FTB atskleisti dokumentai įrodo: A. Hitleris ne nusižudė, o pabėgo į Argentiną (video)

JAV federalinis tyrimų biuras (FTB; angl. Federal Bureau of Investigation, FBI) išslaptino 1945 m. dokumentus, kurie įrodo, kad Adolfas Hitleris ne nusižudė Berlyne, o, apie tai žinant JAV vyriausybei, pabėgo į Argentiną, kur dar ilgai gyveno Andų kalnuose, kovo 9-ąją pranešė „The Minority Report“.

Oficialiai teigiama, kad A. Hitlerio gyvenimas pasibaigė 1945 m. balandžio 30 d., kai jis neva nusižudė savo bunkeryje Berlyne.

Tačiau FTB turimi dokumentai, kurie po beveik 69 metų pagaliau buvo paviešinti, rodo, kad tai – netiesa.

Apie tai visą laiką žinojo JAV žvalgyba. Dar daugiau, – ji ne tik žinojo, bet ir padėjo A. Hitleriui ir Evai Braun pabėgti į Argentiną. Asmeniškai Trečiojo Reicho vadovas pagalbos sulaukė iš paties Alleno Welsho Dulleso (1893–1969), JAV centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus.

Viename FTB Los Andželo skyriaus atskleistų dokumentų pasakojama, kad FTB puikiai žinojo apie paslaptingus povandeninius laivus „U-530“, kurie į Argentiną nuplukdė aukščiausius nacių vadovus.

FTB net žinojo, kad A. Hitleris dar ilgai po karo gyveno bavariško stiliaus namelyje Andų papėdėje, prie Bariločės miesto, esančio šalia Nauel Uapio ežero. Šį namelį 1943 m. pastatė žymus argentiniečių architektas Alejandro Gabrielis Bustillo Madero (1889–1982). Namelio statybą finansavo turtingi vokiečių imigrantai. Bariločėje austrų ir vokiečių gyvenvietė įsikūrė dar 1895 m. 1935–1940 m. joje pastatyti turistiniai objektai, išvystyta infrastruktūra. 

Bariločė garsėja ir kaip Argentinos mokslinis centras. Čia įsteigtas atominės pramonės centras ir atominės pramonės institutas, vykdomi tyrimai, ruošiami puikūs atominės pramonės specialistai. 1948–1951 m. Uemulio saloje, esančioje Nauel Uapio ežere, vykdytas slaptas Uemulio projektas (isp. Proyecto Huemul) – bandymą atlikti ličio ir deuterio sintezę. Bendrame austrų mokslininko Ronaldo Richterio ir Argentinos vyriausybės projekte bandyta atlikti pirmąją pasaulyje branduolinę sintezę iš ličio-deuterio reakcijos, ko iki tol nebuvo pavykę atlikti nė vienai šaliai. 1951 m. kovo 24 d. R. Richteris informavo Argentinos valdžią, kad eksperimentai buvo sėkmingi. Vėliau eksperimentai, kaip teigiama, nutraukti. 

Informaciją apie A. Hitlerio gyvenimą Argentinoje FTB Los Andželo biurui 1945 m. rugpjūtį atskleidė informatorius, kurio pavardė iki šiol įslaptinta. Mainais į stulbinančią informaciją jis gavo JAV politinį prieglobstį.

Informatorius ne tik žinojo, kad A. Hitleris persikėlė gyventi į Pietų Ameriką, bet ir buvo vienas iš keturių vyrų, sutikusių jį Argentinoje. Į šią šalį 1945-aisiais atplaukė du povandeniniai laivai iš Trečiojo Reicho. A. Hitleris ir E. Braun buvo antrajame.

Jiems slapstytis padėjo Argentinos vyriausybė. FTB informatorius aprašė kaimus, kuriuos A. Hitleris gyveno Argentinoje iki persikeldamas į Bariločę, taip pat jo išvaizdą. Nors daugybė liudininkų vėliau šią informaciją patvirtino, A. Hitlerio niekas neieškojo.

2009 m. JAV Konektikuto valstijos archeologas prof. Nicholas F. Bellantoni ištyrė tariamai A. Hitleriui priklausiusios kaukolės fragmento DNR ir paskelbė, kad tai – 1946 m. nušautos moters kaukolė.

Apie vadinamąjį „Hitlerio projektą“ 2011 m. N. F. Bellantoni papasakojo „History Channel“ laidai „Mystery Quest“.

Išleista knygų, kuriose, remiantis minėtais duomenimis, aprašomas Pilkuoju Vilku vadinamo A. Hitlerio pabėgimas iš Vokietijos. Pavyzdžiui, 2011 m. Simono Dunstano ir Gerrardo Williamso studijoje „Grey Wolf: The Escape of Adolf Hitler“ minimos FTB atskleistos žinios: „Kai 1945 m. Trumanas paklausė Stalino, ar Hitleris mirė, Stalinas šiurkščiai atrėžė: „Ne.“ 1952 m. Eisenhoweris pareiškė: „Nesugebėjome rasti jokių materialių įrodymų, kad Hitleris mirė.“