Kai šiandien žvelgiu į Europą, kartais nelabai aišku, kas nutiko kai kuriems Šaltojo karo laimėtojams

Ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos lyderiai bei jų milžiniškas ir dosniai finansuojamas melo ir dezinformacijos fabrikas liko priblokštas ir šokiruotas, po JAV viceprezidento J. D. Vance kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje.

Ekspertai.eu skaitytojų dėmėsiui, keli svarbesni šios kalbos fragmentai, išversti į lietuvių kalbą.



Grėsmė, dėl kurios labiausiai nerimauju kalbant apie Europą, yra ne Rusija, ne Kinija ir ne joks kitas išorinis veikėjas. Ir tai, dėl ko nerimauju, yra grėsmė iš vidaus – Europos atsitraukimas nuo kai kurių jos esminių vertybių, vertybių, kurias dalijamės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Neseniai mane sukrėtė tai, kad buvęs Europos komisaras televizijoje išreiškė džiaugsmą dėl to, kad Rumunijos vyriausybė anuliavo visus rinkimus.

Jis įspėjo, kad jei viskas nepasiseks pagal planą, tas pats gali nutikti ir Vokietijoje. Tokie nerūpestingi pareiškimai amerikiečių ausims skamba šokiruojančiai. Ilgus metus mums sakė, kad viskas, ką finansuojame ir palaikome, daroma mūsų bendrų demokratinių vertybių vardu.

Viskas nuo mūsų Ukrainos politikos iki skaitmeninės cenzūros pristatoma kaip demokratijos gynyba. Tačiau kai matome, kaip Europos teismai atšaukia rinkimus, o aukšti pareigūnai grasina atšaukti kitus, turėtume savęs klausti, ar laikomės pakankamai aukštų standartų.

Ir sakau „mes“, nes esu fundamentaliai įsitikinęs, kad esame toje pačioje komandoje.

Turime daryti daugiau nei tik kalbėti apie demokratines vertybes – turime jas įgyvendinti.

Ir, deja, kai šiandien žvelgiu į Europą, kartais nelabai aišku, kas nutiko kai kuriems Šaltojo karo laimėtojams. Žvelgiu į Briuselį, kur ES komisarai įspėja piliečius, kad ketina užblokuoti socialinės žiniasklaidos platformas neramumų metu, kai tik pastebės tai, ką jie įvertino kaip, citata, „neapykantą skleidžiančią turinį“. Arba į pačią šią šalį, kur policija vykdė reidus prieš piliečius, įtariamus paskelbusius anti-feministinius komentarus internete, kaip dalį, citata: „kovos su moterų neapykanta internete“ – tų veiksmų dieną.

Britanijoje ir visoje Europoje, bijau, laisvas žodis naikinimas. Komiška, draugai, tačiau iš tiesų prisipažinsiu, kad kartais garsiausi cenzūros balsai sklinda ne iš Europos, o iš mano pačios šalies, kur ankstesnė administracija grasino ir baugino socialinių žiniasklaidos įmones, kad šios cenzūruotų vadinamąją dezinformaciją. Dezinformacija, pavyzdžiui, idėja, kad koronavirusas greičiausiai buvo paleistas iš laboratorijos Kinijoje. Mūsų pačios vyriausybė skatino privačias įmones nutildyti žmones, kurie išdrįsdavo ištarti tai, kas pasirodė esanti akivaizdi tiesa. Todėl šiandien atvykau čia ne tik su pastebėjimu, bet ir su pasiūlymu. Ir kaip Baideno administracija, atrodo, desperatiškai bandė nutildyti žmones, išsakiusius savo nuomonę, taip Trumpo administracija darys visiškai priešingai, ir tikiuosi, kad galėsime tame bendradarbiauti. Vašingtone mieste yra naujas šerifas. Ir vadovaujant Donaldui Trumpui, mes galime nesutikti su jūsų nuomonėmis, bet kovosime už jūsų teisę ją išsakyti viešoje erdvėje, nesvarbu, ar sutinkame, ar ne.

Dabar esame tame taške, žinoma, kad situacija tapo tokia bloga, kad šių metų gruodį Rumunija tiesiog atšaukė prezidento rinkimų rezultatus, remdamasi menkais žvalgybos agentūros įtarimais ir didžiuliu spaudimu iš žemyno kaimynų.

Kaip suprantu, argumentas buvo tas, kad Rusijos dezinformacija užkrėtė Rumunijos rinkimus. Tačiau paprašyčiau savo Europos draugų žiūrėti į tai perspektyviau. Galite manyti, blogai, kad Rusija perka socialinės žiniasklaidos reklamas, kad paveiktų jūsų rinkimus. Mes tikrai taip manome.

Galite tai pasmerkti net pasaulio arenoje. Bet jei jūsų demokratija gali būti sunaikinta už kelis šimtus tūkstančių dolerių skirtų skaitmeninei reklamai iš užsienio šalies, tai vadinasi ji iš pat pradžių nebuvo labai stipri.

Tačiau man, ir, manau, daugeliui Europos piliečių, atrodo mažiau aišku, už ką jūs save ginate? Kokia yra ta pozityvi vizija, kuri įkvepia šią bendrą saugumo sutartį, kurią mes visi manome esant tokia svarbi? Aš giliai tikiu, kad nėra saugumo, jei bijote balsų, nuomonių ir sąžinės, kuri vadovauja jūsų pačių žmonėms.

Europoje yra daug iššūkių, tačiau krizė, su kuria šis žemynas šiuo metu susiduria, krizė, kuri, manau, mus visus liečia kartu, yra mūsų pačių sukelta.
Jei bėgate iš baimės nuo savo rinkėjų, Amerika nieko negali jums padaryti. Taip pat nieko negalite padaryti ir amerikiečiams, kurie išrinko mane ir išrinko prezidentą Trampą.







Jūs negalite laimėti demokratinio mandato cenzūruodami savo oponentus arba juos įkalindami. Nesvarbu, ar tai opozicijos lyderis, kukli krikščionė, meldžiantis savo namuose, ar žurnalistas, bandantis pranešti naujienas. Taip pat negalite gauti mandato jeigu ignoruojate savo pagrindinių rinkėjų klausimus, pvz., kas gali būti mūsų bendros visuomenės dalis.

Tikiu, kad žmonių ignoravimas, jų susirūpinimų atmetimas arba, dar blogiau, žiniasklaidos uždarymas, rinkimų stabdymas arba žmonių atstūmimas nuo politinio proceso nieko nesaugo. Tiesą sakant, tai yra patikimiausias būdas sunaikinti demokratiją. O kalbėjimas ir nuomonių reiškimas nėra kišimasis į rinkimus. Net kai žmonės išsako nuomones už jūsų šalies ribų, ir net kai tie žmonės yra labai įtakingi. Patikėkite manimi, sakau tai su visu humoru – jei Amerikos demokratija gali išgyventi 10 metų peikdama Gretą Tunberg, jūs, vaikinai, išgyvensite kelis mėnesius dėl Elono Masko.

Demokratija remiasi šventu principu, kad žmonių balsas yra svarbus. Čia nėra vietos užtvaroms. Jūs arba palaikote šį principą, arba ne. Europiečiai, žmonės, turi balsą. Europos lyderiai turi pasirinkimą.

Ir mano tvirtas įsitikinimas yra tas, kad mums nereikia bijoti ateities. Priimkite tai, ką jūsų žmonės jums sako, net kai tai stebina, net kai su tuo nesutinkate. Ir jei tai padarysite, galėsite žiūrėti į ateitį su tikrumu ir pasitikėjimu, žinodami, kad tauta stovi už kiekvieno iš jūsų. Ir tai, mano manymu, yra didžioji demokratijos magija. Ji slypi ne šiuose akmeniniuose pastatuose ar gražiuose viešbučiuose. Ji net neslepia didžiuose institucijose, kurias kartu sukūrėme kaip bendra visuomenė.

Tikėti demokratija reiškia suprasti, kad kiekvienas mūsų pilietis turi išminties ir turi balsą. Ir jei atsisakysime klausyti to balso, net mūsų sėkmingiausios kovos užtikrins labai nedaug. Kaip popiežius Jonas Paulius II, mano manymu, vienas iš nepaprasčiausių demokratijos šalininkų šiame žemyne ar bet kurioje kitoje vietoje, kartą pasakė: „Nebijokite“. Mes neturėtume bijoti savo žmonių, net kai jie išsako nuomones, kurios nesutampa su jų vadovų nuomonėmis.

Susiję:

Jie priblokšti. Nausėdos paklausė – ar tai yra galutinės skyrybos?