Pagarba medikams, bet ne juos valdantiems. Neurochirurgo Zigmo Vaišvilos atminimui
 |
| Gydytojas Zigmas Vaišvila Šiauliuose buvo neurochirurgijos pradininkas |
Mielas žmogau, ar pačiam yra skirtumas, dėl ko mirsite – COVID-19 ar kitos ligos? Bent man nėra skirtumo. Skirtumas tik tas, kada mirsiu. Tai kodėl Lietuvoje ir ne tik joje nuspręsta gydyti praktiškai tik vieną ligą – pernykštį koronavirusą? Juk kitos ligos neišnyko. Š.m. gegužės 11 d. LRT eteryje psichoterapeutas socialinių mokslų dr. Gintaras Chomentauskas patvirtino, kad karantino metu dėl COVID-19 Lietuvoje mirė mažiau nei 1% žmonių, o kiti – dėl kitų ligų. Kodėl faktiškai uždrausta gydyti kitas mūsų ligas? Kodėl visos kitos ligoninės ir net poliklinikos ištuštinos ir beveik neveikia? Kodėl iki 99 kartų didinama tikimybė mums mirti? Rašau „iki“, nes nebūtinai visi negydomi dėl kitų ligų mirsime. Vytautui Šustauskui pasisekė – patyręs infarktą po 6 dienų vis tik pateko į ligoninę. Gydytojas tarė: dar pusdienis, ir tavęs nebebūtų. Mano sesuo LOR gydytoja Edita išgelbėjo moterį su peritonziliniu abscesu, kuri iki tol buvo tik šeimos gydytojo „gydoma“ nuotoliniu būdu. Ministre Aurelijau Veryga, ar žinote, kad ir nuo pūlių gerklėje žmonės miršta? Algirdo Brazausko brolis Gerardas Brazauskas, patekęs į ligoninę dėl nustatytos jo ligos, nebuvo gydytas, nes laukė atsakymo dėl COVID-19 testo. Nesulaukė. Straipsniu „Pandemija Lietuvoje nepavyko“ kreipiausi dėl šio įvykio į SAM, prašydamas paneigti šią informaciją. Tačiau gyvename demokratijos tik valdžiai laikais, o ne tarybiniais laikais, kai valdžia po skandalingų straipsnių skubėdavo reaguoti į juos.
2020 m. balandžio 25 d. Italijos parlamento narys Vittorio Sgarbi paskelbė jo gautą Italijos Sveikatos apsaugos ministerijos raštą, patvirtinantį, kad iš oficialiai tuo metu skelbtų 25000 Italijoje mirusių nuo COVID-19 net 96,3% mirė dėl kitų ligų. O Lietuvoje? 2020-04-24 d. analogiškus klausimus drauge su Visuomenės ekstremalių situacijų komisija pateikėme Lietuvos Vyriausybei. Tiems, kuriems įspūdį daro dideli užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiai JAV, priminsiu, kad šioje šalyje žmogus, neturintis medicininio draudimo, praktiškai neaptarnaujamas. Todėl bijau, kad ir ten klausimai su šios ligos statistika yra sudėtingi. Ir JAV Prezidentas su daug kuom šiais klausimais nesutinka, kritikuoja.
Lietuvos Vyriausybės vardu Higienos institutas skelbia oficialią statistiką apie mirusius ir jų mirčių priežastis. 2019 m. Lietuvoje mirė 38281 žmogus: 20898 dėl kraujotakos sistemos ligų, 8024 dėl piktybinių navikų, 1922 dėl virškinimo sistemos ligų, 1024 dėl kvėpavimo sistemos ligų, 629 dėl infekcinių ir parazitų sukeltų ligų ir t.t.
Tad jei per 2 karantino mėnesius dėl COVID-19 Lietuvoje mirė 54 žmonės (su pritempimu), tai ekstrapoliuojant šį skaičių 12-ai mėnesių gausime 324 mirusius per metus. Jei mirusiųjų šiemet Lietuvoje vėl bus apie 38 tūkst., tai šiemet Lietuvoje COVID-19 aukos bus 0,8% mirusių.
Lietuvoje tik tiek susirgo COVID-19 nežiūrint į didžiules klaidas, kurias padarė šiai krizei nepasiruošusi mūsų valdžia. Gal tai įtakojo mūsų imunitetas, kuriam įtakos galėjo turėti tarybinė praktika skiepyti visus nuo tuberkuliozės (tokia dalies mūsų medikų nuomonė), gal mūsų geografinėse platumose šis virusas nėra toks „rezultatyvus“? Kaip ten bebūtų, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir kaimyninėse šalyse sergančiųjų skaičius nedidelis. Beje, ir Graikijoje, kurios valdžia nedarė mūsų valdžios klaidų – izoliavo infekcijos židinius, bet ne visą visuomenę.
Esminis klausimas mūsų valdžiai yra šis – kodėl pakvietus grįžti į Lietuvą tautiečius iš COVID-19 židinių turinčių šalių, grįžusieji nebuvo testuojami ir privalomai karantinuojami bent 14 dienų, o buvo leista jiems tik saviizoliuotis ir tik prasidėjus karantinui Lietuvoje, t.y. nuo 2020-03-16 d.? Tokiu būdu buvo prarasta kontrolė. Nereikia būti dideliu žinovu, kad suvokti, jog izoliuoti reikia infekcijos šaltinius ir židinius, bet ne visą visuomenę. Ir testuoti, testuoti...
Tačiau Lietuvos valdžia, laiku nepasirūpinusi ir net iš valstybės rezervo medikams laiku neskyrusi turėtų apsaugos priemonių net ligoninėse, kuriose gydomi susirgę COVID-19, faktiškai net neturėjusi reagentų testavimui ir slėpusi tai net nuo užsikrėtusiuosius gydančių medikų (tik kovo mėnesio pabaigoje gavusi didesnį kiekį reagentų Vyriausybė išdrįso prisipažinti, kad iki tol tebuvo tikrinusi apie 2600 žmonių), neleidusi tikrinti net medikus, dirbančius viruso židiniuose ir jaučiančius šios ligos požymius (!), akivaizdžiai psichologiškai pasimetė ir nuo 2020-03-16 d. valstybės mastu paskelbė karantiną, t.y. izoliavo ne viruso židinius ir galimai užsikrėtusius, grįžusius iš rizikos šalių, bet izoliavo visą visuomenę! Ir dar sustabdė didžiąją dalį Lietuvos ekonomikos. O už mūsų valdžios nepasiruošimą ir akivaizdžias klaidas (tai turi tarnybos pareigų neatlikimo požymius, nustatytus LR Baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje) mokame visi. Ir finansais, ir sveikata, ir mirtimis. Mirusių dėl kitų ligų skaičiai neskelbiami.
Valdžios bandymas teisintis viruso nežinojimu nepadės. Jei nežinojote, tai tuo labiau privalėjote izoliuoti grįžusius iš rizikos šalių. Tačiau prisipažinti bijanti ir šiandien didvyrius vaidinanti mūsų valdžia ne tik laiku žinojo apie šią grėsmę, bet ir atliko, deja, tik formalius pasiruošimo valstybės masto ekstremaliai situacijai veiksmus:
- 2020-01-29 d. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK), pagal LR Civilinės saugos įstatymo 27 str. vienintelė institucija, priimanti sprendimus dėl ekstremalių situacijų valdymo, aktyvavo Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Finansų, Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijų Esktremalių situacijų operacijų centrus (ESOC), nutarė keistis informacija apie koronaviruso grėsmę, pavedė SAM nustatyti vieną informacijos teikimo visuomenei šaltinį, apibendrinti ir teikti informaciją Vyriausybei, įpareigojo URM informuoti piliečius apie padėtį Kinijoje, teikti jiems pagalbą;
- 2020-01-29 d. SAM paskelbė nurodymus „Dėl informacijos apie naujojo koronaviruso epidemiologinę priežiūrą ir valdymą“;
- 2020-02-24 d. VESK kreipėsi į Vyriausybę dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, pasiūlė Ministrui Pirmininkui SAM atstovą skirti valstybės ESOC (VESOC) vadovu;
- 2020-02-26 d. LR Vyriausybės Nutarimu Nr.152 „paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.“;
- 2020-02-27 d. LR Ministro Pirmininko potvarkiu Nr.43 VESOC vadovu paskirtas SAM ministras Aurelijjus Veryga;
- 2020-02-28 d. VESK įpareigojo institucijas ir savivaldybes per aktyvuotus ESOC veikti pagal pavirtintus planus, derinti veiksmus su VESOC; įstaigoms ir savivaldybėms laikytis VESOC vadovo nurodymų ir VESK sprendimų; bendravimas su žiniasklaida ir visuomene – per VESOC Visuomenės informavimo grupę; sudaryti sąlygas rizikos grupėje esantiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu; šiame posėdyje VESK svarstė, bet taip ir neskyrė medikams apsaugos priemonių iš valstybės rezervo – dėl to VESK į Vyriausybę kreipėsi tik 2020-03-24!
- 2020-03-06 d. VESK pasiūlė Vyriausybei uždrausti iš Lietuvos išvežti apsaugos priemones;
- 2020-03-11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 pandemiją;
- 2020-03-12 d. VESK Vyriausybei pasiūlė skelbti antrą (sustiprintą) civilinės saugos sistemos parengties lygį su siūlomomis priemonėmis, kurios įgyvendinti pradėtos šią savaitę;
- 2020-03-14 d. naktį (iš šeštadienio į sekmadienį) Vyriausybė Lietuvos teritorijoje nuo 2020-03-16 d. paskelbė karantiną dėl COVID-19;
- tik 2020-03-24 d. VESK suteikė įgaliojimus VESOC vadovui A. Verygai priiminėti sprendimus VESK vardu, kas reiškia, jog visi ankstesni SAM ministro įsakymai dėl COVID-19 pažeidžia LR Civilinės saugos įstatymo 27 str., taip pat tai, kad visi kiti „nusiplovė“ nuo atsakomybės priiminėti sprendimus dėl šios krizės suvaldymo.
Nepamirškime, kad Lietuvos ambasados veikia ir Kinijoje, ir Italijoje, o šių šalių ambasados – Lietuvoje. Todėl nėra jokių argumentų teigti, kad Lietuvos valdžia nežinojo, kas vyksta. VESK nuolat dirbo ir dėl padangų gaisro Alytuje ekstremalios situacijos, ir dėl kitų grėsmių suvaldymo.
Tad po šio formalaus spektaklio Lietuvos valdžios pasigyrimas apie „vieną geriausių pasiruošimų kovai su COVID-19“ tėra mūsų mulkinimas. Pati Lietuvos valdžia leido įvežtinei infekcijai pasklisti, dėl savo nepasiruošimo ne tik nekontroliavo padėties, bet dar ir melavo mums, tikrąja šio žodžio prasme pakišo medikus. Džiugu, kad Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse COVID-19 nepaplito, bet tai – tikrai ne Lietuvos valdžios nuopelnas.
Kokia išeitis valdžiai? Gąsdinti mus. Ir tęsti karantiną. Daug kalbantis SAM ministras A. Veryga išsidavė – karantino tęsimo reikia kaip teisinės priemonės. Iki šiol maniau, kad sveikatos apsaugos ministro pareiga organizuoti gydymą...
Pripuolamai karantino metu susibėgęs Seimas palaimino beveik visus Vyriausybės teiktus projektus dėl mūsų drausminimo. Net su kariškiais taikos metu. 2020-03-17 d. išsigandęs Seimas žaibiškai padidino Vyriausybės skolinimąsi nuo 0,9 iki 5,4 mlrd. Eur, suteikė teisę leisti šias lėšas be viešųjų pirkimų. Valdžiai tarpti sudarytas tiesiog rojus.
Suprantama, kad tęsti karantiną valdžia norėtų bent iki spalio mėnesį paskelbtų LR Seimo rinkimų, kuriuos laimėti tikisi kovos prieš COVID-19 „nugalėtojai“. Nenustebsiu, jei bus pasirinktas ir rinkimų nukėlimo scenarijus, paliekant mus valdyti ne tik Vyriausybei, bet ir Seimui be konstitucinių įgaliojimų. Tam ir paruošti po 200 Eur pensininkams.
Valdžios nepakeičiamumui palanki ir mus nuo šios GRĖSMĖS išgelbėti žadanti panacėja, vadinama vakcina nuo COVID-19. O iš kur, ponai, jau dabar žinote, kad būsimi skiepai (B. Gates ar kitų sukurti), t.y. tie, kurių dar nėra, bus efektyvūs ir neturės pašalinių poveikių? Beje, dar nesukurta vakcina koronavirusui MERS (2012 m. S. Arabijoje prasidėjusiam Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromui), kurio mirtingumas žmonėms – net 34,5%.
Jei taip tęsis, tai pakeliui valdžia sunaikins mažesnes ligonines, kurioms praktiškai neleidžiama dirbti, t.y. mus gydyti. Toks likimas laukia ir poliklinikų. Nerimą kelia ir mūsų visų supriešinimas, visų pirma, medikų ir pacientų. Visa tai tik didins mūsų mirtingumą, bet, visų pirma, ne dėl COVID-19. Valdžios veiksmai yra akivaizdžiai neadekvatūs padėčiai.
Beje, būtina suvokti, kad Tarybų Sąjungoje privalomai skiepijama buvo visiškai kitoje sveikatos apsaugos sistemoje, kurioje ir už piliečių gydymą, ir už skiepijimą mokėjo valstybė. Šiuo metu mes gyvename kitoje sveikatos apsaugos sistemoje, kurioje dominuoja privačių farmacinių įmonių interesai ir „liberali“ politinė sistema. Karlas Marksas „Kapitale“ valdžios ir didelio kapitalo susiliejimą pavadino kapitalizmo oligopoline sistema. Todėl mūsų pasitikėjimas tokia suinteresuota savimi sistema turi būti labai ir labai atsargus. Tuo labiau, kad ją, kaip ir valdžią, aptarnauja biudžeto ir tų pačių farmacininkų apmokama main-stream žiniasklaida, drauge su politikais tam skirtomis biudžeto lėšomis jau sprendžianti, kuri informacija yra tiesa ir kuri nėra tiesa.
Tačiau liūdniausia vyksta su ekonomika. Balandžio pradžioje Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) prognozavo, kad dėl šios krizės bankrutuojančių ir užsidarančių verslų pasualio ekonomika pasieks didžiausias recesijos žemumas, kokios buvo tik 1930 m. Didžiosios Depresijos metu. Ekonomika ne tik stoja. 2020 m. gegužės 12 d. spaudos konferencijoje TVF vykdančioji direktorė Kristalina Georgieva paskelbė dar niūresnes prognozes, dėl ko 2009 m. pavyzdžiu ruošiamos naujos TVF Specialaus skolinimosi taisyklės dėl šimtų milijardų USD skolinimo ir turtingoms, ir neturtingoms šalims. K. Georgieva atkreipė dėmesį ir į neprognozuojamą sustingusią situaciją naftos prekyboje. Įspūdingi tankerių su nafta skaičiai laukdami sprendimų plūduriuoja vandenynuose.
Tad pasaulio ir Lietuvos ekonomika ne tik stabdoma, bet ir administraciniu būdu persidalinama. Panašu, kad ir valstybės. Išleidžiant niekuo nepadengtus milžiniškus kiekius pinigų ir dėl nenumaldomai artėjančios finansinės griūties „kaltu“ jau paskelbus COVID-19. Sudrausminti ir lengvai šiuo pretekstu valdomi žmonės visur paklusniai sutiks šiuos smūgius. Nors smūgiai bus nukreipti, visų pirma, į juos ir jų valstybes.
Kažodėl Lietuvos finansų ministerijos interneto svetainėje neskelbiami duomenys apie Lietuvos centrinės valdžios skolą po š.m. kovo mėnesio. Ar jau šoktelėjo ši skola nuo 16 iki 21 mlrd. Eur? Iš pagarsintų 2,5 mlrd. Eur paramos verslui, pagal INVEGA duomenis, nuo 2020-02-01 d. (net ne nuo 2020-03-16, t.y. karantino pradžios) iki 2020 m. gegužės 11 d. panaudota tik 47,46 mln. Eur. 2020 m. gegužės 13 d. paskelbta, kad Lietuvos valdžia kuria Pagalbos verslui fondą. Po pamokos su neįregistruotu „COVID-19 pasekmių sumažinimo fondu“, šį kartą valdžia paskelbė, kiek ir kokių juridinių asmenų steigs dėl šio tikslo. Žodžiu, vilkinama, reglamentuojama – vis didinama priklausomybė nuo valdžios ir jos sprendimų.
Jei pastebėjote, šiuose paaiškinimuose nenaudojau jokių sąmokslo teorijų, tik faktus.
Mus atvirai ir įžūliai apgaudinėja, apiplėšinėja, bet mes paklusnūs! Jei išdrįsime prieštarauti, tai mus į vietą pastatys ne tik teisėsauga, kariškiai, bet ir kasdieniai valdžios apmokamos žiniasklaidos gąsdinimai. Būdami suskaldyti stresinėje ilgametėje (Lietuvos Vyriausybė jau skelbia dvejų metų programą „kovai“ su COVID-19 pasekmėmis), vienas kitą sergėsime ir stebėsime, kad laikytumėmės valdžios nurodymų. Kad ir nelogiškų ar net kvailų ir žalingų.
Tačiau pačiai valdžiai įstatymų laikytis nereikia. Ryškiausiai tai patvirtino atvirai vykdoma nusikalstama veikla neįregistruoto „COVID-19 pasekmių mažininmo fondo“ vardu.
Didėja ir teisinė suirutė dėl faktiškai vykstančios, bet formaliai nepaskelbtos Force-majeure situacijos bei vykdomosios valdžios sprendimų, prieštaraujančių įstatymams, priiminėjimo. Teisingumas vykdomas tik už uždarų durų – labai patogi terpė šiam teisiniam chaosui.
Grįžkime prie klausimo, ar yra skirtumas žmogui, dėl ko jam mirti - dėl COVID-19 ar kitos ligos? Kreipiuosi į medikus, kurie dėl to, kas vyksta šiandien su gydymo sistema, jos griovimu, ligonių negydimu, kalbasi tarpusavyje, bet ne viešai. Jie taip pat prigąsdinti valdžios. Kreipiuosi į Jūsų profesinę, žmogiškąją savigarbą ir dėl Hipokrato priesaikos. A. Veryga ir jam paklusnieji į šią priesaiką spjovė. Visų pirma, Jūs, medikai, turite atsitiesti ir tarti savo bendrą tvirtą žodį. Kad priversti valdžią suprasti jos atstovų nekompetenciją.
Manau, kad turiu teisę kreiptis į Jus. Ne tik dėl pagarbos Vilniaus neurochirurgui Vladislavui Kiedai, kuris 2016 m. operavo ir išgelbėjo mane. Bet ir dėl mano Tėvuko, taip pat Zigmo Vaišvilos, atminimo ir pagarbos jam. Pagarbos Žmogui, sukūrusiam neurochirurgiją Šiauliuose (antrame regione Lietuvoje po Kauno) ir kuris iki pat jo netikėtos mirties 1983 m., būnant 57-ių, nebuvo sirgęs. Jo mirtį lėmė ir psichologinė jo kolegų gydytojų klaida.
Kasmetinėje medikų šventėje antrąjį birželio šeštadienį dviračių lenktynių starto linijoje miško aikštelėje jo dviračio vairas sukibo su kaimyno dviračiu. Tėvukas užgriuvo ant vairo, bet lenktynes tęsė. Vakare pasijuto blogai ir pats nuėjo į ligoninę, kuriai vadovavo. Kraujyje sparčiai didėjo eritrocitų kiekis. Jie gaminami raudonuosiuose kaulų čiulpuose, o ardomi daugiausia blužnyje, taip pat kepenyse ir kaulų čiulpuose. Atskubėjusi jo pavaduotoja a.a. terapeutė nutarė, kad tai kraujo vėžys. Tėvuko mama buvo mirusi dėl tokios ligos. Blogėjant padėčiai, pirmadienį jį pervežė iš Šiaulių į Santariškes Vilniuje. Antradienio ryto jis nesulaukė.
 |
| Paskutiniosios gydytojo Zigmo Vaišvilos nuotraukos iš lemtingosios medikų šventės |
Blogiausia buvo tai, kad ir Šiauliuose, ir Vilniuje jo neapžiūrėjo joks chirurgas. Iš Kauno atvykusiam studijų draugui, taip pat chirurgui, jis pats tarė: jei kas blogai, tai žiūrėkite mano pilve. Draugas pajuokavo, ką tu!..
Mane, nespėjusį laiku grįžti iš Dubnos, Mama paprašė įtikinti medikus daryti Tėvuko skrodimą. Paaiškėjo priežastis – plyšusi blužnis, kuri nebenaikino eritrocitų. Dar kurį laiką blužnis laikėsi apvalkale, todėl atvirai į pilvo ertmę nekraujavo. Blužnies šalinimo operacijų, po kurių operuotieji gyvena ir gyvena, Tėvukas naktinių budėjimų metu buvo padaręs daugybę.
Klaida. Neklystančių nėra. Ir Tėvukas klydo. Po medicinos mokslų baigimo Kaune vienerius metus atidirbęs Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, jaunas chirurgas operuodamas padarė klaidą – pasitikėdamas asistavusia sesele, nepažiūrėjo į kraujo grupę žyminčią etiketę ir perpylė ligonei netinkamos grupės kraują. Operuota mergina mirė. Bausmė – kaip jis vadino, tremtis dirbti Šakynos miestelyje Šiaulių rajone. Tačiau ten jis sutiko jauną geografijos mokytoją Palmirą Uogelaitę. Mano ir sesers Editos Mamą.
 |
| Palmira ir Zigmas Vaišvilos susipažino Šakynoje, kur ir susituokė. |
Dviem metais už mane jaunesnės dukrytės Silvijos mūsų Tėvukai neteko šiai nesulaukus ir metukų. Silvutė sirgo, ir ligos nustatyti nepavyko. Po šios nelaimės Tėvukas važinėjo į Maskvą mokytis neurochirurgijos. Šiandien skaudu matyti, kaip neurochirurgo Zigmo Vaišvilos sukurtas neurochirurgijos skyrius ir mokykla Šiauliuose „liberalaus“ ligoninių tinklo „optimizavimo“ pretekstu baigiami sunaikinti.
Tačiau noriu baigti optimistiškai, nors ši šeimos nelaimė skaudžiausia buvo Mamai: „Dabar jau žinome, kad mirtis jo laukė medikų šventėje, tačiau tai paaiškėjo žymiai vėliau. Naktį prieš šventę Zigmas atliko galvos operaciją Naujojoje Akmenėje, o numigęs kelias valandas jis susiruošė į šventę. Pavakary parvažiavo visas perbalęs, skausmo perkreiptu veidu“, - tramdė ašaras moteris“.
Mažai kas žino, kad prieš tą lemtingą dieną Šiaulių respublikinės ligoninės vyr. gydytojas neurochirurgas Zigmas Vaišvila susidūrė su didžiule nelaime, įvykusia Radviliškio rajone. Nelaime, dėl kurios sprendimus žaibiškai priiminėti teko jam. Niekas kitas jų nepriiminėjo.
 |
| „Mintyse pasikalbu su Zigmu, jis buvo mano tvirčiausias ramstis ir užuovėja“, — prisimena gydytojos Zigmo Vaišvilos našlė Palmira Vaišvilienė. |
1983 m. birželio 17 d. trejų metukų Rasa Prascevičiūtė su dvyne seserimi Aušra žaidė slėpynių kaimo pievoje. Jų tėvas Vytautas įjungė traktorių ir su žoliapjove pajudėjo iš vietos. Tėvą sustabdė riksmas - žoliapjovė nurėžė Rasai abi kojytes. Radviliškio medikai iškart kreipėsi į šiauliečius. Zigmas Vaišvila griežtai liepė užšaldyti kojas, susiskambino su Maskva, Šiaulių kariškiais, aviatoriais. Lėktuvas „Tu-134“ nuskraidino mergaitę į Maskvą, kur Filatovo vaikų ligoninėje chirurgas Ramazas Datiašvilis su profesoriumi Viktoru Krylovu, anesteziologu Jurijumi Nazarovu, širdies chirurgu Jakovu Brandu ir sesele Jelena Antoniuk atliko sudėtingą, tačiau sėkmingą pirmąją Tarybų Sąjungoje galūnių replantaciją – Rasai prisiuvo abi kojytes, atkūrė kraujotaką.
Rasa Prascevičiūtė-Sept ištekėjusi, pagimdžiusi dukrelę, gyvena Vokietijoje. Ne tik vaikšto, bet ir, kaip ji pati tvirtina, bėgioja drauge su vyru.
Tuomet dar nebuvau matęs tiek daug žmonių, kiek susirinko atsisveikinti su neurochirurgu Zigmu Vaišvila jo laidotuvių dieną - Šiaulių miesto gatvės buvo net uždarytos! Taip šiauliečiai atsisveikino su griežtuoju, bet teisingu Šiaulių respublikinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju.
Šiandien, minint Lietuvos Steigiamojo Seimo, kuris 1920 m. gegužės 15 d. tautos atstovų balsais patvirtino ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, 100-sias metines, būtina prisiminti, kad iš 112 Steigiamojo Seimo narių 7 buvo gydytojai - Juozas Buzelis, Elizejus Draugelis, Kazys Grinius, Kazimieras Jokantas, Vladas Lašas, Jonas Staugaitis, Klemensas Vaitekūnas, kurie be kitų gausybės nuveiktų darbų dar ir sukūrė Nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą. Neleiskime ją griauti.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
