Radžvilo Sinica nokautavo filosofus Martinkų ir Degutį – tai vatnikai

Manau, kad realiai įmanoma siekti ir nacionalinės tapatybės, ir globalaus integralumo su neaiškiomis pasekmėmis Lietuvai. Viskas priklauso nuo bazinio supratimo, kuriuo žmogus vadovaujasi veikdamas politiniame kraštovaizdyje. Jei nuo mažens buvo įskiepyta, jog Rusija yra besąlygiškas blogis, atnešęs Lietuvai tremtis, kolektyvizaciją ir kt., tai naciai kolaborantai ir NATO gali būti besąlygiškas gėris, padėjęs ir toliau prisidėsiantis kovoti su blogiu. Tokiame požiūryje nematau prieštaravimo, svarbu tinkamame amžiuje žmogų tinkamai indoktrinuoti. Vėliau, vaikui suaugus, atsiranda traibalizmas, t.y. priklausymas savo dideliai „genčiai“, o tai irgi sąlygota ne valios laisvės, o labiau politinės infrastruktūros, kurią tarsi mums primetė, tarsi mes patys ją pasirinkome — „atstovų“ „rinkimai“, sąrašai ir kt. Taip atsiranda sinicos ir armonaitės, orlauskai ir kaščiūnai, vasiliauskai ir vasiliauskaitės, tomai ir tomkai. Socialinės sistemos yra žiauriai inertiškos, o norint pakeisti nusistovėjusią infrastruktūrą, anksčiau reikėdavo daugybės žmonių, kurie prisijungdavo prie perversmininkų, nes neturėjo ką prarasti ir darė perversmus arba iš nevilties, arba iš per gero gyvenimo. Dabar yra kitaip — pokyčius galima daryti švelniai ir solidariai, kai žinomas tikslas, ir jau artėjant į jį VISI žmonės pajus gyvenimo gerėjimą.

Neįmanoma vienu metu siekti ir nacionalinės tapatybės išraiškos formų įgyvendinimo, ir globalaus integralumo, siekiant Lietuvą padaryti pavaldžia globalioms struktūroms, siekiančioms demontuoti Lietuvos valstybę, kaip nacionalinį vientą. Toks veiksmas kvepia šizofrenija. Čia kaip minimum. O gal būtent toks požuūris ir sudaro pagrindą skaldyti visuomenę. Todėl šiuo atveju, neesu optimistas. Nes loginė deklaracijų seka labai stipriai skiriasi nuo realaus veiksmo. Veiksmas visuomet sudaro pagrindą minčiai. O tuščių patriotinių "bla bla bla" jau atsikandau per paskutinius 30 metų...

Netikekite, kai musu valdininkai kalba apie "problemas", nes tai yra tikras melas. Problemos gali buti tik paprastiems pilieciams, bet ne valdininkams. Jie vartosi ir vartysis kaip inkstai taukuose. Kuo daugiau "problemu"- tuo daugiau galimybiu idiegti savo pasiulymus ir prasukti bizni. Aukstesniu jausmu savo salies zmonems nera aptikta.

Man atrodo, kad geriausia taktika būtų nekreipti dėmesio į apsižodžiavimus, kaip kas ką ir kada vadina. Man patiko Vytauto Sinicos analizė, kaip Lietuvos valdžia skaldo visuomenę. Ją galite matyti adresu youtube.com/watch?v=iiGbRzGzz3o — yra gerų minčių. Kad skiriasi jo pozicijos įvairias klausimais, tai pateisinama ir net skatintina omnikratijoje, ne tik demokratijoje. Aš nesu jo besąlygiška gerbėja, ypač nepatiko jo 2019 metais inicijuotas J.Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos pakabinimas ant Vrublevskių bibliotekos sienos. Bet tai suprantu kaip demokratijos iššauktą veiksmą, kai visi, einantys į valdžią, pirmiausiai turi atsidurti pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose ir būti pastebėti savo rinkėjo. Tokios yra demokratijos žaidimo taisyklės. Taigi, jei jūs pykstate ant V.Sinicos, išties pykstate ant demokratijos, tik to nesuprantate.

Vienu metu aš irgi žiūrėjau į Nacionalinį susivienijimą kaip į kažkokią alternatyvą, antisistemininkus, o čia pasirodo tik atsarginis lansbergių šaikos suoliukas. Faktiškai Radžvilistai siūlo eiti tuo pačiu keliu.

Kai pradedi gylintis, galvoji, kuo tas Radžvilo ir Sinicos Nacionalinis susivienijimas skiriasi nuo dabartinių esančių valdžioje. Nebent tik požiūriu į LGBT. O daugiau viskas vienas prie vieno.

Maždaug ties sąvoka "Vatnykai" ir pasibaigia dviejų klAunų,-Sinicos beigi Radžvilo,- patriotizmas ir prasideda leftistų lipdoma Globali Lietuva. Ėdomu jie patys supranta kad atrodo kaip visiški idiotai...?

Ne, Radžvilas tai mažasis landsbergis su napoleono manieromis