Rugsėjo 20 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys Kryžkalnyje, Raseinių rajone, dalyvavo Lietuvos partizanų memorialo atidaryme, kuriuo įamžinama Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.

Susirinkusiuosius pasveikino ir NATO oro policijos misiją šiuo metu vykdantys sąjungininkų kariai naikintuvu skrydžiu. Nuo rugsėjo Baltijos šalių oro policijos misijoje patruliuoja Italijos ir Vokietijos karinės oro pajėgos su naikintuvais „Eurofighter“. Taip pat grojo Lietuvos karinių oro pajėgų orkestras, koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ ir folkloro ansamblis „Vilnelė“.

Užbaigtas dar prieš gerą dešimtmetį a. a.

monsinjoro Alfonso Svarinsko pradėtas kilnus darbas ir pastatytas monumentas Lietuvos partizanams – pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai buvo vykdomi keliais etapais.

I etape (2019-2020 m. ) pastatytas obeliskas-kalavijas, atminimo siena su žuvusių partizanų pavardėmis, įrengta pagerbimo aikštė su Nežinomo Partizano kapu.

II etape siūloma pastatyti ir įrengti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų. Memorialo statybai, investicijų projektui įgyvendinti, Vyriausybė 2019-2020 m.

iš valstybės biudžeto skyrė 505 tūkst. eurų.

Dar 29,98 tūkst. eurų buvo skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad šis sudarytų išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną, kuriuo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Šiandien memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst.

žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių; taip pat ir 2018 m. lapkričio 25 d.

atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti, kurią sudaro koplyčia-varpinė ir šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.

Prie memorialo statybos darbų organizavimo ir įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija.

Memorialo Kryžkalnyje atidarymo ceremonijoje taip pat dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, savivaldos atstovai ir kt.

Idėja Kryžkalnyje įamžinti Lietuvos partizanus prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Būtent jo sumanymu pradėtas statyti memorialas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti ir atminti (statybos leidimas išduotas 2009 m.

liepos 2 d. ), kurio pagrindinis akcentas – 15 metrų aukščio koplyčia-varpinė su vitražais ir nerūdijančio plieno kryžiumi, simbolizuojantys amžiną veržimąsi, tikėjimą, bet kartu ir rimtį, pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Koplyčios viduje pakabinti keli varpai, kuriais memorialo lankytojai gali skambinti. Šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis.

Memorialas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti ir atminti visuomenei atvertas 2018 m. lapkričio 25 d.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (toliau – LLKS), Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga ir dar 10 visuomeninių patriotinių organizacijų, pritardamos skulptoriaus T. Gutausko ir architekto S.

Pamerneckio pateiktai memorialo Lietuvos partizanams atminti vizijai, 2017 m. spalį kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydamos paremti šį kilnų sumanymą įamžinti Lietuvos partizanų auką.

Ministras Pirmininkas pritarė ir visokeriopai parėmė iniciatyvą: memorialo statybai 2019-2020 m. iš valstybės biudžeto skirta 535 tūkst.

eurų, statybos darbų koordinavimu ir su memorialu susijusių problemų sprendimu rūpinosi Vyriausybės kanceliarija.

Memorialo statybos darbus organizavo Raseinių rajono savivaldybė – įgyvendino investicijų projektą „Lietuvos partizanų memorialo Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Kryžkalnio k. statyba ir teritorijos sutvarkymas (I etapas)“ pagal LLKS pateiktą memorialo idėjos projektą, kuriam pritarė absoliuti dauguma Lietuvos patriotinių organizacijų (16 organizacijų).

Kaip rašoma lietuviškojoje vikipedijoje, 1972 m. Kryžkalnyje buvo pastatytas paminklas „Kryžkalnio motina“ sovietinei armijai „išvaduotojai“ (skulpt.

Bronius Vyšniauskas, archit. Vytautas Gabriūnas, vitražistas Kazys Morkūnas) – 8 m aukščio bronzinė skulptūra, vaizduojanti lietuvę moterį, laikančią ąžuolo šakelę.

Kalva, ant kurios pastatytas monumentas, pavadinta Šlovės kalnu. Skulptūros papėdėje buvo dekoratyvinė granito sienelė su simboliniais pėstininko, jūreivio, lakūno ir partizanės bareljefais.

1990 m. spalio mėn.

skulptūra demontuota, šiuo metu eksponuojama Grūto parke. 2018 m.

rudenį ant kalvos šalia buvusio „Kryžkalnio motinos“ paminklo vietos pastatytas memorialas, skirtas Kęstučio apygardos partizanams. Jį sudaro betoninė koplyčia ir blokai su 1137 partizanų vardų ir slapyvardžių įrašais.

2019 m. spalio mėn.

greta koplyčios esančiame žemės sklype pradėtas statyti paminklas, skirtas pagerbti visus 20 000 žuvusių Lietuvos partizanų.

Šaltiniai: kam.lt , wikipedia.org

Naujausi

Lietuva ir Nyderlandų Karalystė susitarė dėl keitimosi įslaptinta informacijaKaras ir taika · 2026-07-31Karinės infrastruktūros plėtrai Pietų Lietuvoje – beveik 70 mln. eurų investicijųKaras ir taika · 2026-07-31Mikelkevičius ir Burkovskienė pasikalbėjo apie glaudų bendradarbiavimą ir aptarė veiksmusKaras ir taika · 2026-07-31Kijeve auga pyktis dėl slėptuvių: Lietuvoje dauguma jų – tik priedangosPasaulis · 2026-07-30

Komentarai (16)

Rikiuoti
Vau2020-09-22 01:33

Juk visi puikiai žino, kad slapyvardžiai reikalingi tik agentams(banditams). Neįtikėtina, bet ožys išviešino tuometinių kekšių tinklą.

Kada Šimonytę pasodins?2020-09-21 23:51

Pagoglinkit straipsnį "Sunaikinto banko „Snoras“ istorija lyg juodas debesis temdo konservatorių partijos vedlės Šimonytės reputaciją".

vladas lukosevicius2020-09-21 23:12

NE PRIE TŲ PARTIZANŲ GEDI LANSBERGIS ….. Raudonasis partizanas Juozas Vitas su šeima slapstėsi Lansbergių namuose karo metais ir išten vykdė raudonają pogrindinę veiklą , paskui jis buvo pagautas , teisiamas ir sušaudtas kaip kriminalinis nusikaltėlis nes išprievartavo ir nužudė merginą …

Pamarietė2020-09-21 21:27

Pakirto tie "kovotojai" Lietuvos (Kryžkalnio) Motiną. Simboliška. Viskas kaip tada, kai tie "kovotojai" kovojo su Lietuvą - motinom ir vaikais, senais ir jaunais, taip ir dabar...

U-22020-09-21 19:31

Pagalau tilto per Brazuole sprogdintojai ir Pakaunes misko revolicijos didvyriai tures savo paminkla.

Gima2020-09-21 17:51

Kada terosristą Nr.1(V.L) laidosim.....Kryžkalnyje turbūt.Bus gera vieta apš.....

psicnozė2020-09-21 17:50

karo ir karingumo psichozės apimtai lt politikai netikėtas reversas į viduramžių simboliką -kalaviją, Romos-Vatikano-Germanų prievartinį tautos esmės sunaikinimą; taikingos su visata-gamta kosmologinės baltų religijos pašalinimą iš gyvenimo.

Romas > 8. Anfisa2020-09-21 17:20

Taip, tikra klounada ir absurdistanas. Butu linksma, jeigu nebutu taip graudu. Greiciausia net ne graudu, o kyla pyktis.

Anfisa2020-09-21 17:12

7-m. ))) . "Nezinomo seimuno kapas", "Nezinomo konservatniko kapas", "Nezinomo prezidento kapas", "Nezinomo nepazistamojo kapas"... t.t.

Romas2020-09-21 17:04

Visa tai jau buvo, todel niekaip nestebina. Kai sali administruoja padugnes, kitaip buti negali. Apmaudu viena - kuom gi Lietuvai nusikalto Motina? Labai prajuokino - "Nezinomo partizano kapas". Net smulkmenose nieko naujo sugalvoti nepavyko.

yel“l“ow submarine2020-09-21 15:40

tiesiog dar vienas iš begalės, litchūanijos gėdos ir moralinio dugno pavyzdžių/realizacijų ... , - jei litchūanijoj dar kartais gimtų susitaikymo idėja, kryžkalnio motina turėtų būti atstatyta, o abiejų idėjinių srovių svarbą lietuviams galėtų indikuoti/rodyti gėlių ir lankytojų kiekis prie abiejų paminklų ... , - antraip, šaltasis pilietinis karas vyks iki begalybės ... , - nebent propindosiniai žlobai gaus pagalbą/metodiką/technologiją iš to gyvatyno , kaip visus 100 procentų litchūanijos gyventojų paversti mankurtais ir veršiais...

marta2020-09-21 15:26

Toks jaudinantis paminklas buvo, kad ji kur velnias, kad liepe nugriaut.

SS2020-09-21 15:26

Kryžkalnio motina buvo skirta visiems nukentėjusiems nuo fašizmo. Jį nugriauti galėjo tik tie, kuriems fašizmas prie širdies, kuriems prie fašistų buvo gera. O paminklas partizanams, kai oficialiai partizanais vadinami ir banditai, tai yra visiškas nesusipratimas. Klausimėlis idėjos autoriams: ar šis paminklas ir tiems partizanams, kurie kovojo karo laiku su naciais?

Dežavu2020-09-21 14:39

Kryžkalnio motinos pamiklas tai tautos kančios ir viltingo taikaus ateities sugyvenimo simbolis, o paminklas banditams... kokia jo simbolika? Iškelti ant šakių pokario banditus, kurie žudė tėvus vaikų ir nėščių moterų akivaizdoje, moteris, tarybinius aktyvistus, rinkimų dieną apšaudydavo rinkimines apylinkes ir grąsindavo susidorojimu su tais kurie eis balsuoti. Tai paminklas fašizmui, nes pokario miškiniai daugumoje buvę nacių parankiniai.

Darijus2020-09-21 14:24

Įdomu, žydšaudžiai irgi pagerbti?

Istorija2020-09-21 14:24

Lietuva po II pasaulinio karo buvo tapusi TSRS, JAV ir anglų žvalgybų poligonu. Iškraipyta liandsberginių visa istorija iki absurdo, kad tik JAV neužgautų. Tai, kad miškuose buvo JAV instruktoriai iš "10 skyriaus", pačioje Amerikoje jokia paslaptis. Kad Lietuvoje pradėjusieji pasipriešinimą nė menkiausio supratimo neturėjo apie Jaltos konferenciją ir juodą Amerikos vaidmenį joje, taip pat tylima, o konservos seka pasakas "apie baisų NKVD ir gerą Ameriką". Kam tai buvo naudingiausia? Suprantama, Stalinui, siekiant imituoti klasių kovą, ir JAV, siekiant sukompromituoti bolševikus. Lietuvą eilinį kartą išdūrė, o mūsų politikieriai bijo net prasižioti. Partizaninį judėjimą kurstė CŽV ir MI-6. LNK TV rodė dokumentinių filmų "XX a. slaptieji archyvai" seriją. Atvėrus slaptuosius Rusijos archyvus, paaiškėjo žvalgybų kovos mastai. Krauju už tai mokėjo naivūs lietuviai. Visos Anglijoje ir Švedijoje įkurtos Pabaltijo diversantų mokyklos buvo kontroliuojamos ten infiltruotų TSRS agentų. Į Latviją jūra siunčiami desantai visi įkliūdavo, todėl Latvijoje partizaninis judėjimas greitai nuslopo. Jūra į Lietuvą plukdomi diversantai ir ryšininkai taip pat būdavo "susemiami". Kai kurie, nepanorę bendradarbiauti, uždaromi į kalėjimą, pasipriešinę - sušaudomi. Likusieji sutikdavo bendradarbiauti, radijo pranešimuose savo darbdaviams vaidindavo sėkmingą partizaninę veiklą, o iš tikrųjų, padėdavo surasti partizanų būrius. Dalis diversantų į Lietuvą būdavo permetami lėktuvais, todėl ne visi įkliūdavo. Taip buvo palaikomas rusenantis pasipriešinimas. Filmuose parodytos nuotraukos daugybės rusų konfiskuotų ginklų, vaistų, radijo stočių. Milijonai siunčiamų tarybinių rublių irgi atitekdavo ne partizanams. Vakarų žvalgybos buvo mulkinamos iki pat 1960 m. , o partizaninis judėjimas buvo pasmerktas. Beviltiškumą suprato ir patys partizanai, ką ne vienas mini savo laiškuose. Tik vienas kitas fanatikas vis tikėjo ateisiančia "Vakarų pagalba". Augau Žemaitijoje. Vieną 1952 m. rudens rytą tėvai rado pilną kiemą lapelių su raginimais kovoti prieš sovietų okupaciją, naikinti "aktyvistus", sabotuoti valdžios nurodymus, visaip palaikyti Lietuvos partizanus, garantuojamas Amerikos palaikymas. Aukštai, šimtamečiuose medžiuose, kabijo įstrigęs balionas, iš kurio gondolos su laikrodiniu mechanizmu ir buvo išpilti tie lapeliai. Tėvai puolė juos rinkti ir deginti. Nukrapštė ir sudegino balioną. Man prigrasino niekam neprasitarti, bet aš jau buvau pasiėmęs porą lapelių. Nors buvau tik 2-oje klasėje, bet skaičiau gerai. Nusinešiau ir parodžiau mokykloje. Vaikai, aišku, papasakojo tėvams. Kažkas įskundė. Po kelių dienų prisistatė enkavedistai. Tėvai prisipažino sudeginę viską. Tuo viskas ir baigėsi, nes Stalino era jau merdėjo. Apie tokius balionus su proklamacijomis dažnai kalbėdavo. Taip Vakarai "padėdavo" Lietuvai. Beje, 2007-04-23 Bernardinuose. lt rašoma: 1948 m. pradžioje Juozas Lukša ir Kazimieras Pyplys, pasinaudoję suklastotais dokumentais, laivu atplaukė į Švediją. K. Pyplys liko Stokholme, o J. Lukša vėliau nukeliavo į Vakarų Vokietiją ir Prancūziją. 1948–1950 m. gyvendamas Vakaruose, J. Lukša Paryžiuje baigė prancūzų žvalgybos mokyklą, vėliau Vakarų Vokietijoje – amerikiečių žvalgybos mokyklos kursus. 1950 m. spalio 3 d. J. Lukša su grupe žvalgybos mokykloje parengtų kovotojų slaptai iš Miuncheno buvo išskraidintas į Lietuvą. Skirmantas ir jo bendražygiai per klaidą su parašiutais buvo nuleisti ne Kazlų Rūdos, bet Tauragės (Žygaičių) miškuose.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi