Todėl „VVKT dalinis atsisakymas teikti informaciją remiantis vidiniu aktu yra visiškai nepagrįstas“, „[...] Ginčijamame sprendime pareiškėjai nepagrįstai nurodyta, kad Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai gali būti nevykdomi, nes valstybės narės dar dėl to nėra galutinai susitarusios“, – taip teismas sumalė į miltus VVKT argumentus.

Be to, VVKT buvo nurodžiusi, kad surinktos mokslinės informacijos visuma įgyja vertę dėl to, kad jai surinkti reikia pastangų, – farmacininkai investuoja ne tik žmogiškuosius, bet ir finansinius išteklius. Pasirodo, dėl šių „pastangų“ pagal įstatymus vieša informacija, paskelbta ne tik moksliniuose straipsniuose, bet ir internete, tampa konfidenciali. Bet net ir tai nėra naujiena VVKT praktikoje: šiais metais per gripo epidemijos įkarštį ji buvo paskelbusi, kad oscilokokcino sudėtyje esantis veikliosios medžiagos kiekis yra konfidencialus. Netrukus po šio pareiškimo ekspertai.eu „konfidencialią“ informaciją surado panaršę VVKT interneto svetainę. Galbūt todėl ji ir tapo konfidenciali, kad kažkuris VVKT darbuotojas „įdėjo pastangų”, kol informaciją surašė ir paskelbė? O kai tik šią „konfidencialią“ informaciją paskelbė ekspertai.eu, iš www.vvkt.lt ji netruko dingti. Kokiu tikslu liepėte ją išimti, pone G. Barcy?

Stebuklingas praregėjimas

Dėl to, kas vertinimo protokoluose konfidencialu, Europos Sąjungos valstybės susitarė dar 2006-2007 metais (žr. http://www.hma.eu/fileadmin/dateien/Human_Medicines/CMD_h_/procedural_guidance/01_General_Info/2006_01_BPG_PAR_MRP_DCP.pdf ir http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Regulatory_and_procedural_guideline/2009/10/WC500004043.pdf). 2012-aisiais jos žengė dar vieną žingsnį – susitarė, kad galima viešinti beveik visą informaciją apie atliktus tyrimus, o ne vien tai, kas yra vertinimo protokole. Deja, teisme VVKT atstovė teigė, kad šie dokumentai nėra svarbūs ir Lietuvoje neprivaloma jais vadovautis.

Po teismo sprendimo liko spėlioti, kiek dar laiko VVKT rungsis užsispyrimu su asilu ir įrodinės, kad juoda yra balta. Tačiau 2013 m. birželio 3 d. situacija apsisuko 180 laipsnių kampu: VVKT nustatė viešųjų vertinimo protokolų rengimo ir skelbimo tvarką (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=450312&p_query=&p_tr2=2). Ją rengdama VVKT vadovavosi Europos Sąjungos dokumentais, kurių reikšmę neigė iki pat teismo sprendimo.

Tad kodėl G. Barcys anksčiau pasirašinėjo tokias nesąmones, klaidindamas teismą? Pats sugalvojo ar jam taip patarė Lina Laurinavičiūtė – Teisės skyriaus vedėja, turinti „stebuklingų“ galių, dėl kurių greitai tampa kiekvieno viršininko favorite?

Reikia pastebėti, kad šiemet tai jau antrasis G. Barcio praregėjimas – žiemą atkakliai teigusi, kad ekspertai.eu be reikalo rūpinasi, kad nuo gripo gydomasi cukrumi,  vadinamąją Meilės dieną (vasario 14-ąją) po ilgiau nei mėnesį trukusių raginimų VVKT uždraudė prekiauti homeopatiniu vaistiniu preparatu Oscillococcinum, kurio pakuotėje pateikiama netiksli informacija esą šis vaistas skirtas gripo gydymui. [...] Sergant gripu ir vartojant tik homeopatinį vaistinį preparatą, gali būti pavėluotai kreiptasi į gydytoją ir kilti komplikacijos (žr. http://www.vvkt.lt/lit/Oscillococcinum-su-netikslia-informacija-isimamas-is-rinkos/972).

Džiaugiamės, kad prie VVKT viršininko praregėjimų ir vaistų saugumo didinimo prisideda jau ne vien ekspertai.eu, bet ir M. Romerio universiteto doktorantai.

Būtina įvertinti VVKT viršininko ir Teisės skyriaus vedėjos kompetenciją

Pareiškėjai turi būti duotas aiškus ir motyvuotas atsakymas dėl jos prašomų vaistinių preparatų vertinimo protokolų pateikimo ar atsisakymo teikti informaciją ar jos dalį, – nurodyta teismo sprendime.

Teismas savo sprendime įvertino ir VVKT kompetenciją. Būtent todėl būtina atsisakyti kolektyvinės atsakomybės, kuria valstybėje neretai dangstomi korupcija ir žioplumas. Jau pats laikas pradėti kalbėti apie asmeninę už tokius veiksmus atsakingų pareigūnų – VVKT viršininko ir VVKT Teisės skyriaus vedėjos – kompetenciją ir atsakomybę.

Asmuo, kuris turėtų įvertinti VVKT viršininko G. Barcio kompetenciją, – sveikatos apsaugos ministras Povilas Vytenis Andriukaitis. O Teisės skyriaus vedėjos L. Laurinavičiūtės veiksmus ir gebėjimus tektų vertinti pačiam G. Barciui... Misija neįmanoma?

Laukite tęsinio