Recenzija. Merope – 9 Days (Wapapura, 2012): Naujųjų laikų ritualinė muzika

Į mano duris netikėtai pasibeldė muzika ir taip gražiai uždainavo, kad viską pamiršau. Atrodo, buvau ir dar tebesu sirenų apkerėtas, tačiau neketinu sudužti į uolas, bent kol kas, idant spėčiau Jums papasakoti, kas yra Merope ir kuo ypatingas šios grupės albumas.

Pirmas dalykas, kuris mane pribloškė, buvo tai, kad ESAMA tokių grupių, ir jos tartum niekur nieko išlenda iš pogrindžio su solidžiu albumu. Šiuo atveju galutinai paneigiu visokių atsilikėlių teiginius, neva rokas (ir jam artima muzika) Lietuvoje miręs ir pan, ir t.t., ir kt. Jis – GYVAS, dar ir kaip.

Antras dalykas – Merope yra visiškai unikali grupė daugeliu aspektų. Ji – internacionalinė (tai nėra visiška naujiena Lietuvoje, vis dėlto dar pakankamai naujas dalykas). Tuo (ir šiek tiek – nuotaika) kiek primena Rasabasa. Stilius – taip pat unikalus, nors galėtume vesti paraleles su neofolko grupėmis Laumė, Pievos, Liberte, Atalyja, Gyvata, taip pat world music, grojama genialiojo Sauliaus Petreikio. Vis dėlto, būdama internacionali, Merope išlaiko unikalų tautinį, lietuvišką skambesį, dainų žodžiai – lietuviški, išskyrus mįslingų kūrinių „Wandelijn“ („Sienos linija“ olandiškai), „Marceaux 5“ ir „Pamigo Rumbo“. Dar sunku pasakyti, kas yra „Kevetana“, tačiau akivaizdžiai lietuviškos iki kaulų smegenų yra dainos „Raselė“, „Undinė“ (bene geriausia albume), „Rūta“, „Pilka Daina“, „Sodai“. Nors ne, visos 9 dainos / kompozicijos man – puikios. Išsyk automatiškai perklausiau albumą tris ar keturis kartus.

Taigi iš čia, kaip sakydavo mokykloje vienas mokytojas, išplaukia (taip ir nesuprasdavau, kas geometrijoje plaukioja) trečias dalykas: albumas yra vientisas, harmoningas, darnus, jame nerasime šokčiojimo nuo polkos prie lopšinės.

Dainos – melancholiškos, lyriškos, nors vietomis muzikantai leidžia sau kiek „pasiautėti“.

Apie muzikantus: vienintelė lietuvė Merope yra Indrė Jurgelevičiūtė – vokalistė ir kanklininkė (tai labai pagirtina šiuolaikinės muzikos grupėje). Indrė dar vaikystėje mokėsi dainuoti ir kankliuoti. Vėliau mokslus tęsė Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, kur pabaigė džiazo vokalo magistro studijas. Metus gilinosi į klasikinės indų muzikos paslaptis Rotterdamo konservatorijoje (indiškas elementas juntamas albumo stilistikoje), moka groti tampura. Indrė yra universali muzikantė, atliekanti džiazo, folk, akademinę ir populiariąją muziką bei aktyviai koncertuojanti su įvairių stilių ansambliais Lietuvoje bei svečiose šalyse. Šiuo metu ją galima išgirsti su grupėmis Merope, The Ditties, Baisios Stygos, Tribute to Puppini Sisters, Atalyja, Cikados, The Schwings, Žalvarinis. Su įvairiais projektais Indrė yra pasirodžiusi NOA trumpametražėse operose, festivaliuose „Vilnius Jazz“, „Klaipėda Jazz“, „Birštonas Jazz“, „Vilnius Mama Jazz“, „Suklegos“, „Mėnuo Juodaragis“, „Regeneratorius“, „SurSadhana“, „OneNight Dance“ ir daugelyje kitų. Su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru I. Jurgelevičiūtė atliko etninio vokalo partiją Karlo Jenkinso kūrinio „Stabat Mater“ pastatyme.

Kartu su Indre grupėje Merope groja dar keturių šalių atstovai: Jean Christophe Bonnafous (Prancūzija) – bansuri fleita, Bert Cools (Belgija) – gitara ir efektai, Marcelo Windolph (Vokietija) – kontrabosas, Miguel Hiroshi (Ispanija) – perkusija (cajón, ghatam, kalimba).

Muzikantai susipažino Rotterdamo Muzikos Akademijoje (CODARTS). Jų muziką CD leidėjai vadina „unikalia chemija“, „eterine atmosfera“, ir jie visiškai teisūs.

Patys save Merope vadina grupe, kuriančia „unikalią lietuviško folkloro, originalių kompozicijų, world ir jazz instrumentų bei elektronikos sintezę. Užburiančiomis melodijomis, garsinėmis tekstūromis, subtilia harmonija bei poliritmija Merope kuria naujųjų laikų ritualinę muziką“.

Vertas dėmesio ir albumo viršelis, kurį sukūrė Avinashas Veeraraghavanas (www.mixxing-graphics.com). Albumą įrašė Ivanas Moreno Pitrese, Andalūzijoje 2012-ųjų liepos 17-21 dienomis. Albumą parėmė „Granvat“ (www.granvat.com), o išleido „Wapapura“ (www.wapapura.org; www.wapapura.com/recording/merope-9-days).

Kodėl „9 Days“ (devynios dienos)? CD atvarte rašoma, jog būtent tiek truko Merope susikurti kaip grupei ir tiek pat dienų buvo kuriama muzika Sierra Nevada kalnuose Ispanijos pietuose. Penkias dienas muzikantai praleido atsiskyrę kalnuose tarp šaltinių, gėlių, vaistažolių ir vaisių, keturias – studijoje.

Pasirodžius albumui, Merope nuo 2012 m. spalio 24 iki lapkričio 2 d. koncertavo Olandijoje (Deventeryje, Utrechte, Leidene, Harleme, Amsterdame, Hagoje).

Olandų muzikos kritikas Mattie Poelsas išrinko „9 Days“ vienu iš trijų geriausių world music albumų pasaulyje 2012-aisiais (http://www.mixedworldmusic.com/nieuws/newsItem.php?n01ID=11458).

Sunku pasakyti, ką muzikantai turėjo galvoje, pavadindami grupę Merope. Vienas iš variantų – Meropė buvo Oidipo motina. Visgi greičiau turėta skorpionmusė (kuri yra grupės logotipe) Merope tuber.

Plačiau apie grupę: http://meropemusic.com, https://soundcloud.com/meropemusic, www.facebook.com/MeropeMusic.

10/10. Nuostabus, žėrintis ir lietuviškomis, ir viso pasaulio spalvomis albumas.

[gallery link="file" order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]