Naglis Puteikis: „Kas svarbiau konservatoriams – teisingumas ar kietos rankos politika?“

Interneto portalai vakar mirgėjo naujienomis apie prekybos karą su Rusija, prezidentės ryžtingą atkirtį Maskvai. Taip pat greta buvo skelbiamos kitos svarbios naujienos: vardijami prezidentės priešai, brėžiama būsima fronto linija būsimuose šalies vadovo rinkimuose. Viešųjų ryšių akcijos dažnai balansuoja tarp fantazijos ir realybės. Kita vertus, nervingi politikų veiksmai rodo skubius bandymus stiprinti savo pozicijas. Šiandien Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija nurodė savo nariams atsiimti parašus po nutarimo projektu, kuriuo siūloma sudaryti Seimo laikiną tyrimo komisiją dėl galimai neteisėto poveikio valstybės institucijoms faktinių aplinkybių nustatymo ir organizuotos asmenų grupės galimų sąsajų su Valstybės saugumo departamentu (VSD) ištyrimo. Du Tėvynės sąjungos nariai sutiko atsiimti savo parašus, o kiti du atsisakė. Per kelias valandas pavyko surinkti papildomus 10 parašų. Yra manančių, jog komisija galėjo būti dar vienas žingsnelis link demokratijos ir teisingumo atkūrimo. Deja, komisija šiandiena nebuvo sudaryta – didžioji dalis konservatorių frakcijos balsavo prieš. Juos palaikė neformalūs partneriai – socialdemokratai. Kalbamės su Seimo nariu Nagliu Puteikiu apie keistokus konservatorių partijos bei aukščiausių šalies pareigūnų politinius manevrus.

- Vakar vienas interneto portalas pasitelkė karinę terminologiją: suskaičiavo prezidentės priešus, nubrėžė fronto liniją: vienoje jos pusėje gerieji politikai, remiantys prezidentę ir kovojantys už Tėvynę, kitoje – blogieji kartu su Rusijos piktosiomis jėgomis. Kuriame fronte jautiesi esantis?

- Aš teisingumo pusėje. Teisingumas, kaip nustatė du teismai, yra V. Gailiaus ir V. Giržado pusėje. Prezidentė buvo neteisi, pritardama jų atleidimui, neteisi ir dabar, kai komentuodama teismų sprendimą teigia, kad buvę pareigūnai yra blogi žmonės. Manyčiau, jog fronto linija yra kitoje vietoje. Gailiaus ir Giržado byla akivaizdžiai suskirstė politikus į dvi dalis: juo palaikančius vadinčiau teisingumo frontu, o nepalaikančius – neteisingumo frontu. Pirmieji yra už tiesą ir teisingumą, pasisakantys prieš intrigas, norintys, kad sąžiningi pareigūnai gintų viešąjį interesą

- Gal besistengiantys geranoriškai patarti prezidentei, nurodyti, kas ją klaidina, raginantys neklastoti biografijos faktų yra mažesni priešai už tuos, kurie besąlygiškai jai pataikauja?

- Neaišku, ar prezidentė buvo suklaidinta. Prezidentė įtikino kai kuriuos pereitos vyriausybės narius neskubėti priimti Vyriausybės nutarimo, grąžinančio pareigūnus į darbą, palaukti teismo sprendimo. Teismas priėmė sprendimą. Tad dabar ji nedelsdama turėjo atleisti mažų mažiausiai du pareigūnus: VSD direktoriaus pavaduotoją ir savo vyriausiąjį patarėją Joną Markevičių. Šie pareigūnai dezinformavo Seimą ir visuomenę. VSD bei prezidentūros atstovams prezidentė galėtų tiesiog pranešti, jog tokiais veiksmais jie neteko politinio pasitikėjimo. Tačiau matome, kad šalies vadovė šių pareigūnų neatstatydina ir toliau puola Gailių bei Giržadą. Vadinasi, ji pati aktyviai dalyvavo šiame neteisingame veiksme, kai buvo pašalinti principingi pareigūnai. Mano manymu, prezidentė nebuvo suklaidinta – tiesiog ji pasinaudojo telefonine teise. Tie, kas norėtų likti sovietmetyje, kai buvo toleruojama telefoninė teisė, ir toliau gali remti D. Grybauskaitę. Tie, kas nori išsivaduoti iš telefoninės teisės, – turėtų pasisakyti prieš.

- Tačiau kuo ponia D. Grybauskaitė užsitarnavo besąlygišką konservatorių partijos rėmimą? Kaip suderinti paskelbtą K. Masiulio teiginį, jog „Visi bandymai mūsų valstybės kursą pakreipti Maskvos naudai yra nepriimtini ir išdavikiški.“ Ir tuo pačiu pasisakoma už partijos paramą buvusiai aukštosios partinės mokyklos dėstytojai?

- Pirmiausia tokią situaciją nulėmė aplinkybių sutapimas – Tėvynės sąjunga neturėjo savo kandidato į prezidentus. Antrasis motyvas – konservatorių vadovybė viešai skelbė motyvą, jog D. Grybauskaitė yra labiausiai į Europą orientuota politikė. Buvo sakoma, jog ji labiausiai priešinasi Rusijos politinei bei energetinei ekspansijai.

- O antikorupcinė retorika nebuvo svarbi?

- Tuo metu, kai ėjo kalba apie paramą jai, pirmieji du argumentai buvo svarbiausi. Antikorupcinių argumentų nepamenu. Man teko dalyvauti tame posėdyje, kai buvo tvirtinama parama D. Grybauskaitei. Tada pasisakiau prieš jos kandidatūrą, motyvuodamas tuo, kad šio žmogaus visiškai nepažįstame. O antikorupcinėmis temomis konservatorių partijos vadovybėje pasisako tik Agnė Bilotaitė.

- Stebint paskutinių dviejų savaičių įvykius, susidaro toks įspūdis, jog konservatorių partijoje vidinių diskusijų nevyksta. Beveik vienbalsiai bandyta pritarti generalinio prokuroro ataskaitai. Gal partijos nariai nedrįsta reikšti savo nuomonės?

- Aš manau, tokią poziciją lemia būsima prezidento rinkimų kampanija. A. Kubilius viešais pareiškimais jau dabar deklaruoja Tėvynės sąjungos paramą D. Grybauskaitei. Su juo nedrąsiai bando ginčytis I. Degutienė, sakydama, jog partija tokio sprendimo dar nėra priėmusi. Turint omenyje, jog partijos lyderis turi nemažai šalininkų, tikėtina, jog bus antrą kartą pritarta pasiūlymui remti dabartinę prezidentę. Todėl daugelis frakcijos narių automatiškai imasi ginti prezidentės pareigūnų ratą, nesigilindami į esmę. Mano galva, prokuratūros sprendimai palaidoti Valdovų rūmų bylą, Operos ir baleto teatro tyrimą, VEKS‘o bylą yra, švelniai tariant, skandalingi. Tai kompromituoja tiek prokuratūrą, tiek prezidentūrą. Prezidentė, kovodama prieš korupciją, nei vienu žodžiu neįvertino šitų prokuratūros veiksmų.

- Tačiau ir konservatorių partijos lyderiai neįvertino prokuratūros veiksmų?

- Kaip minėjau, įtaką daro artėjanti prezidento rinkimų kampanija. Jei Tėvynės Sąjunga pasakytų, kad generalinis prokuroras yra blogas – prezidentė tikriausiai supyktų. Matome, kaip generalinė prokuratūra ir VSD meta didžiulius pajėgumus persekioti pilietiškai nusiteikusius žmones. Geriausias pavyzdys – V.Gailiaus ir V.Giržado byla, kai buvo naudojami neteisėti sekimo bei apklausų metodai. Manyčiau, jog neteisingumo problema būsimuose prezidento rinkimuose gali lemiama. Jei prezidentė sąžiningai būtų įvertinusi prokuratūros veiklos tendencijas ir nepalaikiusi garsių bylų marinimo tradicijos – nebūtų kilęs konfliktas visuomenėje. Tuo tarpu dabar paprasti žmonės persekiojami netgi už bandymus piketuoti prie teismo. Lygiai taip pat prezidentė galėtų pasisakyti ir apie policijos generalinį komisarą, kurio pareigūnai Kaune vaikus kišo į šunims vežioti skirtą narvą. Prezidentė tyli. Tad kurioje teisingumo fronto pusėje ji yra?

- Galbūt konservatorių partija bando elgtis politiškai lanksčiai, tačiau kaip ja pasitikėti buvusiems ar esantiems rėmėjams, kai ji stoja neteisingumo pusėn?

- I. Degutienė yra viešai davusi pastabą A. Kubiliui, jog šis negali kalbėti partijos vardu apie paramą D. Grybauskaitei. Matome, jog vadovybėje yra jėgų, kurios siekia iškelti savo partijos kandidatą labai svarbiuose rinkimuose. Jeigu mes iškeltume savo kandidatą, kuris aiškiai pasakytų, jog prezidentės paskirti pareigūnai dažnai būtų neteisingumo pusėje, tai būtų labai rimtas žingsnis. Kita vertus, gali būti, jog dabartinė prezidentė ir toliau tylės, remdama savo pareigūnus. Šiuo atvejui visi Lietuvoje esantys žmonės pasiskirstys į dvi stovyklas: į tuos, kuriems patinka kietos rankos politika, prasilenkianti su teisingumu, ir tuos, kuriems antidemokratiškos tradicijos nepatinka. Manyčiau, kietosios rankos šalininkų bus mažuma.

- Iš šalies stebint, visiškai neaiški konservatorių politinė tapatybė. Anksčiau partija prisistatydavo tautos tradicijų saugotoja. Tačiau būdama valdžioje partija vykdė neoliberalią ekonominę politiką – buvo taupoma socialiai jautrių žmonių sąskaita. Beveik du šimtai tūkstančių priversti emigruoti. Kaip saugoti tradicijas, jei tauta traukiasi iš Lietuvos?

- Tik iš dalies sutikčiau, jog A. Kubiliaus vyriausybei trūko socialinio jautrumo. Jie stipriausiai nurėžė daugiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams, o mažas pajamas gaunantiems atlyginimus ir pensijas nukirpo mažiau. Tiesa, Latvijoje pensininkai kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir buvo apginti, o mūsų šalies pensininkai per krizę nukentėjo. Manyčiau, jog dabar paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas kompensuoti daugiausiai uždirbančių valdininkų algas yra socialiai neteisingas. O A. Kubiliaus vyriausybės veiksmai neprasilenkė su teisingumo jausmu. Kita vertus, krikščionys demokratai ištirpo Tėvynės sąjungos partijoje su visomis savo geromis, krikščioniškomis idėjomis – jautrumu, užuojauta mažai uždirbantiems. Šis flangas yra praktiškai apmiręs Tėvynės sąjungoje. Ir tai yra labai skaudu.

Kalbėjosi Marius Matulevičius