NATO ir kai kurios ES valstybės nuvylė Lietuvą ir su Rusija kariaujančią Ukrainą

Dabar Europa parodė, kad ji gali užsiauginti turėti geopolitinį stuburą. Apie tai informavo Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.



Pasak politiko, vasario 27 d. vienbalsiai priimtas sprendimas skirti karui Ukrainoje pusę milijardo eurų.



„Ir po to vėliau vyriausio įgaliotinio Borelio pasakymas, kad Europa yra pasirengusi tiekti naikintuvus Ukrainai, turbūt prieš 10 dienų nieks nebūtų nustebęs, visi būtų pradėję juoktis, nieks nebūtų manęs kad čia iš vis realistiška, nieks nesijuokė“, - valstybinio transliuotojo eteryje kalbėjo G. Landsbergis.



Tiesa, Lietuvos politikas neatskleidė, kokiu būdu tie naikintuvai Ukrainai galėtų būti pristatyti, jei Rusija skelbiasi kontroliuojanti visą oro erdvę virš Ukrainos.

Tačiau netrukus po tokios geros žinios, Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pranešė, kad jo šalis neperduos karinių lėktuvų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, nes tai būtų laikoma „kariniu kišimusi“.



A. Duda šią poziciją išsakė bendroje spaudos konferencijoje su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu per vizitą Lenkijos Lasko oro pajėgų bazėje, kur dislokuoti NATO narių Lenkijos ir JAV naikintuvai F-15 ir F-16.

„Nesiunčiame savo lėktuvų, nes tai reikštų karinį kišimąsi į konfliktą“, – sakė A. Duda, paklaustas, ar Lenkija pasiųs lėktuvų kaimyninei šaliai, panašiai kaip jau yra pasiuntusi ginklų ir šaudmenų ir pridūrė, kad „NATO nėra šio konflikto šalis“.

Per vizitą Lenkijoje J. Stoltenbergas taip pat pasakė, kad NATO „neketina siųsti karių į Ukrainą arba perkelti lėktuvų į Ukrainos oro erdvę“.

Tad šiuo metu lieka neaišku, kokiu būdu į Ukrainą bus pristatyti kariniai naikintuvai ir ar iš vis jie bus ten tiekiami.

Taip pat edraugiškai Ukrainos atžvilgiu pasielgė ir Vengrija – ji neleis per savo teritoriją gabenti mirtinų į Ukrainą ginklų. Vengrija teigia, kad nedalyvaus Rusijos - Ukrainos kare.





Susiję:

Grybauskaitė ragina Europą kuo greičiau pradėti karą su Putinu, neatidėlioti mūšio