Ne Bažnyčios užduotis spręsti apie referendumus ir valiutos rūšis

„Šiuo savo pareiškimu Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tiesiog skaldo tikinčiuosius. Noriu tikėti, kad tai tiesiog žmogiška, nepiktybinė jo klaida. Tačiau vis tiek labai, labai liūdna“, – įsitikinęs aktorius Šarūnas Puidokas, „ekspertai.eu“ Visuomeninių ir poltinių procesų skyriaus vadovas. Nuotr. E.eu

Lietuvos valdantis elitas tiek bijo referendumo dėl Konstitucijos pataisų, kad skuba savo tikslams pasitelkti net Bažnyčią. Tai suprantama, nes už referendumą pasirašė daug pagyvenusių žmonių, kurie sudaro pagrindinę bažnyčios lankytojų dalį, todėl nuspręsta juos spausti tiesiogiai per dvasininkus. Pažymėtina, kad tai vyksta Kaune, kuris garsėja kaip lietuviškumo sinonimas.

Bažnyčios dvasininkai turi pareigą ir teisę pasisakyti tikėjimo ir moralės klausimais, tada jie pateikia Bažnyčios mokymą bei poziciją. Juk tuomet atstovaujama tam tikra (pakankamai gausi) visuomenės dalis, kuri per savo vadovus atspindi jos požiūrį. Tad natūralu kai dvasininkai išsako nuomonę apie tokius klausimus, kurie siejasi su vertybiniu lygmeniu, kaip antai, šeimos, gyvybės apsaugos, alkoholio prekybos ir pan.

Tačiau kai dvasininkai pasisako tokiais klausimais, kaip referendumas ar euro įvedimas, jie patenka į politikavimo pinkles. Atrodo, kad Kauno arkivyskupijos dvasininkai, kurie, pasak arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, „vienareikšmiškai“ pasisakė už referendumo dėl Konstitucijos pataisų boikotą ir euro įvedimą nėra susipažinę su 2002 m. pasirodžiusia Tikėjimo mokymo kongregacijos doktrininė nota „Dėl katalikų veiklos ir elgesio politiniame gyvenime kai kurių klausimų“. Pagrindiniu šio dokumento autoriumi laikytinas tuometinis Kongregacijos prefektas, vėliau tapęs popiežiumi, Josephas Ratzingeris. Be kita ko, dokumente pabrėžiama: „Ne Bažnyčios užduotis formuluoti konkrečius – ar net vienintelius galimus – sprendimus laikinųjų dalykų klausimais, kuriuos Dievas patikėjo kiekvienam laisvai ir atsakingai spręsti.“

Būtent „laikinieji dalykai“ ir yra klausimai apie referendumą ar euro įvedimą. Beje, pastarojo klausimo svarstymas ir „vienareikšmiškas“ pritarimas euro zonos plėtrai kunigų sisitikime itin glumina. Vėlgi susidaro įspūdis, kad Kauno arkivyskupijos dvasininkai, nesidomi dabartinio popiežiaus Pranciškaus viešais pasisakymais, kuris ne sykį yra griežtai pasisakęs socialinio teisingumo, priskirtino moralės sričiai, klausimais.

„Senasis aukso veršio garbinimas įgavo naują beširdišką pinigų kulto ir ekonomikos diktatūros įvaizdį, kuris yra negailestingas ir kuriam stinga bet kokio grynai žmogiško tikslo“, – sakė popiežius praėjusių metų gegužę kreipdamasis į ambasadorius Vatikane.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, laisvosios rinkos ideologija sukūrė „naują, nematomą, o kartais ir realią tironiją“, kurioje žmonės „laikomi plataus vartojimo prekėmis“, „solidarumas, kuris yra neturtingųjų turtas, dažnai laikomas neproduktyviu, prieštaraujančiu finansų ir ekonomikos logikai. Kol mažumos pajamos smarkiai didėja, daugumai jos menksta“, – tuomet sakė ponfitikas.

Kauno arkivyskupijos dvasininkams vertėtų išgirsti šį Katalikų Bažnyčios galvos mokymą, ir pamąstyti, ar jie netapo apgailėtino šio pasaulio galingųjų manipuliacijų įrankiu.

Susiję:

Sigitas Tamkevičius: „Dėl referendumo žmonės yra klaidinami ir dėl to kunigai negali tylėti“

P. S.: