Sensacija – J. Vaitkus įsiutino V. Putiną

„Vakar sužinojome, kad ambasada atšaukė mūsų kelionę ir į Smolenską. Tai va, buvo iškart reakcija. Matyt, silpnas yra vadas, tai neleidžia juokauti ir žaisti teatrą, tarsi teatras sunaikins... Atvykimas teatro yra toks baisus, kad verta tokiais smulkiais dalykais žaisti. Tokiam vadovui, tokios šalies.“

Garsus Lietuvos teatro režisierius Jonas Vaitkus didžiai supykdė Vladimirą Putiną. Išaiškėjo, kad Rusijos vadovas griežtai prižiūri teatrų festivalius savo gimtajame Sankt Peterburge ir net teatro iš Lietuvos gastroles Smolenske. Todėl Rusų dramos teatro Vilniuje vadovas režisierius J. Vaitkus ir visa jo vadovaujamo teatro trupė buvo negailestingai nubausti. Už raštiškai pareikštą J. Vaitkaus kritiką V. Putino ištikimam žmogui – tarptautinio festivalio Peterburge „Baltijos namai“ vadovui Sergejui Grigorjevičiui Šubui, pasirašiusiam garsųjį Rusijos menininkų atvirą laišką, kuriame „tvirtai pareiškia paramą Rusijos Federacijos prezidento pozicijai dėl Ukrainos ir Krymo“.

J. Vaitkus savo laišką S. G. Šubui išsiuntė kovo 17 d. (skaityti ČIA), o jau kovo 18 d. sulaukė RF ambasados reakcijos ir atšaukiamų vilnietiško Rusų dramos teatro gastrolių į Smolenską. Tenka sutikti, kad lietuvių režisierius pagrįstai nustebo dėl tokio Rusijos prezidento smulkmeniškumo, kurį analizavo šio trečiadienio rytinėje „Laisvosios bangos“ laidoje „Ant bangos“.

„Rusų dramos teatras ir aš asmeniškai jau labai ilgą laiką bendradarbiaujame su festivaliu „Baltijos namai“ Peterburge. Aš ten stačiau tris spektaklius jų scenoje ir mes kiekvienais metais važiuojame su spektakliais. Ten buvo deklaruojama kaip ir draugystė teatrų, rusų teatrų NVS šalyse ir Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje. Ir Pietuose rusų teatrai yra. Žodžiu, draugystė, tolerancija. Žodžiu, viskas, kas geriausia. Buvo toleruojamos tos vertybės, kurios mums priimtinos, kiekvienam žmogui. Ir menininkui, ir tiesiog žmogui.“

Vis dėlto J. Vaitkus prisipažino, kad, nepaisant įvykių Ukrainoje ir prasidėjusios Krymo aneksijos, jo vadovaujama Rusų dramos teatro trupė iš Vilniaus buvo pasiryžusi vykti į suplanuotą festivalį „Baltijos namai“ Sankt Peterburge balandžio mėnesį.

„Prieš nuspręsdami važiuoti į Peterburgą, susirinkome visas teatro kolektyvas ir mes išsikalbėjome. Dauguma žmonių pasakė, kad kultūra yra vis tiek truputį ne su politika kartu, o yra aukščiau už tą dalyką ir mums nereikia paisyti tų visų politinių intrigų ir situacijų. Buvome nusprendę važiuoti nepaisant nieko. Turime gastrolių ir į Peterburgą, ir į Smolenską. Kadangi taip nusprendėme, tai mes ramiai sau pradėjome ruoštis toms gastrolėms ir jau buvo datos nurodytos. Mes turėjome rodyti „Eugenijų Oneginą“ balandžio 12-ąją. Ir aš turėjau dalyvauti tokiame apskritojo stalo pokalbyje balandžio 11-ąją.“

Bet... staiga perkūnas iš giedro dangaus nustebino net J. Vaitkų. Kad garsiausi ir įtakingiausi rusų menininkai ištikimai remia V. Putino politiką. Sakyčiau, šioks toks „netikėtumas“...

„Tai va, nusprendėme, pradėjome ruoštis, ir staiga aš išgirstu, kad yra toks laiškas, kurį pasirašė daug kultūros veikėjų Rusijoje. Paėmiau tą sąrašą, paprašiau, kad jį gautų, man tiesiog įdomu buvo, kas tai yra. Ir tarp tų pasirašiusiųjų – žiūriu – yra Sergejus Grigorjevičius Šubas, kuris yra šito festivalio direktorius ir teatrų „Baltijos namai“ idėjos autorius. Man tai buvo visiškai netikėta. Ir aš galvoju, kad iš jo pusės – matyt – nelabai etiška. Nes vis tiek mes esame bendradarbiai, mes dalyvaujame įvairiuose projektuose kartu. Mes tą idėją kaip ir kristalizavome, tiesą pasakius. Pasijutau, kad aš negaliu dalyvauti ir teatras negali dalyvauti tuose dalykuose. Ir mes pasakėme, kad mes linkę nevykti į tokias gastroles, kur nesitariama ir nepranešama apie tuos dalykus teatro žmonėms. Juo labiau kad mūsų kolektyvas yra tarptautinis, internacionalus, labai daug tautybių dirba. Tą laišką mes ir pasiuntėme kaip ženklą, kad mes turime, giname tas vertybes, dėl kurių buvo įkurtas tas festivalis. Mes pasiuntėme tą laišką, jokios reakcijos nebuvo. Bet buvo reakcija iš Peterburgo įvairių laikraščių, iš įvairių radijo. Juk dabar labai greitai viskas plinta. Ir vakar (antradienį, kovo 18 d., – E.eu) aš sužinojau, kad mes juk neatšaukėme gastrolių į Rusiją, mes ir į Peterburgą važiuotume, jeigu pakviestų koks nors teatras Peterburgo arba sutiktų jis įsileisti į savo aikštelę, – bet vakar jau sužinojome, kad ambasada atšaukė mūsų kelionę ir į Smolenską. Tai va, buvo iškart reakcija. Matyt, silpnas yra vadas, tai neleidžia juokauti ir žaisti teatrą, tarsi teatras sunaikins. Man primena, žinot, Baltušio – amžiną atilsį – pasakymą, kad Jonas Vaitkus spektakliais „Literatūros pamokos“ arba „Kingas“ suardė visą tarybinės mokyklos metodiką arba pasiekimus. Taip ir čia – teatro atvykimas yra toks baisus, kad verta tokiais smulkiais dalykais žaisti. Tokiam vadovui, tokios šalies.“

Skaitytojų dėmesiui skelbiame J. Vaitkaus laišką, kuris nepaprastai išgąsdino V. Putiną. Puiki literatūrinė pamoka ir metodinė medžiaga politikams, kurių valstybėms stinga lėšų tinkamai krašto gynybos ginkluotei.

Lietuvos rusų dramos teatro vadovybės atviras laiškas Sankt Peterburgo valstybinės biudžetinės kultūros įstaigos „Teatras-festivalis „Baltijskij dom“ direktoriui Sergejui Grigorjevičiui Šubui.

„Gerbiamas Sergejau Grigorjevičiau! Pranešame Jums, kad šių metų kovo 12 d., trečiadienį, mūsų teatre įvyko neeilinis visuotinis teatro kolektyvo susirinkimas, skirtas vieninteliam klausimui spręsti – ar dabartinių užsienio politikos įvykių kontekste Lietuvos rusų dramos teatras turi teisę vykti gastrolių į Peterburgą, rodyti savo naujausią spektaklį „Eugenijus Oneginas“ festivalyje „Vstreči v Rossii“ („Susitikimai Rusijoje“), kurį rengia teatras „Baltijskij dom“. Mūsų teatro kolektyvas nusprendė, kad negalima painioti politikos ir meno, politikos ir kultūros. Būtina vykdyti prisiimtus įsipareigojimus Sankt Peterburgo žiūrovams, teatro „Baltijskij dom“ vadovams ir šio teatro festivaliui bei vykti pas Jus ilgai lauktų ir seniai žadėtų gastrolių. Gastrolių, kuriose dalyvauja visa teatro trupė, o taip pat daug kviestinių specialistų – iš viso per 60 žmonių. Gastrolių, kurių tikslas – parodyti patį svarbiausią pastarųjų metų mūsų teatro pastatymą ir naujausią šio sezono pasiekimą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka tarptautinio pripažinimo sulaukusi scenos žvaigždė ukrainietis Grigorijus Gladijus, gyvenantis Kanadoje. Jau nekalbant apie tai, kiek lūkesčių turėjo mūsų kolektyvo nariai, nekantriai laukdami susitikimų su savo giminaičiais ir draugais Sankt Peterburge, norėdami pasidalyti savo menu ir tikėdamiesi aplankyti brangias jų širdžiai vietas...

Deja, Jūsų poelgis, gerbiamas Sergejau Grigorjevičiau, pavertė niekais visus lūkesčius ir milžinišką parengiamąjį darbą, kurį atliko Jūsų festivalio organizacinis komitetas, mūsų teatro administracija, Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai ir visi kiti, dėję nuoširdžias pastangas, kad šis kultūros renginys, svarbus mums visiems ir mūsų šalims, įvyktų. Bet Jūs mums nepalikote jokios kitos išeities, gastrolės negali vykti ne dėl mūsų kaltės, o dėl to, kad Jūs pasirašėte politiškai angažuotą pareiškimą „Rusijos kultūros veikėjai palaiko Prezidento poziciją dėl Ukrainos ir Krymo“.

Žinoma, demokratinėje visuomenėje kiekvienas asmuo gali laisvai reikšti savo politines pažiūras, ir nėra nieko gėdingo, kai oficialus asmuo, biudžetinės įstaigos vadovas, viešai pareiškia politinį lojalumą savo šalies vadovams. Reikšti priešingą poziciją galėtų tik visiški kvailiai, ir mes nesiruošiame to daryti. Tačiau minėtas pareiškimas, kurį Jūs pasirašėte 494-uoju numeriu, yra visai kito turinio nusižengimas. Nors šis turinys nėra konkrečiai nurodomas Jūsų pasirašytame pareiškime (o jis yra toks: sprendimas naudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Kryme, kuris yra Ukrainos valstybės dalis, remti referendumą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos), bet visam civilizuotam pasauliui yra akivaizdu – pasirašę šį laišką Rusijos kultūros veikėjai palaiko kitos šalies dalies aneksiją, tai reiškia šiurkštų Helsinkio susitarimų pažeidimą, nekalbant apie elementarų civilizuoto pasaulio tarpvalstybinių santykių taisyklių nesilaikymą.

Maža to, Jūs pasirašėte ne kaip privatus asmuo, o kaip oficialus Jūsų vadovaujamos institucijos atstovas, institucijos, vykdančios reikšmingus tarptautinius projektus, kuriuose jau yra dalyvavęs Lietuvos rusų dramos teatras ir jo vadovas režisierius Jonas Vaitkus. Už visą šį bendradarbiavimą praeityje mes reiškiame Jums nuoširdžią padėką. Tačiau šiuo metu dėl neapgalvotai pasirašyto politinio pareiškimo keblioje situacijoje atsiduria visi tų šalių rusų dramos teatrai, kuriems Jūs skiriate festivalį „Susitikimai Rusijoje“. Kadangi minėtame pareiškime netgi konkrečiai nenurodoma, kokią būtent savo šalies vadovybės poziciją palaiko pasirašiusieji (šie parašai galiotų ir tuo atveju, net jeigu netikėtai pozicija pasikeistų), susidaro įspūdis, kad Jūs ir kiti su Jumis solidarūs kultūros veikėjai pasidavė nesolidžiai valdininkų, panorėjusių Jūsų sąskaita įtikti valdžiai, avantiūrai. O dabar už tai tenka atsakyti Jums, ir tai grauš Jūsų sąžinę. Gaila, kad prieš šį poelgį Jūs nepasitarėte su mumis – tais Jūsų kolegomis, bendraminčiais ir svečiais, kurie esame tiesiogiai susiję su Jūsų veikla.

Kadangi mes taip pat esame įstatymus gerbiantys piliečiai ir Lietuvos Vyriausybė jau pareiškė savo poziciją dėl revoliucinių įvykių Ukrainoje, dėl Rusijos dalyvavimo juose, dėl Krymo prijungimo prie Rusijos referendumo neteisėtumo ir dėl Krymo, kaip suverenios Ukrainos dalies, aneksijos neteisėtumo – mes taip pat viešai skelbiame apie mūsų politinį lojalumą tokiai mūsų Vyriausybės pozicijai.

Mūsų lojalumas yra akivaizdus be jokių papildomų viešų pareiškimų. Tačiau egzistuoja ir visų šalių bei tautų menininkų, teatrų ir aktorių solidarumas. Solidarumas tų, kurie brangina amžinąsias bendražmogiškąsias vertybes labiau nei trumpalaikes prisitaikėlių politikų manipuliacijas. Tai toks pats solidarumas, kaip ir viso pasaulio sportininkų solidarumas, nesutrukdęs jiems dalyvauti Sočio žiemos olimpiadoje. Ir šis solidarumas iki šiol buvo garantas, kad kultūros žmonių veikla yra svarbesnė nei trumpalaikės politikų intrigos. O dabar, po Jūsų viešo politinio pareiškimo, mes netekome šios galimybės veikti.

Didžioji rusų kultūra, kuriai atstovauja rusų dramos teatrai užsienyje, taip pat ir Lietuvos rusų dramos teatras, dėl dabartinių politinių įvykių nebus mažiau gerbiama ar mažiau vertinama mūsų šalyse nei iki šiol. Tačiau tegul šis išbandymas Rusijoje tampa pamoka, kad mėginimas politiškai manipuliuoti kultūros ir meno žmonėmis yra nepriimtinas ir nesuderinamas nei su kultūros politika, nei su politikos kultūra.

Mes skausmingai išgyvename tai, kas įvyko, ir siekiame iš to pasimokyti – to nuoširdžiai linkime ir Jums, gerbiami Rusijos kultūros ir meno veikėjai.

Reiškiame Jums savo pagarbą, užuojautą ir viltį, kad ir Jūsų šalyje ateis laikas, kai privilegijuotųjų valdžia nevers Jūsų rinktis tarp lojalumo valdžiai ir elementarių civilizuoto žmogiško bendrabūvio principų.

Pagarbiai, Lietuvos rusų dramos teatro kolektyvo vardu – Jonas Vaitkus.“

Štai taip. Teatras – galingas ginklas. O talentingų režisierių bijo net didžiausių ir grėsmingiausių pasaulio valstybių prezidentai. Oho!

Parengta pagal „Laisvosios bangos“ ir Kultūros ministerijos informaciją.