Didėja ne tik palūkanos, bet ir pats skolinimosi mastas.

„Commerzbank“ skaičiuoja, kad 2027 m. Vokietijos obligacijų emisijos gali pasiekti rekordinius 400 mlrd. eurų, palyginti su 349 mlrd. eurų šiemet. „Barclays“ prognozuoja, kad visa euro zona kitąmet gali pasiskolinti rekordinę 1,54 trln. eurų sumą.

Vokietijos finansų ministerija neslepia, kur keliauja dalis šių pinigų – į masines investicijas į saugumą ir gynybą.

Todėl pats rekordinių skolų faktas neturėtų nieko stebinti. Jei Europos deklaruojamas strateginis tikslas yra Ukrainos pergalė ir Rusijos karinis pralaimėjimas, tam reikia ne tik politinių pareiškimų, bet ir milžiniškų pinigų – ginklams, amunicijai, karinei pramonei, infrastruktūrai ir pačių Europos valstybių gynybai.

Visa tai vis dažniau finansuojama skolintais pinigais.

Lietuvai ši tendencija ypač aktuali, nes mūsų šalis taip pat planuoja istorinio dydžio išlaidas gynybai. Kuo daugiau vienu metu skolinasi Vokietija, Prancūzija ir kitos euro zonos valstybės, tuo didesnė konkurencija dėl investuotojų pinigų ir tuo brangiau ilgainiui gali kainuoti pats skolinimasis.

Taigi Europos siekis sustiprinti karinę galią turi ir labai konkrečią finansinę kainą. Klausimas jau nebe tas, ar skolintis teks, o kiek ilgai Europa galės tokiu tempu didinti skolas ir kiek už jas mokės ateityje.

Šaltinis: bundesbank.de, reuters.com

Naujausi

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi