Zeppelinus. Gender Loops sugrįžo. Kitu vardu ir paslapčia

„…iš tiesų gali būti detalių, kurios Lietuvos visuomenei gali būti nepriimtinos“ - Jūratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė.

„Lyties tapatumo sutrikimas yra laikomas liga ir šiuolaikiniame ligų klasifikacijos kontekste (TLK-10 F64) priskiriamas psichikos sutrikimų kategorijai, todėl nuo tokio sutrikimo kenčiančių pacientų gebėjimas priimti sąmoningus ir apgalvotus sprendimus kelia abejonių. Šiuo metu lyties tapatumo sutrikimas yra įtrauktas ir į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10, kodas F64.0) bei Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-IV), todėl siekiant užtikrinti visiems piliečiams teisę į prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą, tokie asmenys turėtų būti gydomi nuo psichikos sutrikimo.“

Ką gi, paaiškėjo, kad Seimo narė Asta Baukutė, sukėlusį paniką dėl Lietuvoje vykdomo „genderlopinio“ daniško projekto, kuris vaikų darželiuose gali būti pradėtas įgyvendinti jau šį rudenį, rėmėsi faktais.

Tai jau pripažino patys šio projekto finansuotojai – Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Bo Haraldas Tillbergas ir vykdytojai – abejotinos reputacijos privačios viešosios įstaigėlės “Moterų informacijos centras” direktorė Jūratė Šeduikienė.

Anot jų, projektą sudaro danų autorės vadovėliai apie lyčių lygybę „Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida“ ikimokyklinio amžiaus vaikams ir su jais susijusi metodinė medžiaga, skirta darželių personalui.

Štai ką apie šį projektą mano su juo susipažinę specialistai: „…gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška įsitikinęs, kad programa yra ypač žalinga. Tokio ugdymo iniciatoriai yra Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, kuris ir finansavimą tam skyrė, o pinigus labai nori „įsisavinti“ kontora, pasivadinusi Moterų informacijos centru.

„Vaikams bus bandoma įdiegti, kad nėra blogai dėvėti priešingos lyties drabužėlius, kad lytis yra ne įgimtas dalykas, kad ją galima pasirinkti. Yra parengtos dvi knygelės darželių auklėtojoms, kaip reikia ugdyti vaikus. Berniukai ten skatinami nesidrovėti rožinių drabužėlių, žaisdami namus vaidinti ne tėtį, o mamą, mergaitės turėtų žaisti futbolą ir plėšikes. Šį kartą einama švelniau nei projektu „Gender Loops“, tačiau ir to pakanka. Pasakos pabaigoje tiek berniukai, tiek mergaitės nusprendžia pasirinkti neutralios giminės vardus. O tai yra ne kas kita, kaip transseksualumo propagavimas. Lyties tapatybės sutrikimas yra diagnozė, liga. O toks ugdymas į tai ir nuvestų. Einama į tą pusę. Juk jeigu skrandžio opa atsiranda išgėrus 2 litrus acto, nebūtina tiek išgerti per kartą, galima po truputėlį ir vis tiek opa atsiras. Taip būtų ir su minėta programa“, – sulygino psichoterapeutas.“

O štai ką sukandusi dantis visgi išstenėjo projekto vadovė: „Anot projektą vykdančio Moterų informacijos centro direktorės Jūratės Šeduikienės, tekste iš tiesų gali būti detalių, kurios Lietuvos visuomenei gali būti nepriimtinos.“

Nesunku suprasti, kad tai poniai ši „smulkmena“, o iš tiesų – Lietuvos Konstitucijos požiūriu labai rimta aplinkybė (26 straipsnis: „…Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus”), neatrodo verta net menkiausio dėmesio. Nusispjauti į tėvus ir visuomenę, jai svarbu, kad šį Lietuvai ne itin priimtiną ideologiją diegiantį projektą stumia ir dosniai finansuoja kitos valstybės sukurtos ir jos interesus atstovaujančios organizacijos.

Beje, krito į akis jos neatsargus prisipažinimas apie tai, kad šis Lietuvos darželinukų mąstymą turintis pakeisti projektas buvo vykdomas slapčia nuo Lietuvos visuomenės, kad neduok Die, vaikų tėvai apie jį nesužinotų, kaip tai nutiko su gėdingai žlugusiu Gender Loops analogu: „…A. Baukutė paties teksto nematė ir neskaitė, o jeigu tai darė, informacija ją pasiekė neteisėtai. Mat specialiai šiam projektui sudaryta darbo grupė yra nusprendusi teksto kol kas neplatinti, kadangi jis dar nėra tinkamai parengtas. Šiuo metu juodraštinis vertimas iš danų kalbos redaguojamas ir su ikimokyklinio ugdymo specialisto pagalba adaptuojamas Lietuvos kontekstui. Taigi, jau visais įmanomais mitais apipinto teksto dar net nėra.“

Kitaip sakant, užsieniečių brukamas ir finansuojamas projektas vykdomas SLAPČIA. Ir mūsų valdžiai tai atrodo normalu?

Tai gal ir mūsų krikščioniškai-konservatoriškieji ministrai galėtų paslapčiomis pafinansuoti kokį eksperimentinį katalikiškos moralės diegimo projektuką viename kitame norvegų ar švedų vaikų darželyje? Tik bijau, kad tokio projekto vykdytojai greit atsidurtų kur nors dabartinėje Breiviko kaimynystėje.

Įdomiausia, jog tarp valdiškų kontorų neįmanoma surasti – tai kas gi Lietuvoje yra atsakingas, kad užsienio valstybių finansuojamos organizacijos negalėtų darželinukams brukti abejotinos vertės ideologijos, kuriai nepritaria jų tėvai?

„(Švietimo ir mokslo viceministras, kuruojantis ir ikimokyklinį ugdymą) V. Bacys „Respublikai“ pareiškė, kad jis yra ne tas adresatas, kuris galėtų ką nors atsakyti. Esą programą prastūminėja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Ji už programą atsakinga, ji ir koordinuoja. O finansuoja Šiaurės ministrų taryba, kurią įsteigė Švedijos ir Norvegijos vyriausybės. Ši taryba Lietuvoje įgyvendina įvairias programas, kurias taip pat finansuoja ir Suomijos bei Danijos vyriausybės“, – sakė V.Bacys.“

Žodžiu – nuo keimošiaus pas keipošių, kaltų ar bent prisiimančių atsakomybę, kaip visada tokiais atvejais, nėra. Mūsų valstybėje savo nuožiūra tvarkosi ir darželinukų auklėjimo standartus nustatinėja ne ministerijos, bet užsienio interesams atstovaujančios organizacijos ir privačių lobistų kontorėlės. Nei verkti, nei juoktis iš tokios tvarkos.

Kaip iš esmės gali būti įmanoma, kad Lietuvos vaikų auklėjimo nuostatų pakeitimui skirtas projektas būtų vykdomas be oficialaus suderinimo su atsakinga už šią sritį Švietimo ir mokslo ministerija?

Juk Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir ministras Donatas Jankauskas, kiek suprantu, yra atsakingas už lyčių lygybę tarp suaugusiųjų, o už vaikų ugdymą ir auklėjimą visgi atsako ponas Gintaras Steponavičius.

Taigi, projekto esmę sudaro daniškų knygelių „Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida“ bei su jomis susijusios metodinės medžiagos slaptas vertimas iš danų kalbos ir pritaikymas naudojimui Lietuvos darželiuose.

Nepaisant ponios J. Šeduikienės paslaptingumo ir pabrėžtino nenoro leisti visuomenei susipažinti, ką ten tokio šlykštaus mūsų vaikams ruošia jos įstaigėlė, jų danišką versiją internetuose aptikti įmanoma.

Su šių knygelių turiniu susipažinti ir jas pdf formatu parsisiųsti galima iš čia:
Den dag da Rikke var Rasmus / Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas
Den dag da Frederik var Frida / Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida

O su minėta metodine medžiaga štai čia: Danijos lygių galimybių ministerijos puslapis. Deja, tik danų kalba. Bet gal ją išmanantys galėtų užmesti akį ir išversti bei pacituoti internetuose kokias ypač akį draskančias vietas?

Beje, dėl tiesioginių daniško projekto sąsajų su liūdnai pagarsėjusiu analogiškų tikslų siekusiu projektu Gender Loops įtarieji kritikai visiškai teisūs. Užtenka pasižiūrėti, kur ir kaip šie projektai buvo pristatyti dar 2008 metais europiniame renginyje Conference on Gender Equality: Elimination of Gender Stereotypes – Mission (Im)Possible?, kurio pilną ataskaitą pdf formatu galimą parsisiųsti iš čia: Conference on Gender Equality report

Štai nuotrauka, kuri apšvies tuos, kas tingi skaitinėti tą dušimtlapį dokumentą:

Kaip matote, ir danų projektas su vadovėliais „Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida“ (41 psl.) ir vokiečių pristatomas europinis GenderLoops (61 psl.) yra pristatomi kaip tos pačios priemonės, skirtos darželinukų sąmonei pakeisti, dalis. Nepavykus prastumti vieną, iškart griebtasi kito, tik jau paslapčiomis.

Teisūs ir tie, kas teigė, kad visa tai nėra kokia nors neaiškių kontorėlių saviveikla, bet prieš atskirų šalių ir jų tautų valią vykdoma ES biurokratų politika: COUNCIL OF THE EUROPEAN UNION ‘Council Conclusions on Eliminating Gender Stereotypes in Society’

Tiesa, ar pastebėjote – kas liūdnai garsėjančios Delfio autorės Ingos Saukienės tekste „netikėtai“ išdygo vaikučių teisės kaitalioti lytį entuziasto-eksperto vaidmenyje? Tik balsu nesijuokite – ogi tas pats tragizmo kupinomis intonacijomis mėgstantis postringauti pedoskeptikų ideologas ir vaikų psichiatras Dainius Pūras. Kas nors nustebo? Aš – tikrai ne. Kaip ir dėl to, kad prie pono D. Pūro pradėtos choro partijos netruks prisijungti didžioji pedoskeptikų ekspertinio palaikymo komandos dalis – visi tie slušniai ir Co.

Visgi neatmestina prielaida, kad jie, skirtingai nuo daugelio pedagogų, „…iš tiesų myli vaikus“.