Teksto apačioje pridėtas iš karto klasika tapęs video iš spaudos konferencijos Generalinėje prokuratūroje 2010 gegužės mėnesį. Kaip visada, ši video rekomenduojama žiūrėti visą.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad ikiteisminį tyrimą dėl Drąsiaus Kedžio mirties Generalinė prokuratūra turės tirti dar kartą. Galutine ir neskundžiama nutartimi teisėjas Ryšardas Skirtunas paskelbė, kad tyrimas nebuvo išsamus, prokurorai neišnaudojo visų įmanomų galimybių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.
Su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinusiam teismui tapo neaišku, kodėl tyrimo metu nebuvo pašalintos abejonės po Lietuvos ir Švedijos ekspertų atliktų tyrimų. Kaip žinia, visai neseniai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė, kad lietuvių ir švedų ekspertų nuomonės dėl D.Kedžio mirties aplinkybių sutampa. Teismas paskelbė, kad Švedijos ekspertų išvadose nurodyta, jog „tyrimui pateiktuose duomenyse yra D. Kedžio skendimą galimai patvirtinančių požymių, tačiau jie nėra pakankami“, o Lietuvos teismo medicinos eksperto konsultacinėje išvadoje teigiama, kad „tokių duomenų pakanka“ ir D. Kedžio mirties priežastimi įvardijo ne užspringimą skrandžio turiniu, o asfiksiją vandeniu – abu pagrindiniai bronchai buvo užpildyti tirštu į tarkuotas daržoves panašiu skrandžio turiniu.
Kaip įrodymus klastojusi Generalinė prokuratūra galės iš naujo tirti D.Kedžio nužudymo bylą?
Teismas prokurorams nurodė iš naujo apklausti Lietuvos ekspertą ir iki galo pašalinti visas abejones. Pasak teismo, prokurorai ikiteisminio tyrimo metu taip pat nė vienam specialistui neuždavė klausimo, kaip D. Kedžio lavone atsirado skendimo požymių.
Be to, Lietuvos eksperto nebuvo klausiama, kodėl „tam tikri D. Kedžio kūne padaryti sužalojimai mažai tikėtina išsivystė be pašalinės jėgos spaudimo“.
Teismas taip pat nurodė papildomai apklausti ekspertę ir išsiaiškinti, iš kur D. Kedžio bronchuose atsirado šešėliai, nors jų prieš atliekant lavono skrodimą nebuvo. Pasak teismo, ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras, vadovaudamasis ne specialiomis žiniomis, nutarė, kad tie šešėliai gali būti susiję su bronchuose rastu skrandžio turiniu, tačiau to nepakanka – kad būtų pašalintos abejonės, byloje būtina apklausti tyrimus atlikusius specialistus.
„Tam, jog neliktų jokių abejonių ar padaryta nusikalstama veika, ar ne, ir būtų priimtas objektyvus ir pagrįstas procesinis sprendimas, būtina atlikti visus įmanomus veiksmus ir pašalinti visas esančias abejones“, – pabrėžė Vilniaus apygardos teismo teisėjas.
Skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo teismui buvo pateikusi D. Kedžio motina Laimutė Kedienė. Ji teigė, kad tyrimas buvo nutrauktas ne tik neišnaudojus visų įmanomų galimybių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, bet ir neatlikus eilės elementarių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nutraukti ikiteisminį tyrimą Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė dar gegužę, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šį nutarimą vėliau paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pažymėjęs, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, prokurorų nutarimuose pilnai ir visapusiškai atsakyta į L. Kedienės skundo argumentus.
Laimutės Kedienės skundas
„2011 m. lapkričio 7 d. iš Vilniaus miesto apylinkės tesimo gavau teisėjos Genovaitės Didjurgienės nutartį, kuria mano skundas panaikinti kaip neteisėtą bei nepagrįstą Lietuvos Generalinės prokuratūros ONKTD vyr. prokuroro pavaduotojo R. Petrausko 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą be numerio, kuriuo mano skundas, dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aido Mažeikos 2011 m. gegužės 27 d. nutarimo atmestas ir priimti naują procesinį sprendimą - panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą prokuroro Aido Mažeikos 2011 m. gegužės 27 d. nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00459-10, dėl mano sūnaus Drąsiaus Kedžio mirties priežasties nustatymo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir perduoti nurodytą ikiteisminį tyrimą atlikti LR Generalinei prokuratūrai buvo atmestas“.
Dėl sūnaus Drąsiaus Kedžio lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo metu gautų duomenų aiškaus neatitikimo sūnaus lavono skrodimo duomenims
„Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių rašytinių įrodymų, mano velionio sūnaus kūnas iš Kauno pirmiausia buvo atgabentas į VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių, - teigia Laimutė Kedienė, - po to, tai yra sekančią dieną, prieš atliekant sūnaus lavono tyrimą (skrodimą) jis buvo nugabentas į privačią kliniką „Tomografija“ magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimų atlikimui.
Kaip matyti iš įrašų specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01), joje aprašant sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimą, atliktą prieš jo skrodimą, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog kompiuterinės tomografijos tyrimas atliktas nuo plaučių viršūnių iki diafragmos apačios.
Pleuros ertmės abipus laisvos. Trachėja ir pagrindiniai bronchai laisvi.
Yra pomirtinės stazės požymių. Šaknų struktūriškumas patenkinamas. Ryškesnio limfmazgių padidėjimo nesimato.
Šio tyrimo duomenys leidžia daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog prieš pradedant sūnaus lavono tyrimą jo trachėja ir pagrindiniai bronchai nebuvo užkišti nei kokiu nors žolės lapu, nei tuo labiau pilnai užpildyti tirštu skrandžio turiniu.
Apie tai, kaip skrandžio turinys po sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo, prieš atliekant jo lavono skrodimą, atsirado jo abiejuose bronchuose ir netgi juos pilnai užpildė, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas nei vienas specialistas.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių rašytinių įrodymų, skundžiamame nutarime minima gydytoja-rentgenologė D. Kievišienė aplamai nedalyvavo atliekant sūnaus lavono tyrimą.
Sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimą atliko dr. Romualdas Andrius Dobrovolskis, kuris iki šio momento apie tyrimo rezultatus bei šiame skunde nurodytus neatitikimus netgi neapklaustas.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios specialisto išvados Nr. M 589/10 (01), joje nurodyta, kad 2010-06-15 kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso nuotraukos buvo išsiųstos papildomai rentgenologės D. Kievišienės konsultacijai, o 2010-06-18 gautas atsakymas, kuris tariamai perkeltas į nurodytą specialisto išvadą.
Susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdu, kad joje nėra nei kreipimosi į rentgenologę D. Kievišienę dokumentų, nei jos konsultacijos, dėl ko visiškai neaišku kas, kokiu pagrindu ir kodėl būtent nurodytai specialistei nusprendė išsiųsti sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso nuotraukas, kaip ir neaišku tai, kodėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jos atsakymo (konsultacijos).
Skundžiamame nutarime prokuroras R. Petrauskas cituoja įrašą specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01), kur rentgenologė D. Kievišienė galimai paaiškino, kad ties trachėjos užpakaline sienele ir pagrindiniame dešiniajame bronche papildomi šešėliai.
Kas tie papildomi šešėliai iki šio momento neaišku, nors prokuroras R. Petrauskas, vadovaudamasis ne specialiomis medicinos žiniomis, bet galimai savo gyvenimiška patirtimi nusprendė, kad tie šešėliai gali būti kažkaip susiję su sūnaus abiejuose bronchuose rastu skrandžio turiniu, deja, kas leido jam daryti tokias išvadas iš skundžiamo nutarimo visiškai neaišku, kaip ir neaišku tai, kaip gi sūnaus lavono kairysis pagrindinis bronchas pilnai užsipildė skrandžio turiniu po lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo, jeigu net specialistės D. Kievišienės galimoje konsultacijoje nekalbama netgi apie jokius papildomus šešėlius, kuriuos prokuroras R. Petrauskas savo iniciatyva galimai susiejo su skrandžio turiniu.
Įvertinant nurodytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, jog ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų sprendimas kreiptis dėl medicininių tyrimų (kompiuterinės tomografijos) metu gautų duomenų paaiškinimo ne į tą tyrimą atlikusius specialistus, bet į neaišku kieno nurodymu pasirinktą visiškai pašalinę specialistę (D. Kievišienę), yra visiškai nelogiškas.
Akivaizdu, kad analizuojant tos pačios specialisto išvados (Nr. M 589/10 (01)) dalį, kurioje aprašomas sūnaus lavono skrodimas, akivaizdžiai matome, kad ten nurodyta, jog atliekant vidinį lavono tyrimą nustatyta, kad gerklų plyšys platus ir laisvas, o abu pagrindiniai bronchai pilnai užpildyti tirštu į tarkuotas daržoves panašiu skrandžio turiniu, kuris ir įvardijamas kaip pagrindinė asfiksijos priežastis, kurio akivaizdžiai nebuvo bronchuose atliekant sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimą.
Taigi akivaizdu, kad lyginant sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo metu gautus duomenis su duomenimis, kurie užfiksuoti atliekant sūnaus lavono skrodimą, matome akivaizdų skirtumą, kuris leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog tirštas skrandžio turinys, kuris yra įvardijamas kaip pagrindinė sūnaus asfiksijos priežastis į sūnaus bronchus pateko jau po to kuomet buvo atliktas jo lavono tyrimas klinikoje „Tomografija“, tai yra gerokai po jo mirties.
Kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis sūnaus lavono bronchuose galėjo atsirasti tirštas skrandžio turinys po jo lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo aplamai nebuvo tiriama ir aiškinamasi, nors ši aplinkybė mano supratimu yra esminė ir galinti turėti tiesioginės įtakos jau minėtoms specialistų išvadoms.
Tam, kad išsiaiškinti nurodytas aplinkybes būtina atliekant ikiteisminį tyrimą apklausti specialistus atlikusius sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimą klinikoje „Tomografija“ apie tai, ar nurodyto tyrimo metu sūnaus lavono bronchai buvo užpildyti skrandžio turiniu, ar ne. Jeigu jie buvo užpildyti nurodytu turiniu, kodėl tai nepažymėta kompiuterinės tomografijos tyrimo dokumentuose, jeigu jie atliekant nurodytą tyrimą buvo laisvi, tai yra niekuo neužpildyti, būtina apklausti specialistus, surašiusius specialisto išvadą Nr. M 589/10 (01) apie tai, kaip nurodytas skrandžio turinys pateko ar galėjo patekti į sūnaus lavono bronchus ir juos pilnai užpildyti jau po jo lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo.
Atlikus nurodytus veiksmus ir jų metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, galimai apie tyčinį skrandžio turinio išstūmimą į sūnaus lavono bronchus, būtina skirti naują kompleksinę teismo medicinos ekspertizę sūnaus mirties priežasčiai nustatyti į jos sudėtį įtraukiant konsultacinę išvadą surašiusį teismo medicinos gydytoją P. Petreikį, mūsų šeimos pasiūlytą nepriklausomą teismo medicinos ekspertą, bei kompetentingus užsienio ekspertus, galimai ir profesorių Anders Eriksson iš Švedijos.
Dėl specialisto išvadas Nr. M 589/10 (01) ir M12/10 – M589/10 (01) surašiusių specialistų kompetencijos ir mano, kaip nukentėjusios procesinių teisių suvaržymo
Kaip matyti iš skundžiamo prokuroro A. Mažeikos nutarimo, priimdamas jį prokuroras didžiąją dalimi vadovavosi Specialisto išvada Nr. M 589/10 (01), kai kuriuos jos teiginius papildydamas specialisto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimais apie Danijos specialistų prielaidą, dėl mano sūnaus D. Kedžio skendimo bei Umea (Švedija) universiteto teismo medicinos profesoriaus, Nacionalinės teismo medicinos valdybos vyresniojo teismo patarėjo, Nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos teismo medicinos mokslo eksperto Anders Eriksson nuomone.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad mano velionio sūnaus kūno skrodimą atliko penkių Lietuvos specialistų grupė, kuri visuomenės informavimo priemonėse buvo įvardijama, kaip pačių kompetentingiausių Lietuvos teismo medicinos ekspertų (specialistų) grupė. Būtent ši specialistų grupė surašė ir pasirašė specialisto išvadą Nr. M 589/10 (01) ir specialisto išvadą Nr. M25/10 – M 589/10 (01). Būtent šių specialisto išvadų duomenys buvo laikomi pamatiniais atliekant kitus teismo medicinos tyrimus.
Paminėtose specialisto išvadose buvo konstatuota, jog mano sūnus mirė nuo mechaninės asfiksijos (uždusimo) užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniais – žolės (švendrės) lapu ir skrandžio turiniu.
Nurodytų specialistų nuomone tai patvirtino sausas žolės (švendrės) lapas kvėpuojamojoje gerklėje, skrandžio turinys kvėpavimo takuose, pilnai užpildantis pagrindinius, segmentinius ir smulkius plaučių bronchus bei kiti mechaninės (obturacinės) asfiksijos požymiai. Be to, paminėtoje specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog mano sūnaus lavone rasti nedideli linijiniai nubrozdinimai dešiniajame rieše ir veide kartu su netaisyklingų formų nubrozdinimais kaktoje ir nedidele kraujosruva dešiniajame paakyje padaryti kietais, bukais ir bukabriauniais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir visi jie padaryti po mano sūnaus mirties.
Susipažinus su nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia teismo medicinos gydytojo P. Petreikio konsultacine išvada ir su Umea (Švedija) universiteto teismo medicinos profesoriaus, Nacionalinės teismo medicinos valdybos vyresniojo teismo patarėjo, Nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos teismo medicinos mokslo eksperto Anders Eriksson nuomone, akivaizdu, jog abu šie specialistai ne patvirtino, kaip teigiama skundžiamuose nutarimuose, bet kategoriškai paneigė „geriausių“ Lietuvos teismo medicinos specialistų teiginius, išdėstytus prieš tai nurodytose specialisto išvadose Nr. M 589/10 (01) ir Nr. M25/10 – M 589/10 (01), konstatuodami, kad sūnaus kvėpuojamojoje gerklėje surastas žolės (švendrės) lapas jokios įtakos jo mirčiai neturėjo, o visi prieš tai išvardinti jo kūno sužalojimai padaryti jam esant gyvam.
Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti specialisto išvadas Nr. M 589/10 (01) ir Nr. M25/10 – M 589/10 (01) surašiusių „geriausių“ Lietuvos specialistų kompetencija ir leidžia pagrįstai kelti klausimą, kodėl atliekant mano sūnaus mirties aplinkybių tyrimą nebuvo sudaryta kita teismo med. specialistų grupė, kuri atliktų pakartotinį sūnaus mirties priežasties nustatymą, į ją įtraukiant tiek konsultacinę išvadą surašiusį teismo med. gydytoją P. Petreikį, tiek ir mūsų šeimos pasiūlytą nepriklausomą ekspertą, kuriam dėl nežinomų priežasčių nebuvo leista dalyvauti atliekant sūnaus lavono skrodimą.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos iki sūnaus lavono skrodimo nei aš, nei kiti mano šeimos nariai nebuvo informuoti apie jokį pradėtą ikiteisminį tyrimą, dėl sūnaus mirties priežasties nustatymo, nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010-04-17.
Aš iki nurodyto momento netgi nebuvau pripažinta nukentėjusiąja. Man ne tik nebuvo pranešta kas atlieka ir kas kontroliuoja nurodytą ikiteisminį tyrimą, bet ir sūnaus lavono skrodimo vieta ir laikas.
Tą aplinkybę, kad sūnaus lavono tyrimas bus atliekamas 2010 m. balandžio 21 d. VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriuje sužinojau iš visuomenės informavimo priemonių. Tai sužinojusi nedelsiant kreipiausi į advokatę Sonatą Žukauskienę, kuri susisiekusi su VTMT prie LR Teisingumo ministerijos specialistais, kuriems kaip dabar aišku, ir buvo pavesta atlikti sūnaus lavono skrodimą, informavo juos apie mūsų šeimos pageidavimą, kad atliekant sūnaus lavono tyrimą (skrodimą) dalyvautų mūsų pakviestas nepriklausomas teismo medicinos ekspertas.
Su advokate kalbėjęs nurodytos įstaigos specialistas informavo advokatę, kad Generalinės prokuratūros prokurorų nurodymu, jokie nepriklausomi ekspertai į sūnaus lavono tyrimą (skrodimą) įleidžiami nebus, kas neginčijamai patvirtina, kad LR Generalinės prokuratūros prokurorams, o galimai ir tuo metu laikinai Generalinio prokuroro pareigas ėjusiam, skundžiamą nutarimą priėmusiam prokurorui R. Petrauskui, buvo žinoma apie minėtą mūsų šeimos pageidavimą. Nurodytas pokalbis buvo įrašytas, todėl patikrinti jo autentiškumo ikiteisminį tyrimą atlikusiems prokurorams nebuvo jokių sunkumų, tačiau nurodyto pokalbio įrašas, dėl nežinomų priežasčių prie šios ikiteisminio tyrimo medžiagos neprijungtas.
Nurodytas aplinkybes neginčijamai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys advokatės Sonatos Žukauskienės 2010-04-21 prašymai, adresuoti Teismo medicinos instituto vadovui ir LR Generalinei prokuratūrai. Nors LR BPK 28 str. man, kaip nukentėjusiajai nurodytame ikiteisminiame tyrime, suteikia teisę reikšti prašymus, o LR BPK 89 str. 2 d. numato galimybę į lavono tyrimą (skrodimą) kviesti ir specialistus, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, nurodytos mano procesinės teisės buvo suvaržytos, o prokuroro R. Petrausko skundžiamo nutarimo išvedžiojimai, kad mano teiginiai apie pageidavimą į sūnaus lavono tyrimą (skrodimą) kviesti nepriklausomą ekspertą yra neatitinkantys tikrovės, ne tik, kad prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantiems rašytiniams įrodymams, bet ir prasilenkia su elementaria logika.
Dėl neišsamaus ir šališko sūnaus Drąsiaus Kedžio lavono tyrimo ir jo mirties priežasties nustatymo
Šiuo atveju noriu atkreipti ikiteisminio tyrimo teisėjo dėmesį į tai, kad atliekant mano sūnaus mirties aplinkybių tyrimą LR Generalinė prokuratūra plačiai skelbė visuomenės informavimo priemonėse, kad kreipėsi į užsienio ekspertus, kurie dar kartą nustatys sūnaus mirties priežastį, o vėliau buvo paskelbta, jog užsienio ekspertai patvirtino Lietuvos specialistų išvadas.
Susipažinus su nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdu, jog prieš tai nurodyta, viešai paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o paskelbiant apie tariamai išsamų užsienio ekspertų atliktą tyrimą buvo siekiama tik sudaryti tariamai išsamaus ikiteisminio tyrimo vaizdą.
Susipažinus su nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdu, kad joje nėra jokių duomenų apie tai, kad speciali grupė užsienio ekspertų, turinčių tam tikrą mokslinį laipsnį atskiroje teismo medicinos šakoje, būtų tyrusi mano sūnaus mirties priežastis, nors Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Ikiteisminio tyrimo teisėja, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskyrusi teismo medicinos ekspertizę ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 65-1-00459-10, jos atlikimą pavedė ne Švedijos nacionalinio Teismo medicinos instituto ekspertui, bet šio instituto ekspertams, kas neginčijamai patvirtina, jog atliekant nurodytą teismo medicinos ekspertizę Švedijoje turėjo dalyvauti bent du ekspertai.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Umea (Švedija) universiteto teismo medicinos profesoriaus, Nacionalinės teismo medicinos valdybos vyresniojo teismo patarėjo, Nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos teismo medicinos mokslo eksperto Anders Eriksson pasirašytas niekaip neįvardintas (pvz. specialisto išvada, eksperto išvada ar pan.) dokumentas, kuriuo nurodytas specialistas atsako į pateiktus klausimus.
Analizuojant nurodyto specialisto pateiktus atsakymus akivaizdu, kad juose išsakyta tik jo subjektyvi asmeninė nuomonė, kuri neturi daugiau įrodomosios galios kaip teismo medicinos gydytojo P. Petreikio konsultacinė išvada, kurioje sūnaus mirties priežastimi įvardijamas ne užspringimas skrandžio turiniu, kurio iki pat skrodimo pradžios nebuvo jo bronchuose, bet asfiksija uždarius kvėpavimo takus vandeniu (skendimas, nuskandinimas), kadangi daugumoje Anders Eriksson pateiktų atsakymų į klausimus yra akcentuojama, jog tai yra tik jo asmeninė nuomonė, bet ne eksperto išvada. Manau, kad vadovautis nurodyta profesoriaus Anders Eriksson subjektyvia nuomone ir laikyti ją besąlygiškai teisinga šiuo atveju negalima.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių Danijos specialistų nuomonės (Hans Petter Hougen), Umea (Švedija) universiteto teismo medicinos profesoriaus, Nacionalinės teismo medicinos valdybos vyresniojo teismo patarėjo, Nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos teismo medicinos mokslo eksperto Anders Eriksson nuomonės ir teismo medicinos gydytojo P. Petreikio konsultacinės išvados, visose juose teigiama, kad tyrimui pateiktuose duomenyse yra sūnaus Drąsiaus Kedžio skendimą galimai patvirtinančių požymių tačiau, jie nėra pakankami, nors teismo medicinos gydytojas P. Petreikis savo konsultacinėje išvadoje laikė, kad tokių duomenų pakanka ir sūnaus mirties priežastį įvardijo ne užspringimą skrandžio turiniu, bet asfiksiją vandeniu (skendima, nuskandinimą).
Iki šio momento nei vienam iš specialistų taip ir nebuvo užduotas klausimas kaip gi sūnaus lavone atsirado skendimo požymiai ir koks jų atsiradimo mechanizmas, jeigu mirties priežastimi įvardinta mechaninė asfiksija užspringstant skrandžio turiniu sausumoje.
Nurodytą konsultacinę išvadą davęs specialistas P. Petreikis šio ikiteisminio tyrimo metu netgi neapklaustas, kas taipogi neleidžia nurodyto ikiteisminio tyrimo laikyti išsamiu bei visapusišku.
Apibendrinant nurodytus ikiteisminio tyrimo duomenis akivaizdu, kad jie buvo vertinami atsietai vienas nuo kito ir net nebuvo bandoma apibendrinti nurodytų specialistų nuomonės dėl galimo mano sūnaus uždusimo, užkišus kvėpavimo takus vandeniu bei išsiaiškinti kokios gi aplinkybės galėjo sąlygoti paminėtų duomenų trūkumą ir ar šios aplinkybės negalėjo būti dirbtinai (tyčia) sukurtos, kas taipogi tiesiogiai sąlygojo nurodyto ikiteisminio tyrimo neišsamumą.
Atsižvelgiant į prieš tai paminėtas aplinkybes, manau, kad atliekant sūnaus mirties aplinkybių tyrimą būtina apklausti teismo specialistus Anders Eriksson ir Paulių Petreikį apie jų išvadas, susijusias su sūnaus nuskandinimu, sudaryti naują teismo medicinos ekspertų grupę į jos sudėtį įtraukiant prieš tai nurodytus asmenis, ir jiems pavesti pakartotinai nustatyti mano sūnaus Drąsiaus Kedžio mirties priežastį.
Dėl duomenų, patvirtinančių, kad sūnaus atžvilgiu buvo vartojamas smurtas
Priimdamas skundžiamą nutarimą prokuroras A. Mažeika akcentavo, jog ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų, kad mano sūnaus atžvilgiu būtų vartotas smurtas, tačiau jeigu pažiūrėtume į to paties profesoriaus Anders Eriksson išreikštą nuomonę pamatytume, jog jo pasirašyto dokumento (be pavadinimo), kurį skundžiamus sprendimus priėmę prokurorai laiko ekspertizės aktu, 2-me punkte teigiama, kad jis negali pasakyti ar sūnui padaryti sužalojimai padaryti pakartotinai nugriuvus ar jį užpuolus.
Šiame punkte taipogi teigiama, kad jis negali pasakyti kada padaryti nurodyti sužalojimai, tačiau mano, kad kai kurie iš jų padaryti prieš sūnaus mirtį, kai kurie mirties metu. Ką jis turėjo omenyje teigdamas mirties metu, visiškai neaišku ir šių aplinkybių net nebuvo bandoma išsiaiškinti, kadangi jam nebuvo užduotas klausimas ar nurodytus sužalojimus mano sūnus galėjo pasidaryti pats, jo suradimo vietoje, atsižvelgiant į gruntą ant kurio buvo rastas jo lavonas.
Medicinos mokslų daktaras Paulius Petreikis savo konsultacinėje išvadoje taipogi patvirtino, kad didesnė dalis sužalojimų padaryti prieš sūnaus mirtį ir tikėtiną, kad daugybiniai nubrozdinimai sūnaus lavono kaktoje ir veide, kurie padaryti briaunomis daugybinių dinaminių įvairių krypčių kaktos ir veido kontaktų pasėkoje buvo padaryti įvykio vietoje sūnaus galvą spaudžiant prie žemės iki pat mirties ir mažai tikėtiną, kad jie išsivystė be pašalinės jėgos spaudimo.
Atsižvelgiant į įvairias nubrozdinimų kryptis bei jų išplitimą atmetama galimybė išvardintus sužalojimus (nubrozdinimus) pasidaryti griūnant. Ši medicinos mokslų daktaro P. Petreikio konsultacinės išvados dalis aplamai neįvertinta, ji neaptarta nei viename iš skundžiamų nutarimų, o ją davęs medicinos mokslų daktaras Paulius Petreikis nurodyto ikiteisminio tyrimo metu netgi neapklaustas, kaip specialistas.
Šį klausimą kėliau ir savo skunde, adresuotame aukštesniajam prokurorui, tai yra Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, tačiau skundžiamą nutarimą priėmęs prokuroras Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKTD vyr. prokuroro pavaduotojas R. Petrauskas, skundžiamame nutarime iš esmės nepasisakė, cituodamas tik Paliulio duotos išvados atskirus fragmentus.
Dėl sūnaus rūbų tyrimo
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios 2010-05-27 specialisto išvados Nr. 11-1290 (10) ir kt., joje nurodoma, jog specialistams tirti pateiktų sūnaus rūbų: puspalčio, sportinio bliuzono, sportinių kelnių kišenėse, tirti pateiktose trumpikėse ir marškinėliuose pistoleto „IŽ 79-8 Baikal“ nešiojimo pėdsakų nėra, tačiau nešiojant ginklą jo nešiojimo pėdsakų galėjo ir nelikti.
Todėl nustatyti, ar tirti pateiktuose drabužiuose buvo nešiojamas tirti pateiktas pistoletas „IŽ 79-8 Baikal“, negalima. Susipažinus su nurodyta išvada akivaizdu, kad paminėtų aplinkybių, dėl galimo ginklo nešiojimo toliau nebuvo bandoma aiškintis, kadangi nurodytą išvadą davęs specialistas net nebuvo apklaustas tai kokios gi aplinkybės ir kiek laiko turėtų veikti, kad tyrimui pateiktuose rūbuose nešiojant nurodytą ginklą (galimai ilgą laiką) juose neliktų ginklo nešiojimo pėdsakų.
Šioje specialisto išvadoje taipogi teigiama, kad tyrimui pateiktų trumpikių juosmens srityje ir marškinėlių priekyje apatinėje dalyje nėra išsidėvėjimų, ištampytų siūlų, išretinto trikotažo, ką galima būtų vertinti, kaip šaunamojo ginklo nešiojimo pėdsakus.
Šiuo atveju tyrimą atlikusiems specialistams taipogi nebuvo užduotas klausimas ar paminėti pėdsakai išvardintuose rūbuose turėjo likti, jei specialisto išvadoje minimas ginklas juose buvo nešiojamas, o galimai netgi ir ilgą laiką.
Paminėtiems specialistams taipogi neužduotas klausimas ar ant prieš tai paminėtų rūbų turėjo likti šūvio pėdsakų (parako dalelių) jei juose buvo nešiojamas šaunamasis ginklas iš kurio buvo šaudyta.
Tik pavedus specialistams atsakyti į prieš tai nurodytus klausimus, kurie jiems ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo užduoti, galima daryti pagrįstas išvadas kiek laiko turi būti nešiojamas ginklas drabužiuose, kad juose liktų ginklo nešiojimo pėdsakai ir jeigu tas laikas būtų sąlyginai mažas, spręsti ar nurodytas ginklas buvo nešiojamas sūnaus rūbuose prieš jo mirtį.
Negavus specialistų išvadų šiuo klausimu galima tik spėlioti kas būtų, jeigu būtų, kas vėlgi nurodyto ikiteisminio tyrimo neleidžia laikyti nei išsamiu, nei visapusišku.Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje pabrėžia prokurorų nutarimuose išdėstytų motyvų pagrįstumą, tačiau į mano skunde išdėstytus motyvus visiškai nekreipia dėmesio.Visos šiame skunde išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-00459-10 nebuvo išnaudotos visos įmanomos aplinkybės objektyviai tiesai nustatyti, dėl ko nurodytas ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas“.
Kaip Generalinė prokuratūra, klastojusi įrodymus šioje byloje, paskelbusi, kad Drąsius Kedys buvo sumušas ir mėlynės ant jo kūno atsirado jau po mirties (gal tai padarė nekrofilai?), galės toliau objektyviai tirti šią bylą. O gal ją dar kartą ištirs buvęs generalinis prokuroras Petrauskas, pernai vasarą jau pareiškęs, kad ant pistoleto, iš kurio nušautas J.Furmanavičius, rastas D.Kedžio piršto antspaudas. Vėliau paaiškėjo, kad tai vėlgi melas."
P.S. Pridedame iš karto klasika tapusią spaudos konferenciją Gen. prokuratūroje 2010 05 25. Žeminančiai nejauku minėtos spaudos konferencijos metu buvo žiūrėti į A. Kliunkos virpančias rankas ir klausytis jo drebančio balso. Vienas pagrindinių šalies prokuroru nespindėjo užtikrintumu ir pasitikėjimu tai ką sako, o atrodė labiau panašus į katiną pridirbusį į miltus. Tokių pasimetusių "teisėsaugininkų" dar neteko matyti. Labiau viskas buvo panašu į agonijos pradžią.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad ikiteisminį tyrimą dėl Drąsiaus Kedžio mirties Generalinė prokuratūra turės tirti dar kartą. Galutine ir neskundžiama nutartimi teisėjas Ryšardas Skirtunas paskelbė, kad tyrimas nebuvo išsamus, prokurorai neišnaudojo visų įmanomų galimybių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.
Su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinusiam teismui tapo neaišku, kodėl tyrimo metu nebuvo pašalintos abejonės po Lietuvos ir Švedijos ekspertų atliktų tyrimų. Kaip žinia, visai neseniai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė, kad lietuvių ir švedų ekspertų nuomonės dėl D.Kedžio mirties aplinkybių sutampa. Teismas paskelbė, kad Švedijos ekspertų išvadose nurodyta, jog „tyrimui pateiktuose duomenyse yra D. Kedžio skendimą galimai patvirtinančių požymių, tačiau jie nėra pakankami“, o Lietuvos teismo medicinos eksperto konsultacinėje išvadoje teigiama, kad „tokių duomenų pakanka“ ir D. Kedžio mirties priežastimi įvardijo ne užspringimą skrandžio turiniu, o asfiksiją vandeniu – abu pagrindiniai bronchai buvo užpildyti tirštu į tarkuotas daržoves panašiu skrandžio turiniu.
Kaip įrodymus klastojusi Generalinė prokuratūra galės iš naujo tirti D.Kedžio nužudymo bylą?
Teismas prokurorams nurodė iš naujo apklausti Lietuvos ekspertą ir iki galo pašalinti visas abejones. Pasak teismo, prokurorai ikiteisminio tyrimo metu taip pat nė vienam specialistui neuždavė klausimo, kaip D. Kedžio lavone atsirado skendimo požymių.
Be to, Lietuvos eksperto nebuvo klausiama, kodėl „tam tikri D. Kedžio kūne padaryti sužalojimai mažai tikėtina išsivystė be pašalinės jėgos spaudimo“.
Teismas taip pat nurodė papildomai apklausti ekspertę ir išsiaiškinti, iš kur D. Kedžio bronchuose atsirado šešėliai, nors jų prieš atliekant lavono skrodimą nebuvo. Pasak teismo, ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras, vadovaudamasis ne specialiomis žiniomis, nutarė, kad tie šešėliai gali būti susiję su bronchuose rastu skrandžio turiniu, tačiau to nepakanka – kad būtų pašalintos abejonės, byloje būtina apklausti tyrimus atlikusius specialistus.
„Tam, jog neliktų jokių abejonių ar padaryta nusikalstama veika, ar ne, ir būtų priimtas objektyvus ir pagrįstas procesinis sprendimas, būtina atlikti visus įmanomus veiksmus ir pašalinti visas esančias abejones“, – pabrėžė Vilniaus apygardos teismo teisėjas.
Skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo teismui buvo pateikusi D. Kedžio motina Laimutė Kedienė. Ji teigė, kad tyrimas buvo nutrauktas ne tik neišnaudojus visų įmanomų galimybių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, bet ir neatlikus eilės elementarių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nutraukti ikiteisminį tyrimą Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė dar gegužę, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šį nutarimą vėliau paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pažymėjęs, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, prokurorų nutarimuose pilnai ir visapusiškai atsakyta į L. Kedienės skundo argumentus.
Laimutės Kedienės skundas
„2011 m. lapkričio 7 d. iš Vilniaus miesto apylinkės tesimo gavau teisėjos Genovaitės Didjurgienės nutartį, kuria mano skundas panaikinti kaip neteisėtą bei nepagrįstą Lietuvos Generalinės prokuratūros ONKTD vyr. prokuroro pavaduotojo R. Petrausko 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą be numerio, kuriuo mano skundas, dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aido Mažeikos 2011 m. gegužės 27 d. nutarimo atmestas ir priimti naują procesinį sprendimą - panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą prokuroro Aido Mažeikos 2011 m. gegužės 27 d. nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00459-10, dėl mano sūnaus Drąsiaus Kedžio mirties priežasties nustatymo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir perduoti nurodytą ikiteisminį tyrimą atlikti LR Generalinei prokuratūrai buvo atmestas“.
Dėl sūnaus Drąsiaus Kedžio lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo metu gautų duomenų aiškaus neatitikimo sūnaus lavono skrodimo duomenims
„Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių rašytinių įrodymų, mano velionio sūnaus kūnas iš Kauno pirmiausia buvo atgabentas į VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių, - teigia Laimutė Kedienė, - po to, tai yra sekančią dieną, prieš atliekant sūnaus lavono tyrimą (skrodimą) jis buvo nugabentas į privačią kliniką „Tomografija“ magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimų atlikimui.
Kaip matyti iš įrašų specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01), joje aprašant sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimą, atliktą prieš jo skrodimą, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog kompiuterinės tomografijos tyrimas atliktas nuo plaučių viršūnių iki diafragmos apačios.
Pleuros ertmės abipus laisvos. Trachėja ir pagrindiniai bronchai laisvi.
Yra pomirtinės stazės požymių. Šaknų struktūriškumas patenkinamas. Ryškesnio limfmazgių padidėjimo nesimato.
Šio tyrimo duomenys leidžia daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog prieš pradedant sūnaus lavono tyrimą jo trachėja ir pagrindiniai bronchai nebuvo užkišti nei kokiu nors žolės lapu, nei tuo labiau pilnai užpildyti tirštu skrandžio turiniu.
Apie tai, kaip skrandžio turinys po sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo, prieš atliekant jo lavono skrodimą, atsirado jo abiejuose bronchuose ir netgi juos pilnai užpildė, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas nei vienas specialistas.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių rašytinių įrodymų, skundžiamame nutarime minima gydytoja-rentgenologė D. Kievišienė aplamai nedalyvavo atliekant sūnaus lavono tyrimą.
Sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimą atliko dr. Romualdas Andrius Dobrovolskis, kuris iki šio momento apie tyrimo rezultatus bei šiame skunde nurodytus neatitikimus netgi neapklaustas.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios specialisto išvados Nr. M 589/10 (01), joje nurodyta, kad 2010-06-15 kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso nuotraukos buvo išsiųstos papildomai rentgenologės D. Kievišienės konsultacijai, o 2010-06-18 gautas atsakymas, kuris tariamai perkeltas į nurodytą specialisto išvadą.
Susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdu, kad joje nėra nei kreipimosi į rentgenologę D. Kievišienę dokumentų, nei jos konsultacijos, dėl ko visiškai neaišku kas, kokiu pagrindu ir kodėl būtent nurodytai specialistei nusprendė išsiųsti sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso nuotraukas, kaip ir neaišku tai, kodėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jos atsakymo (konsultacijos).
Skundžiamame nutarime prokuroras R. Petrauskas cituoja įrašą specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01), kur rentgenologė D. Kievišienė galimai paaiškino, kad ties trachėjos užpakaline sienele ir pagrindiniame dešiniajame bronche papildomi šešėliai.
Kas tie papildomi šešėliai iki šio momento neaišku, nors prokuroras R. Petrauskas, vadovaudamasis ne specialiomis medicinos žiniomis, bet galimai savo gyvenimiška patirtimi nusprendė, kad tie šešėliai gali būti kažkaip susiję su sūnaus abiejuose bronchuose rastu skrandžio turiniu, deja, kas leido jam daryti tokias išvadas iš skundžiamo nutarimo visiškai neaišku, kaip ir neaišku tai, kaip gi sūnaus lavono kairysis pagrindinis bronchas pilnai užsipildė skrandžio turiniu po lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo, jeigu net specialistės D. Kievišienės galimoje konsultacijoje nekalbama netgi apie jokius papildomus šešėlius, kuriuos prokuroras R. Petrauskas savo iniciatyva galimai susiejo su skrandžio turiniu.
Įvertinant nurodytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, jog ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų sprendimas kreiptis dėl medicininių tyrimų (kompiuterinės tomografijos) metu gautų duomenų paaiškinimo ne į tą tyrimą atlikusius specialistus, bet į neaišku kieno nurodymu pasirinktą visiškai pašalinę specialistę (D. Kievišienę), yra visiškai nelogiškas.
Akivaizdu, kad analizuojant tos pačios specialisto išvados (Nr. M 589/10 (01)) dalį, kurioje aprašomas sūnaus lavono skrodimas, akivaizdžiai matome, kad ten nurodyta, jog atliekant vidinį lavono tyrimą nustatyta, kad gerklų plyšys platus ir laisvas, o abu pagrindiniai bronchai pilnai užpildyti tirštu į tarkuotas daržoves panašiu skrandžio turiniu, kuris ir įvardijamas kaip pagrindinė asfiksijos priežastis, kurio akivaizdžiai nebuvo bronchuose atliekant sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimą.
Taigi akivaizdu, kad lyginant sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo metu gautus duomenis su duomenimis, kurie užfiksuoti atliekant sūnaus lavono skrodimą, matome akivaizdų skirtumą, kuris leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog tirštas skrandžio turinys, kuris yra įvardijamas kaip pagrindinė sūnaus asfiksijos priežastis į sūnaus bronchus pateko jau po to kuomet buvo atliktas jo lavono tyrimas klinikoje „Tomografija“, tai yra gerokai po jo mirties.
Kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis sūnaus lavono bronchuose galėjo atsirasti tirštas skrandžio turinys po jo lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo aplamai nebuvo tiriama ir aiškinamasi, nors ši aplinkybė mano supratimu yra esminė ir galinti turėti tiesioginės įtakos jau minėtoms specialistų išvadoms.
Tam, kad išsiaiškinti nurodytas aplinkybes būtina atliekant ikiteisminį tyrimą apklausti specialistus atlikusius sūnaus lavono kompiuterinės tomografijos tyrimą klinikoje „Tomografija“ apie tai, ar nurodyto tyrimo metu sūnaus lavono bronchai buvo užpildyti skrandžio turiniu, ar ne. Jeigu jie buvo užpildyti nurodytu turiniu, kodėl tai nepažymėta kompiuterinės tomografijos tyrimo dokumentuose, jeigu jie atliekant nurodytą tyrimą buvo laisvi, tai yra niekuo neužpildyti, būtina apklausti specialistus, surašiusius specialisto išvadą Nr. M 589/10 (01) apie tai, kaip nurodytas skrandžio turinys pateko ar galėjo patekti į sūnaus lavono bronchus ir juos pilnai užpildyti jau po jo lavono kompiuterinės tomografijos tyrimo.
Atlikus nurodytus veiksmus ir jų metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, galimai apie tyčinį skrandžio turinio išstūmimą į sūnaus lavono bronchus, būtina skirti naują kompleksinę teismo medicinos ekspertizę sūnaus mirties priežasčiai nustatyti į jos sudėtį įtraukiant konsultacinę išvadą surašiusį teismo medicinos gydytoją P. Petreikį, mūsų šeimos pasiūlytą nepriklausomą teismo medicinos ekspertą, bei kompetentingus užsienio ekspertus, galimai ir profesorių Anders Eriksson iš Švedijos.
Dėl specialisto išvadas Nr. M 589/10 (01) ir M12/10 – M589/10 (01) surašiusių specialistų kompetencijos ir mano, kaip nukentėjusios procesinių teisių suvaržymo
Kaip matyti iš skundžiamo prokuroro A. Mažeikos nutarimo, priimdamas jį prokuroras didžiąją dalimi vadovavosi Specialisto išvada Nr. M 589/10 (01), kai kuriuos jos teiginius papildydamas specialisto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimais apie Danijos specialistų prielaidą, dėl mano sūnaus D. Kedžio skendimo bei Umea (Švedija) universiteto teismo medicinos profesoriaus, Nacionalinės teismo medicinos valdybos vyresniojo teismo patarėjo, Nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos teismo medicinos mokslo eksperto Anders Eriksson nuomone.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad mano velionio sūnaus kūno skrodimą atliko penkių Lietuvos specialistų grupė, kuri visuomenės informavimo priemonėse buvo įvardijama, kaip pačių kompetentingiausių Lietuvos teismo medicinos ekspertų (specialistų) grupė. Būtent ši specialistų grupė surašė ir pasirašė specialisto išvadą Nr. M 589/10 (01) ir specialisto išvadą Nr. M25/10 – M 589/10 (01). Būtent šių specialisto išvadų duomenys buvo laikomi pamatiniais atliekant kitus teismo medicinos tyrimus.
Paminėtose specialisto išvadose buvo konstatuota, jog mano sūnus mirė nuo mechaninės asfiksijos (uždusimo) užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniais – žolės (švendrės) lapu ir skrandžio turiniu.
Nurodytų specialistų nuomone tai patvirtino sausas žolės (švendrės) lapas kvėpuojamojoje gerklėje, skrandžio turinys kvėpavimo takuose, pilnai užpildantis pagrindinius, segmentinius ir smulkius plaučių bronchus bei kiti mechaninės (obturacinės) asfiksijos požymiai. Be to, paminėtoje specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog mano sūnaus lavone rasti nedideli linijiniai nubrozdinimai dešiniajame rieše ir veide kartu su netaisyklingų formų nubrozdinimais kaktoje ir nedidele kraujosruva dešiniajame paakyje padaryti kietais, bukais ir bukabriauniais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir visi jie padaryti po mano sūnaus mirties.
Susipažinus su nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia teismo medicinos gydytojo P. Petreikio konsultacine išvada ir su Umea (Švedija) universiteto teismo medicinos profesoriaus, Nacionalinės teismo medicinos valdybos vyresniojo teismo patarėjo, Nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos teismo medicinos mokslo eksperto Anders Eriksson nuomone, akivaizdu, jog abu šie specialistai ne patvirtino, kaip teigiama skundžiamuose nutarimuose, bet kategoriškai paneigė „geriausių“ Lietuvos teismo medicinos specialistų teiginius, išdėstytus prieš tai nurodytose specialisto išvadose Nr. M 589/10 (01) ir Nr. M25/10 – M 589/10 (01), konstatuodami, kad sūnaus kvėpuojamojoje gerklėje surastas žolės (švendrės) lapas jokios įtakos jo mirčiai neturėjo, o visi prieš tai išvardinti jo kūno sužalojimai padaryti jam esant gyvam.
Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti specialisto išvadas Nr. M 589/10 (01) ir Nr. M25/10 – M 589/10 (01) surašiusių „geriausių“ Lietuvos specialistų kompetencija ir leidžia pagrįstai kelti klausimą, kodėl atliekant mano sūnaus mirties aplinkybių tyrimą nebuvo sudaryta kita teismo med. specialistų grupė, kuri atliktų pakartotinį sūnaus mirties priežasties nustatymą, į ją įtraukiant tiek konsultacinę išvadą surašiusį teismo med. gydytoją P. Petreikį, tiek ir mūsų šeimos pasiūlytą nepriklausomą ekspertą, kuriam dėl nežinomų priežasčių nebuvo leista dalyvauti atliekant sūnaus lavono skrodimą.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos iki sūnaus lavono skrodimo nei aš, nei kiti mano šeimos nariai nebuvo informuoti apie jokį pradėtą ikiteisminį tyrimą, dėl sūnaus mirties priežasties nustatymo, nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010-04-17.
Aš iki nurodyto momento netgi nebuvau pripažinta nukentėjusiąja. Man ne tik nebuvo pranešta kas atlieka ir kas kontroliuoja nurodytą ikiteisminį tyrimą, bet ir sūnaus lavono skrodimo vieta ir laikas.
Tą aplinkybę, kad sūnaus lavono tyrimas bus atliekamas 2010 m. balandžio 21 d. VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriuje sužinojau iš visuomenės informavimo priemonių. Tai sužinojusi nedelsiant kreipiausi į advokatę Sonatą Žukauskienę, kuri susisiekusi su VTMT prie LR Teisingumo ministerijos specialistais, kuriems kaip dabar aišku, ir buvo pavesta atlikti sūnaus lavono skrodimą, informavo juos apie mūsų šeimos pageidavimą, kad atliekant sūnaus lavono tyrimą (skrodimą) dalyvautų mūsų pakviestas nepriklausomas teismo medicinos ekspertas.
Su advokate kalbėjęs nurodytos įstaigos specialistas informavo advokatę, kad Generalinės prokuratūros prokurorų nurodymu, jokie nepriklausomi ekspertai į sūnaus lavono tyrimą (skrodimą) įleidžiami nebus, kas neginčijamai patvirtina, kad LR Generalinės prokuratūros prokurorams, o galimai ir tuo metu laikinai Generalinio prokuroro pareigas ėjusiam, skundžiamą nutarimą priėmusiam prokurorui R. Petrauskui, buvo žinoma apie minėtą mūsų šeimos pageidavimą. Nurodytas pokalbis buvo įrašytas, todėl patikrinti jo autentiškumo ikiteisminį tyrimą atlikusiems prokurorams nebuvo jokių sunkumų, tačiau nurodyto pokalbio įrašas, dėl nežinomų priežasčių prie šios ikiteisminio tyrimo medžiagos neprijungtas.
Nurodytas aplinkybes neginčijamai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys advokatės Sonatos Žukauskienės 2010-04-21 prašymai, adresuoti Teismo medicinos instituto vadovui ir LR Generalinei prokuratūrai. Nors LR BPK 28 str. man, kaip nukentėjusiajai nurodytame ikiteisminiame tyrime, suteikia teisę reikšti prašymus, o LR BPK 89 str. 2 d. numato galimybę į lavono tyrimą (skrodimą) kviesti ir specialistus, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, nurodytos mano procesinės teisės buvo suvaržytos, o prokuroro R. Petrausko skundžiamo nutarimo išvedžiojimai, kad mano teiginiai apie pageidavimą į sūnaus lavono tyrimą (skrodimą) kviesti nepriklausomą ekspertą yra neatitinkantys tikrovės, ne tik, kad prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantiems rašytiniams įrodymams, bet ir prasilenkia su elementaria logika.
Dėl neišsamaus ir šališko sūnaus Drąsiaus Kedžio lavono tyrimo ir jo mirties priežasties nustatymo
Šiuo atveju noriu atkreipti ikiteisminio tyrimo teisėjo dėmesį į tai, kad atliekant mano sūnaus mirties aplinkybių tyrimą LR Generalinė prokuratūra plačiai skelbė visuomenės informavimo priemonėse, kad kreipėsi į užsienio ekspertus, kurie dar kartą nustatys sūnaus mirties priežastį, o vėliau buvo paskelbta, jog užsienio ekspertai patvirtino Lietuvos specialistų išvadas.
Susipažinus su nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdu, jog prieš tai nurodyta, viešai paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o paskelbiant apie tariamai išsamų užsienio ekspertų atliktą tyrimą buvo siekiama tik sudaryti tariamai išsamaus ikiteisminio tyrimo vaizdą.
Susipažinus su nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdu, kad joje nėra jokių duomenų apie tai, kad speciali grupė užsienio ekspertų, turinčių tam tikrą mokslinį laipsnį atskiroje teismo medicinos šakoje, būtų tyrusi mano sūnaus mirties priežastis, nors Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Ikiteisminio tyrimo teisėja, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskyrusi teismo medicinos ekspertizę ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 65-1-00459-10, jos atlikimą pavedė ne Švedijos nacionalinio Teismo medicinos instituto ekspertui, bet šio instituto ekspertams, kas neginčijamai patvirtina, jog atliekant nurodytą teismo medicinos ekspertizę Švedijoje turėjo dalyvauti bent du ekspertai.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Umea (Švedija) universiteto teismo medicinos profesoriaus, Nacionalinės teismo medicinos valdybos vyresniojo teismo patarėjo, Nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos teismo medicinos mokslo eksperto Anders Eriksson pasirašytas niekaip neįvardintas (pvz. specialisto išvada, eksperto išvada ar pan.) dokumentas, kuriuo nurodytas specialistas atsako į pateiktus klausimus.
Analizuojant nurodyto specialisto pateiktus atsakymus akivaizdu, kad juose išsakyta tik jo subjektyvi asmeninė nuomonė, kuri neturi daugiau įrodomosios galios kaip teismo medicinos gydytojo P. Petreikio konsultacinė išvada, kurioje sūnaus mirties priežastimi įvardijamas ne užspringimas skrandžio turiniu, kurio iki pat skrodimo pradžios nebuvo jo bronchuose, bet asfiksija uždarius kvėpavimo takus vandeniu (skendimas, nuskandinimas), kadangi daugumoje Anders Eriksson pateiktų atsakymų į klausimus yra akcentuojama, jog tai yra tik jo asmeninė nuomonė, bet ne eksperto išvada. Manau, kad vadovautis nurodyta profesoriaus Anders Eriksson subjektyvia nuomone ir laikyti ją besąlygiškai teisinga šiuo atveju negalima.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių Danijos specialistų nuomonės (Hans Petter Hougen), Umea (Švedija) universiteto teismo medicinos profesoriaus, Nacionalinės teismo medicinos valdybos vyresniojo teismo patarėjo, Nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos teismo medicinos mokslo eksperto Anders Eriksson nuomonės ir teismo medicinos gydytojo P. Petreikio konsultacinės išvados, visose juose teigiama, kad tyrimui pateiktuose duomenyse yra sūnaus Drąsiaus Kedžio skendimą galimai patvirtinančių požymių tačiau, jie nėra pakankami, nors teismo medicinos gydytojas P. Petreikis savo konsultacinėje išvadoje laikė, kad tokių duomenų pakanka ir sūnaus mirties priežastį įvardijo ne užspringimą skrandžio turiniu, bet asfiksiją vandeniu (skendima, nuskandinimą).
Iki šio momento nei vienam iš specialistų taip ir nebuvo užduotas klausimas kaip gi sūnaus lavone atsirado skendimo požymiai ir koks jų atsiradimo mechanizmas, jeigu mirties priežastimi įvardinta mechaninė asfiksija užspringstant skrandžio turiniu sausumoje.
Nurodytą konsultacinę išvadą davęs specialistas P. Petreikis šio ikiteisminio tyrimo metu netgi neapklaustas, kas taipogi neleidžia nurodyto ikiteisminio tyrimo laikyti išsamiu bei visapusišku.
Apibendrinant nurodytus ikiteisminio tyrimo duomenis akivaizdu, kad jie buvo vertinami atsietai vienas nuo kito ir net nebuvo bandoma apibendrinti nurodytų specialistų nuomonės dėl galimo mano sūnaus uždusimo, užkišus kvėpavimo takus vandeniu bei išsiaiškinti kokios gi aplinkybės galėjo sąlygoti paminėtų duomenų trūkumą ir ar šios aplinkybės negalėjo būti dirbtinai (tyčia) sukurtos, kas taipogi tiesiogiai sąlygojo nurodyto ikiteisminio tyrimo neišsamumą.
Atsižvelgiant į prieš tai paminėtas aplinkybes, manau, kad atliekant sūnaus mirties aplinkybių tyrimą būtina apklausti teismo specialistus Anders Eriksson ir Paulių Petreikį apie jų išvadas, susijusias su sūnaus nuskandinimu, sudaryti naują teismo medicinos ekspertų grupę į jos sudėtį įtraukiant prieš tai nurodytus asmenis, ir jiems pavesti pakartotinai nustatyti mano sūnaus Drąsiaus Kedžio mirties priežastį.
Dėl duomenų, patvirtinančių, kad sūnaus atžvilgiu buvo vartojamas smurtas
Priimdamas skundžiamą nutarimą prokuroras A. Mažeika akcentavo, jog ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų, kad mano sūnaus atžvilgiu būtų vartotas smurtas, tačiau jeigu pažiūrėtume į to paties profesoriaus Anders Eriksson išreikštą nuomonę pamatytume, jog jo pasirašyto dokumento (be pavadinimo), kurį skundžiamus sprendimus priėmę prokurorai laiko ekspertizės aktu, 2-me punkte teigiama, kad jis negali pasakyti ar sūnui padaryti sužalojimai padaryti pakartotinai nugriuvus ar jį užpuolus.
Šiame punkte taipogi teigiama, kad jis negali pasakyti kada padaryti nurodyti sužalojimai, tačiau mano, kad kai kurie iš jų padaryti prieš sūnaus mirtį, kai kurie mirties metu. Ką jis turėjo omenyje teigdamas mirties metu, visiškai neaišku ir šių aplinkybių net nebuvo bandoma išsiaiškinti, kadangi jam nebuvo užduotas klausimas ar nurodytus sužalojimus mano sūnus galėjo pasidaryti pats, jo suradimo vietoje, atsižvelgiant į gruntą ant kurio buvo rastas jo lavonas.
Medicinos mokslų daktaras Paulius Petreikis savo konsultacinėje išvadoje taipogi patvirtino, kad didesnė dalis sužalojimų padaryti prieš sūnaus mirtį ir tikėtiną, kad daugybiniai nubrozdinimai sūnaus lavono kaktoje ir veide, kurie padaryti briaunomis daugybinių dinaminių įvairių krypčių kaktos ir veido kontaktų pasėkoje buvo padaryti įvykio vietoje sūnaus galvą spaudžiant prie žemės iki pat mirties ir mažai tikėtiną, kad jie išsivystė be pašalinės jėgos spaudimo.
Atsižvelgiant į įvairias nubrozdinimų kryptis bei jų išplitimą atmetama galimybė išvardintus sužalojimus (nubrozdinimus) pasidaryti griūnant. Ši medicinos mokslų daktaro P. Petreikio konsultacinės išvados dalis aplamai neįvertinta, ji neaptarta nei viename iš skundžiamų nutarimų, o ją davęs medicinos mokslų daktaras Paulius Petreikis nurodyto ikiteisminio tyrimo metu netgi neapklaustas, kaip specialistas.
Šį klausimą kėliau ir savo skunde, adresuotame aukštesniajam prokurorui, tai yra Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, tačiau skundžiamą nutarimą priėmęs prokuroras Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKTD vyr. prokuroro pavaduotojas R. Petrauskas, skundžiamame nutarime iš esmės nepasisakė, cituodamas tik Paliulio duotos išvados atskirus fragmentus.
Dėl sūnaus rūbų tyrimo
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios 2010-05-27 specialisto išvados Nr. 11-1290 (10) ir kt., joje nurodoma, jog specialistams tirti pateiktų sūnaus rūbų: puspalčio, sportinio bliuzono, sportinių kelnių kišenėse, tirti pateiktose trumpikėse ir marškinėliuose pistoleto „IŽ 79-8 Baikal“ nešiojimo pėdsakų nėra, tačiau nešiojant ginklą jo nešiojimo pėdsakų galėjo ir nelikti.
Todėl nustatyti, ar tirti pateiktuose drabužiuose buvo nešiojamas tirti pateiktas pistoletas „IŽ 79-8 Baikal“, negalima. Susipažinus su nurodyta išvada akivaizdu, kad paminėtų aplinkybių, dėl galimo ginklo nešiojimo toliau nebuvo bandoma aiškintis, kadangi nurodytą išvadą davęs specialistas net nebuvo apklaustas tai kokios gi aplinkybės ir kiek laiko turėtų veikti, kad tyrimui pateiktuose rūbuose nešiojant nurodytą ginklą (galimai ilgą laiką) juose neliktų ginklo nešiojimo pėdsakų.
Šioje specialisto išvadoje taipogi teigiama, kad tyrimui pateiktų trumpikių juosmens srityje ir marškinėlių priekyje apatinėje dalyje nėra išsidėvėjimų, ištampytų siūlų, išretinto trikotažo, ką galima būtų vertinti, kaip šaunamojo ginklo nešiojimo pėdsakus.
Šiuo atveju tyrimą atlikusiems specialistams taipogi nebuvo užduotas klausimas ar paminėti pėdsakai išvardintuose rūbuose turėjo likti, jei specialisto išvadoje minimas ginklas juose buvo nešiojamas, o galimai netgi ir ilgą laiką.
Paminėtiems specialistams taipogi neužduotas klausimas ar ant prieš tai paminėtų rūbų turėjo likti šūvio pėdsakų (parako dalelių) jei juose buvo nešiojamas šaunamasis ginklas iš kurio buvo šaudyta.
Tik pavedus specialistams atsakyti į prieš tai nurodytus klausimus, kurie jiems ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo užduoti, galima daryti pagrįstas išvadas kiek laiko turi būti nešiojamas ginklas drabužiuose, kad juose liktų ginklo nešiojimo pėdsakai ir jeigu tas laikas būtų sąlyginai mažas, spręsti ar nurodytas ginklas buvo nešiojamas sūnaus rūbuose prieš jo mirtį.
Negavus specialistų išvadų šiuo klausimu galima tik spėlioti kas būtų, jeigu būtų, kas vėlgi nurodyto ikiteisminio tyrimo neleidžia laikyti nei išsamiu, nei visapusišku.Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje pabrėžia prokurorų nutarimuose išdėstytų motyvų pagrįstumą, tačiau į mano skunde išdėstytus motyvus visiškai nekreipia dėmesio.Visos šiame skunde išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-00459-10 nebuvo išnaudotos visos įmanomos aplinkybės objektyviai tiesai nustatyti, dėl ko nurodytas ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas“.
Kaip Generalinė prokuratūra, klastojusi įrodymus šioje byloje, paskelbusi, kad Drąsius Kedys buvo sumušas ir mėlynės ant jo kūno atsirado jau po mirties (gal tai padarė nekrofilai?), galės toliau objektyviai tirti šią bylą. O gal ją dar kartą ištirs buvęs generalinis prokuroras Petrauskas, pernai vasarą jau pareiškęs, kad ant pistoleto, iš kurio nušautas J.Furmanavičius, rastas D.Kedžio piršto antspaudas. Vėliau paaiškėjo, kad tai vėlgi melas."
P.S. Pridedame iš karto klasika tapusią spaudos konferenciją Gen. prokuratūroje 2010 05 25. Žeminančiai nejauku minėtos spaudos konferencijos metu buvo žiūrėti į A. Kliunkos virpančias rankas ir klausytis jo drebančio balso. Vienas pagrindinių šalies prokuroru nespindėjo užtikrintumu ir pasitikėjimu tai ką sako, o atrodė labiau panašus į katiną pridirbusį į miltus. Tokių pasimetusių "teisėsaugininkų" dar neteko matyti. Labiau viskas buvo panašu į agonijos pradžią.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
