Valstybės vardu provokuojamas atoveikis

Visuomenės gyvenime galioja daugelis gamtos arba mechanikos dėsnių, tačiau kiekybinė išraiška visuomenėje gali būti kitokia nei gamtoje. Antai trečiasis Niutono dėsnis, atoveikį prilyginantis veiksmui, visuomenės gyvenime tinka tiek, kiek patvirtina, kad veiksmas sulaukia atoveikio. Tačiau visuomenėje atoveikis gali būti gerokai stipresnis už veiksmą, kaip tose vaikų peštynėse – pirmasis antrąjį krepštelėjo, antrasis pirmajam nosį sukruvino, o trečiasis antrąjį sumušė. Sukilimai, maištai, revoliucijos laikytini atoveikiais į valdančiųjų priespaudą, į valdančiųjų žmogiškosios priedermės nevykdymą.

Smukęs mūsų teisėsaugos autoritetas ir neadekvatūs veiksmai – įskaitant smurtą taikių piliečių atžvilgiu – buvo tai, su kuo susidūrus per trumpą laiką susikūrė politinė partija „Drąsos kelias“, kuri, gavusi pakankamą piliečių palaikymą, kelis narius atvedė į Seimą. Nenutrūkstamai vyksta pilietinės akcijos „TIESOS“. Tai valstybės išprovokuotas atoveikis į valstybės vardu vykdomą neteisingumą.

Bylos, kurias teisėsauga iškėlė Garliavos šturmo aukoms ir „Drąsos kelio“ pirmininkei, tiek „kairiųjų“, tiek „dešiniųjų“ balsais atimta jos kaip Seimo narės neliečiamybė privertė ją pasitraukti į užsienius (?), ten ieškoti tiesos, kurią, tikėtina, mūsų valstybės gėdai, ir ras. Tai taip pat išprovokuoto atoveikio rezultatas.

Seime jau sklando siūlymas organizuoti Neringai Venckienei apkaltą dėl jos nedalyvavimo Seimo posėdžiuose, nors iš tikrųjų parlamentaro priedermę – dalyvauti teisėkūroje – ji atlieka. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, neinicijavęs nagrinėjimo, kodėl N. Venckienė pasitraukė iš Seimo posėdžių, jau neįsivaizduoja, kad ji galėtų likti Seime. Vėl provokuojamas atoveikis.

Skaudu ir apmaudu, kad mūsų dar nebrandžios demokratijos valstybėje tos valstybės vardu imamasi destabilizuojančių veikų, provokuojančių teisėtą atoveikį.