Mes dar nelabai suprantam šios istorinės dienos reikšmės arba Tikroji dujų terminalo istorija

Pokalbis su konservatorių partijos pirmininku Andriumi Kubiliumi apie suskystintų gamtinių dujų terminalo kelią: nuo idėjos gimimo iki laivo atplaukimo į Klaipėdo uostą.



P. S.

Paskutinis Bronislovo Lubio interviu (publikuotas 2011 m. spalio 27 d.)

Paskutinį savo gyvenime interviu Bronislovas Lubys davė 2011 m. spalį „Lietuvos ryto“ televizijai paskutinę darbo dieną prieš atostogas savo koncerno „Achemos grupė“ prezidento darbo kabinete, drauge su Edmundu Jakilaičiu perstumdę baldus. Dienraštis „Lietuvos rytas“ interviu išspausdino praėjusį šeštadienį - lemtingo sekmadienio išvakarėse. Interviu skamba kaip B.Lubio testamentas, kuriame jis kalba apie visai Lietuvai, valstybės ateičiai svarbiausius klausimus. Atsakymo į šiuos klausimus Lietuvos žmonės laukia iš prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo, Vyriausybės, krašto politinių partijų: kam naudinga, kad Lietuva praranda tą vieną milijardą litų, kodėl Lietuva moka už dujų 1 tūkstantį kubinių metrų 60-80 dolerių brangiau nei kaimynai, kodėl energetikos ministras Arvydas Sekmokas nebaudžiamas gali ne pagal įstatymus renkamą VIAP (visuomenės interesus atitinkančios paslaugos) mokestį dalyti saviškiams, kokios jėgos sužlugdė bendrą valstybės ir privataus kapitalo suskystintų dujų terminalo projektą? Pagaliau kaip gali būti, kad privačiai statomo suskystintų dujų terminalo galimybių studija gali kainuoti 2 mln. litų, o valstybinio - 34 mln. litų?

– Šios valdžios mokesčių politiką, ypač energetikos srityje, jūs vertinate ypač kritiškai. Kodėl?

– Pirmiausia noriu pasakyti, kad energetika yra ta sritis, kurioje iš mūsų visų atimamas milijardas litų.

– Ką turite galvoje?

– Mes mokame pagal dvi linijas. Pirma linija - atseikėjame 60-80 dolerių brangiau už tūkstantį kubinių metrų dujų. Latviai moka mažiau.

Dėl didesnės dujų kainos sumokėsime 430 mln. litų, o galbūt ir daugiau į „Gazprom“ biudžetą. Suprantu, kad reikia palaikyti „Gazprom“, ir ponas A.Sekmokas, matyt, elgiasi teisingai.

Tačiau aš, kaip pilietis ir kaip ūkininkas, niekaip negaliu sutikti, kad man reikia atiduoti visai nereikalingus pinigus „Gazprom“. Juk „Gazprom“ to net neprašė, bet mes primygtinai siūlome tuos pinigus.

Dar pusės milijardo litų netenkame dėl to, kad šiurkščiai pažeidžiant įstatymus ir Europos direktyvas buvo įvestas vadinamasis visuomenės mokestis. Neva tai yra tarsi kompensacija žaliajai energetikai. Bet žaliajai energetikai skiriama tik apie 0,7 cento, o vadinamasis visuomenės mokestis siekia 6,01 cento. Žalioji energetika išties duoda naudos, ji - tikroji nepriklausomybė, mes ją palaikytume.

Tačiau matome, kad elektros energija superkama po 30 ar net 35 centus iš draugų, pažįstamų ir iš tų vadinamųjų kogeneracinių katilinių. Galime kalbėti apie Panevėžio kogeneracinę katilinę ir apie dvi katilines Jonavoje, „Achemoje“. Kitos iki kogeneracijos netempia.

Jei paskaitytume Lietuvos įstatymus, sužinotume, jog dotuoti galima tik tas katilines, kurios naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. Gal kas nors galėtų man įrodyti, kad Kauno termofikacinė katilinė, kurią valdo ir „Gazprom“, naudoja atsinaujinančius šaltinius.

Tas pat ir dėl Vilniaus, Elektrėnų elektrinių. Galima pateikti visą sąrašą. Dėl kontroversiško energetikos ministro visi turime mokėti milijardą litų. Gerai, B.Lubys susimokės, o pensininkas?

– Energetinė nepriklausomybė yra burtažodis, kurį ši valdžia vartoja jau kelerius metus. Ar matote realius žingsnius į energetinę nepriklausomybę?

– Be abejo. Vienas labai rimtas žingsnis - „Klaipėdos naftos“ skystųjų dujų terminalo konsultantams skirta 34 mln. litų. Jeigu į nepriklausomybę Energetikos ministerija ir „Klaipėdos nafta“ eina per konsultantus, gal tai ir svarbus dalykas?

34 mln. litų skirta konsultantams. Po to konsultantų bus dar daugiau. Tokie realūs žingsniai daromi, tik rezultatų kol kas niekas nemato.

– Kaip apskritai reikėtų vertinti konsultacinį verslą, kuris dabar suvešėjęs? Kas tai - vagystė?

– Nedrįstu to pasakyti, tai – ne mano kompetencija. Turėdamas 10 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų kol kas liūdnai žiūriu, kur ir kaip tie pinigėliai plaukia.

Kada nors mes paklausime, bet šiandien netrukdysime, tegul „Klaipėdos nafta“ dar kokius 50 mln. išleidžia. Tada gal visi supras, kas vyksta.

Mes ruošiamės statyti savo suskystintųjų dujų terminalą. Panašiems konsultantams kaip „Klaipėdos naftos“ išleidome beveik 2 mln. litų. Gal nedidelis skirtumas, bet, suprantama, mes esame neturtingi, o „Klaipėdos nafta“ – turtinga, jai leidžiama. Mes neturime ministerijos, o jie turi ministrą – jiems lengviau gyventi.

– Ar kalbatės apie tai su visais? Gal to nežino premjeras, prezidentė?

– Tai ne mano kompetencijos klausimas, bet manau, kad visi skaito laikraščius – po akcininkų susirinkimo „Klaipėdos naftoje“ apie tai buvo paskelbta viešai.

– Dar viena istorija - dujų terminalo statyba. Pagal ankstesnius susitarimus jūs su valstybe turėjote statyti tą objektą. Ar teisingai suprantu, kad dabar gali atsirasti du dujų terminalai: vienas – B.Lubio, kitas - valstybės?

Anksčiau buvo sudaryta sutartis, kuria nurodyta, kad bendroje įmonėje Ūkio ministerija turės 80 proc., o „Achemos grupė“ - 20 procentų. Tačiau kažkam tai labai nepatiko - ne valdžiai, o kai kam kitam. Kažkas dėjo didžiules pastangas, kad tas terminalas ir ta bendrovė nepradėtų dirbti. Tai ir buvo pasiekta.

– Kas tai padarė?

– Mes žinome vardus, pavardes, viską išsiaiškinome. Viešinti tai ar neviešinti - ne mano, o valstybės kompetencija. Tad čia nieko negaliu jums ant stalo padėti. Įvyko, kas įvyko.

Man labai gaila. Kai prezidentė buvo Klaipėdoje, labai aiškiai buvo nurodyta, kad valstybė statys prie Kiaulės nugaros. Ponia prezidentė mums pasakė: „Statykite savo terminalą ten.“ Ten, kur esame išsinuomoję žemės 40-45 metams.

Taip, mes ne tik pasiruošę tai daryti, mes pradėjome tai daryti - jau esame užsakę galimybių studijas, buvome Anglijoje pažiūrėti panašaus terminalo.

Manyčiau, mes nedaug atsiliksime nuo valstybės pradėto statyti terminalo. Po metų kitų bus matyti, kas padaryta tiek viename, tiek kitame terminale.

Nematau nei blogybės, nei gerybės - dujas pirksime atskirai.



Susiję:

Nuo galimos Rusijos diversijos SGD apsaugotas deramai

Bus laikinasis Vamzdis

A. Skardžius: „Palietėme tik ledkalnio viršūnę“

Nuo skandalingos A. Skardžiaus tarnystės Maskvai paviešinimo praėjus dviems mėnesiams, prokuratūra suteikė informacijos