Vyriausybę - į teismą

Smurtinio "teisingumo" apologetams virkaujant dėl esą Garliavoje griaunamų teisinės valstybės pamatų, Seimo narė Aurelija Stancikienė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausybės nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano dalį, susijusią su Preilos botelio statinių įteisinimu.

Skunde nurodoma, kad tai prieštarauja 2009 metų spalio 19 dienos Lietuvos apeliacinio teismo ir 2010 metų balandžio 28 dienos Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartims bei 2006 metų kovo 14 dienos Lietuvos Konstitucinio teismo nuostatai, kad „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“. Be to, tokie Vyriausybės veiksmai prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams įtraukiant Kuršių neriją į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir skatina korupcinius veiksmus bei teisinį nihilizmą aukščiausiose valstybės institucijose.

A. Stancikienė pastebi, kad tai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai Vyriausybė atvirai ignoruoja teismų sprendimus ir akivaizdžiai demonstruoja, kad nelaiko Lietuvos teisine valstybe.

Nuo 2005 metų besitęsiančiame procese dėl Preilos botelio statinių teisėtumo visų trijų Vyriausybių, įskaitant ir dabartinę, atstovai teismuose palaikydavo prokuratūros reikalavimą griauti pastatus. Todėl, kaip nurodoma skunde, Vyriausybės nenuoseklumas, kai laimėjus teismų procesus nuspręsta įteisinti neteisėtus statinius, vertintinas kaip neracionalus valstybės resursų panaudojimas ir atsisakymas ginti viešąjį interesą. Tai savo nutartyje yra pažymėjęs ir Aukščiausiasis Teismas: „jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose ir realiai nebūtų apgintas viešasis interesas“.

2010 metų balandžio 28 dienos Aukščiausiojo teismo nutartyje, kurią savo nutarimu iš esmės paneigė Vyriausybė, rašoma: „detaliuoju planavimu ir jo pagrindu atliktomis statybomis Kuršių nerijoje sukelta grėsmė šios teritorijos išlikimui ir išsaugojimui būsimoms kartoms“, „neteisėtomis statybomis esmingai pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos“, „ir nusižengta imperatyviosioms Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms“. Be to, Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad neįvykdžius teismo sprendimo būtų „pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas“, Lietuva nesilaikytų „įsakmių tarptautinių reikalavimų išsaugoti Kuršių neriją ir perduoti ateities kartoms kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą“.

Galutinį teismo sprendimą ignoruojanti Vyriausybė šiuos savo veiksmus viešai teisino nuostata, kad „statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, buvo pradėtos iš esmės dėl netinkamai atliekamų valstybės (savivaldybės) institucijų, funkcijų“. Tačiau, kaip nurodo A. Stancikienė, Aukščiausiasis Teismas nutartyje aiškiai pasisakė ir šiuo klausimu, pažymėdamas, kad ir statytojai, ir trečiasis asmuo (bankas) negalėjo remtis vien išduotais leidimais, bet „turėjo atlikti numatomų statybų santykio su teisės aktuose nustatytais Kuršių nerijos nacionaliniam parkui taikomo teisinio režimo paskirtimi, tikslais ir apribojimais vykdyti statybų plėtrą analizę“.

A. Stancikienė atkreipia teismo dėmesį, kad Vyriausbės veiksmai sukūrė negatyvų precedentą, kuris skatina valstybėje teisinį nihilizmą ir sudaro sąlygas Preilos botelio statinių statytojams (o gal ir leidimus išdavusiems pareigūnams) turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

Ekspertai.eu primena, kad neteisėtų Preilos botelių byloje, ieškodamas būdų nevykdyti Aukščiausiojo teismo sprendimo, advokatavo tas pats Gintaras Černiauskas, kuris Garliavoje dalyvavo smurtinėje mergaitės „ėmimo“ operacijoje ir nepaisydamas žalos vaikui reikalavo skubiai vykdyti apylinkės teismo sprendimą.