Sumuštinis ir auksiniai šaukštai

Auksinis tankas, ant kurio būtų galima nors trumpam užsiropšti. kiekvieno dabartinio Lietuvos politikos lyderio svajonė.

Tikrose valstybėse esant krizei, paprastai, mokesčiai arba mažinami arba bent jau įšaldomi, krizės negilinimo tikslu ir ieškoma būdų, kaip palengva iš viso to išeiti su kuo mažesniais nuostoliais. Tik ne Lietuvoje.

Gyvename nuolatinėje nesibaigiančioje karo provokacijoje, keliamoj kai kurių įtakingų kalbančių galvų ir tuščių švarkų ir jau nebe baimę, o tiesiog siaubą.

Vos prasidėjus „rusai puola“ politikai, šūkis atrodė keistai juokingas, bet tikrai nerimtas, be jokios perspektyvos ateičiai. Kas tuo patikės, kai tie patys rusai, susirinkę savo karinius žaisliukus, taikiai apleido Marijos žemelę. Nustatytos sienų ribos ir sudarytos draugiškos tarptautinės sutartys, kaip pagrindas Lietuvai ir kaimynams jaustis ir laisvai ir saugiai, tereikia tik laikytis susitarimų, protokolų, abiem pusėm naudingo ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo.

Bet kur tau.

Tokios ramybės valdžmogių klanui labai nereikėjo, o apie eilinį žmogų toje nežmogų terpėje niekada niekas ir negalvojo. Tas nevykęs absurdiškas šūkis vis garsiau ėmė skambėti (kaip netikėta!) Lietuvai tų pačių klaninių sprendimu atsidūrus po Nato skėčiu. Nekartosiu karikatūros: JAV priešas taps ir mūsų (skruzdės dydžio) priešu, bet kaip pranašiškai tai realizavosi - matom visi.

Akivaizdu, kritinio mąstymo nepraradusiam ir taip aišku, kad jei rusas norėtų užpulti, tai pirma, niekad nebūtų iš čia išvykęs su savo tanku, o antra, tam turėjo daug geresnių progų: pvz, kad ir Bražuolės tiltą. Jau nekalbant apie Kaliningrado blokadą, kurią nutraukė nesusipratėliams pagrasinęs pirštu  didysis brolis.

Jei tokiom akivaizdžioms provokacijom nepasiduoda visaip išvadintas kaimynas iš rytų, vadinasi neturi jis tokių planų, tiesa, reikia mums nepamiršt, kad amnezija jis taip pat neserga ir jo kantrybė nebegalinė.

Tačiau tam reikia ne mūsų valdžiai dar pasistengt. Ir ką darysi – stengiasi kaip gali: ir mokesčius didina ir tankus „gynybai“ perka ir procentą iki 4 kelia, tiesa, net žalio supratimo neturi kur juos padėti, tačiau kelti visgi labai būtina.

Šlapiose svajonėse jau mato Marijos žemėj KPK (karinis pramoninis kompleksas), tik su realybe tai neturi nieko bendro. Bent iki šiol didysis brolis net užsimint apie tai neleido – viską gamins užjūryje pagal Nato standartus ir jokių Europoj KPK, jokios kariuomenės.

Ne kartą už tokias eretiškas mintis Didysis Makronas yra gavęs per kepurę. Ir štai išaušo ta svajonių įgyvendinimo diena, komanda – Europa, ginkitės patys! ir padėkit broliams ukrainiečiams patys. (Ar nei kiek nepanašu į Afganistaną?!)

Tik KPK visai be resursų ne per dieną statoma, o kariuomenė ne per savaitę buriama, ypač, kai jokio noro mirsiančių mūšio lauke Europoj nei su žiburiu nesurasi. Taip kad tuos 4 proc. galima tik efektyviai viena ar kita forma pavogt, tiesa bevagiant galima būtų dar pasidalint su kitais taip pat efektyviai vagiančiais.

Sveiko proto dar nepraradusiems akivaizdūs du dalykai: pirma, kiek mes beskirtume tų procentų: ar 4 ar 100 ar 1000 nuo BVP, padėties nepakeisim ir saugesni su tankais ar nevažiuojančiais be bokštelių bokseriais tikrai netapsim. Nebent, o tai antra, mums išsitraukus auksinius šaukštus ir samčius, kol visi rusai bus iškritę nuo juoko, turėsim galimybę juos iki mirties negyvai užkutenti. Su kuo ir sveikinu.

O jei rimtai, tai nusprendus rusams už blokadą (ne mažiau) mus atakuoti, visa tai padarytų paros bėgyje, visi taškai žinomi, keletas Vilniuje, ir keletas karinių objektų viršgarsiniu ginklu iš dviejų pusių. Ir nereikia tam nei sutraukti daug kareivių prie sienų, suvežti tankų, su kuriais paskui tektų įveikinėti prieštankinius įtvirtinimus.

Nereikia būti ypatingu kariniu žinovu, kad suvoktum, jog nesant strateginės gilumos, 100-400 km teritorija peršaunama iš savų teritorijų viena ne itin didele raketa, jau nekalbant apie viršgarsines raketas, nešančias po 1500 kg ir daugiau sprogmenų ir skriejančias tūkstančius km. O raketos tai lėks ne iš vienos pusės, tuomet nuo ko saugosimės pirmiausia? O Nato ateis ne anksčiau kaip tik po savaitės.

Jeigu atėjusios šiuo metu į valdžią kartos atstovų mokyklose neišmokė elementarios geografijos ir logikos, o apie karines technologijas patys nesugeba susirinkti info iš viešosios erdvės, neužsiima jokia savišvieta, tai tuo blogiau mums, tik ne jiems. Esam tarsi sumuštinis, kur duona ir abiejų pusių, bereikia tik šiek tiek spūstelėti ir sviesto nebėra, ištirpo duonos sluoksniuose. Tiesa, jei sviestą laikysime šaldymo kameroj, nebūtų tas lengvai padaroma, bet tam reikia tik įjungti smegenis ir išjungti emocijas.

O, jei tai būtų „misija įmanoma“ šitiems dvasios ubagams!

P. S. Yra vilties, kad visgi tie, nuo kurių sprendimų viskas ir priklauso ar priklausys, visa tai suvokia neblogiau nei čia išdėsčiau ir yra nepraradę sveiko proto.

Skaitytoja Emilija S.