JAV prezidento užsienio politika – jokios diplomatijos, ginklavimasis, ekonominės sankcijos ir nesibaigiantys karai

Nors Trampas rinkiminės kampanijos metu daug kalbėjo apie tai, kad JAV turėtų nutraukti visas karines intervencijas, tame tarpe Sirijoje ir Afganistane, tačiau tuo pačiu metu savo programoje kalbėjo ir apie JAV karinės galios didinimą ir principą „Pirmiausia Amerika!“.

Kaip Donaldą Trampą vertina Lietuvos politikai ir visuomenininkai

Donaldo Trampo prezidentavimo pradžioje LR Seimas, kurio dauguma sudarė LVŽS nariai, 2017 metų vasario 14 dieną, prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymu skubos tvarka kaip atgrasymo nuo „Rusijos grėsmės“ priemone ratifikavo susitarimą su JAV dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis apibrėžia JAV karių ir civilinio komponento, bei jų šeimos narių statusą, teises ir pareigas Lietuvoje. Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas LR Seimui pristatydamas Gynybos projektą sakė: „Neabejotinai Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis mūsų saugumo garantas ir Lietuvos strateginė partnerė gynybos ir saugumo srityje“,

LR Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis 2017 vasario 14 dieną vizito Briuselyje metu sakė, kad „Lietuva pasitiki Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pasitikėjo ir tikrai mes nematome pagrindo abejoti šiuo ilgamečiu bendradarbiavimu, bei pasitikėjimu“.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio įsitikinimu, „JAV kariškių buvimas Europoje yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui.“

Prof. filosofas Vytautas Radžvilas prezidentą Donaldą Trampą laiko „naujuoju M. Gorbačiovu, kuris vykdo anti-globalistinę, pirmiausia į nacionalinius JAV interesus orientuota politiką - neoliberalistinę pertvarką“, nes pasak V. Radžvilo, „Trampas suprato, kad Jungtinės Amerikos Valstijos šiandien yra nepajėgios atlikti savo vaidmens, o šios tiesos Lietuvoje nenorima pripažinti. Dėl to Trampas yra laikomas kvailiu, šmeižiamas, lygiai taip pat kaip kadaise buvo puolamas M. Gorbačiovas.“

2018 metų rugsėjo 19 dieną Vilniaus ir Tautos forumo atstovai, kurio nariu yra ir prof. Vytautas Radžvilas, paskelbė pareiškimą LRT tarybai, bei LRT generalinei direktorei, reikalaudami liautis juodinti JAV prezidentą Donaldą Trampą,

Kandidato į LR prezidentus, filosofo Arvydo Juozaičio įsitikinimu „Donaldas Trumpas yra to sveiko europietiško, krikščioniško proto atstovas.“ A. Juozaičio manymu, „Trampas aiškiausiai paskelbė, kad ne tik JAV, bet ir kiekviena pasaulio šalis turi (ne tik gali) nepaklusti „viršvalstybinių“ organizacijų diktatui – šalys turi remtis savų tautų suverenumu ir patriotizmu... Trampas yra esminių pokyčių pasaulyje reiškėjas, antiglobalistas.“

LR Seimo nario Naglio Puteikio manymu, „Donaldas Trampas naudoja dolerio kursą ir ekonomines sankcijas, demonstruodamas, kad Amerika yra pasaulio tvarkos garantas. Lietuvai belieka džiaugtis, kad A merikiečiai išsirenka tokius tvirtus Amerikos interesų gynėjus, kurie, gindami JAV interesus, apgina viso Vakarietiško krikščioniško pasaulio, taip pat ir Lietuvos, interesus.“

Disidentė, vienuolė Felicija Nijolė Sadūnaitė netgi laišku kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trampą, kaip į pasaulio tautų teisuolį prašydama, kad prezidentas Trampas „jokiu būtų neišduotų korumpouotai Lietuvos Respublikos teisėsaugai JAV šalies teisingumu tikinčios ir pasitikinčios (buvusios teisėjos) Neringos Venckienės“, laiško pabaigoje prašydama, kad visagalis Dievas palaimintų gerbiamą prezidentą Donaldą Trampą.

Donaldas Trampas – JAV karinės imperijos valdovas

Deja, Donaldas Trampas nėra joks „naujasis Gorbačiovas“ ar „tautų teisuolis“ ir niekada nepretendavo tokiu tapti. Buvo daugiau, nei akivaizdu, kad išrinktas prezidentu Trampas tęs ankstesnių JAV prezidentų agresyvią karinę – intervencinę politiką. Tačiau daugelis žmonių labiau naiviai tikėjo ir iki šiol tiki Donaldo Trampo pažadais ir kalbomis. Daugelis žmonių iki šiol nesupranta, kad JAV yra didžiausia pasaulinė karinė imperija. Ši JAV imperija yra nuolat besiplečianti įtraukianti į save vis daugiau naujų regionų ir naujų rinkų nepriklausomai nuo to, kas bus išrinktas JAV prezidentu. Donaldas Trampas yra dabartinis JAV karinės imperijos valdovas. Jis rūpinasi pirmiausiai savo šalies milijardieriais, o ne kitų mažų šalių „laisve ir nepriklausomybe“.

Donaldas Trampas 2016 metų rinkiminės kampanijos metu kalbėjo žmonėms tai, ką jie norėjo išgirsti – Trampas žadėjo kovoti su centrine šalies valdžia ir nutraukti brangiai kainuojančius JAV karus ir intervencijas užsienyje. Tai buvo gudri strategija siekiant laimėti rinkimus, kadangi dauguma Amerikiečių nepalaiko dešimtmečiais trunkančių Amerikos karų užsienyje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo politika NATO atžvilgiu

JAV prezidento rinkiminės kampanijos metu Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo NATO vaidmenį: NATO aljansą vadino „pasenusiu“ kariniu aljansu, pareiškė, jei jis bus išrinktas prezidentu, „galbūt net JAV išstos iš NATO,“ dėl to, kad daug NATO šalių nenori skirti savo gynybai 2 proc. išlaidų nuo BVP ir net pagrasino, kad gali pareikalauti iš kai kurių NATO šalių sumokėti nepakankamai įmokėtų mokesčių dalį. JAV užsienio politikoje Trumpas netgi pabrėžė, kad Rusija ir JAV „neprivalo būti priešais." Prieš rinkimus Trumpas buvo iškėlęs sąlygas: „JAV ateitų į pagalbą savo sąjungininkams tik tuo atveju, jei NATO šalis narė vykdo savo finansinius įsipareigojimus krašto gynybai.“

Realiai vertinant tokie Trumpo pareiškimai tik siekė į savo pusę privilioti dalį „antikarinių" rinkėjų balsų. D. Trampo komentarai, kad NATO yra „pasenęs aljansas“ tarp ES šalių vadovų sukėlė diskusijas ir abejones, kad 45-asis JAV prezidentas Trampas pradėjo mąstyti apie Amerikos karinio dalyvavimo NATO aljanse vaidmens mažinimą. Šiais pažadais patikėjo didžioji dalis Lietuvos visuomenės ir iki šio tiki.

Deja, visi ankstesni D. Trampo pareiškimai, kad „NATO aljansas yra pasenęs" klaidingai suprasti, kaip galimas JAV karinis pasitraukimas iš Europos reiškia ne ką kitą, kaip pokarinį NATO aljanso pasenusį finansavimo reorganizavimą. Nuo 1949 metais įkurto NATO aljanso tradicinis finansinis ramstis buvo JAV, kurios įnašai sudarė apie 70 proc bendro NATO biudžeto.

Jei visos Europos NATO šalys narės pasiektų skirti 2 proc. nuo BVP karinėms išlaidoms, kaip reikalauja JAV, tai sudarytų beveik 100 mlrd. eurų per metus, t. y. tik apie šeštadalį JAV skiriamo karinio biudžeto. Toks Europos NATO šalių narių karinių išlaidų padidinimas pirmiausiai būtų naudingas JAV karo pramonei pardavinėjančiai karinę ginkluotę (pvz. lėktuvus, tankus, šarvuotus visureigius) NATO šalims Europoje. Tą įrodo Lietuvos pavyzdys. Po Trampo kalbų apie pasenusį NATO aljansą 2017 m. lapkričio mėnesį LR Krašto apsaugos ministerija „nusprendė“ pati kreiptis į JAV vyriausybę dėl galimybės įsigyti šarvuotus visureigius Lietuvos kariuomenei už kuriuos Lietuvos mokesčių mokėtojai sumokės apie 142 mln. eurų JAV ginklų gamintojams.

Prezidentas Trumpas siekia reoganizuoti NATO aljanso pasenusį finansavimą vis didėjančių JAV karinių išlaidų svorį perkeliant NATO šalims narėms Europoje. Tokie pokyčiai galimai reiškia, kad JAV tolimoje perspektyvoje ruošiasi vienašališkiems JAV kariniams veiksmams pasauliniu mastu.

Apie tai, rašiau 2017 metais. (JAV prezidento Donaldo Trumpo politika NATO atžvilgiu, Lietuvos Aidas. 2017.05.24)

Be to, 2019 metų pradžioje JAV Senatas priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama prezidentui Trampui vienašališkai išstoti iš NATO aljanso be Senato sutikimo.

Trampas reikalaus NATO šalis nares mokėti JAV kariams atlyginimus

Pinigų už „apsaugą“ reikalauja ne tik mafija. Prezidento Trampo administracija rengia reikalavimą, kad Vokietija, Japonija, Pietų Korėja ir galiausiai kiekviena kita šalis, tame tarpe ir Lietuva priėmusi JAV karius savo žemėje mokėtų už jų išlaikymą ir atlyginimus ir dar 50 proc. ir daugiau siekianti priedą prie atlyginimo. NATO šalys narės privalės mokėti ne tik atlyginimus kariams, bet ir su JAV karinės ginkluotės išlaikymu susijusias išlaidas. Sunku tiksliai pasakyti, kiek JAV ketina apmokestinti Lietuvą ir kitas Europos šalis, kurios savo teritorijoje laiko JAV bazes ar JAV karius, nes  nėra viešai žinoma, kiek dabar Lietuva ir kitos NATO šalys - narės moka už JAV karių išlaikymą. Šie duomenis yra „gynybos paslaptis“. Vokietija dabar moka apie 28 proc. JAV karinių pajėgų išlaidų, arba 1 mlrd. JAV dolerių per metus. JAV į Lietuvą pastoviai siunčia JAV rotacines karines pajėgas, kurios dalyvauti bendrose JAV/NATO pratybose Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.

173-ios JAV pėstininkų brigados kovinės grupės (Oro desantinijnkų) atvykimas į Lietuvą

„Rand Corporation“ atlikto tyrimo duomenimis, Europos NATO šalys - narės apmoka vidutiniškai 34 proc. JAV pajėgų ir bazių, esančių jų teritorijose, išlaikymo išlaidų.

Pvz. Lenkija atvirai pasisako už nuolatinių JAV karinių bazių steigimą jos teritorijoje ir sutinka mokėti 2 mlrd. JAV dolerių per metus. Tuo tarpu kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Japonija, seniai priešinasi Amerikiečių kariuomenės buvimui.

Pasak buvusio prezidento B. Obamos gynybos sekretoriaus padėjėjo tarptautinio saugumo klausimais Dereko Cholleto, JAV karinės bazės užsienyje paprasčiausia saugo JAV interesus.

Trampas toliau didina JAV gynybos išlaidas

Nuo pat Trampo prezidentavimo pradžios buvo patvirtintas didžiausias istorijoje karinis biudžetas ir pašalinti prezidento apribojimai, kurie dabar leidžia prezidentui bombarduoti Iraką ir Siriją, sustiprintos žiaurios ekonominės sankcijos, o Trampas tapo pagrindiniu pasauliniu ginklų pardavėju. Prezidento Trampo agresyvi užsienio politika išplėtė JAV karus ir okupacijas pasaulyje.

Trumpas iš esmės pasisakė už falsifikuoto „karo prieš terorizmą“ išplėtimą. Jis pateikė save labiau kaip aistringą „karo kurstytoją“, nei „izoliacionistą“, kuris manė , jog žmogaus teisės yra kliūtis, kurią reikėjo sulaužyti, kad karinės mašinos smurtas yra pernelyg minkštas ir per daug santūrus.

Tuometinis kandidatas Į JAV prezidentus Trampas ne tik apgailestavo dėl JAV karo nusikaltimų suvaržymo visame pasaulyje, bet ir dėl JAV karinės mašinos finansinių apribojimų. Trampas teigė, kad JAV didžiausias pasaulyje karinis biudžetas iš tikrųjų yra mažas. Trampas gerai suprato, kaip galima mulkinti žmones rinkiminiais pažadais ir laimėti JAV prezidento rinkimus.

Ir visiems jau tuo metu turėjo būti aišku, koks Donaldas Trampas bus prezidentas, kai jis pats rinkosi savo prezidento administracijos narius - labiausiai pamišusius neokonservatorius, kurių vengė net ankstesnio prezidento G. Busho administracija. D. Trampas, daugiausia nei bet kuris kitas JAV prezidentas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos savo administracijai pasirinko daugiausia karo generolų, kurie yra tiesiogine prasme karo nusikaltėliai.

Donaldas Trumpas net pribloškė, kai Pentagonui suteikė maksimalią galią veikti be jokios kontrolės ir balanso ir žadėdamas tesėti savo rinkiminė pažadą jis net patvirtino rekordinį JAV karinį biudžetą.

Prieš Donaldui Trampui tampant prezidentu vien JAV karinis biudžetas jau buvo didesnis už Rusijos, Kinijos ir kitų didžiųjų 12 šalių sudėjus kartu biudžetą. Tačiau, matyt, to nepakanko, todėl per savo pirmuosius prezidentavimo metus Donaldas Trampas patvirtino didžiausią 2019 m. JAV karinį biudžetą istorijoje - 716 mlrd. JAV dolerių ir 2020 metams pasiūlė net 750 JAV mlrd. karinį biudžetą, nepaisant to, kad JAV šalies vidaus skola viršijo 22 trilijonus dolerių.

Vien tik JAV karinių išlaidų padidėjimas prilygsta daugiau, nei Rusijos visam metiniam kariniam biudžetui. Į naująjį padidintą 750 milijardų JAV dolerių karinį biudžetą buvo įtraukta dar 705 milijonai JAV dolerių finansinės paramos Izraeliui, 100 milijonai JAV dolerių, kad būtų užkirstas kelias „Rusijos agresijai“ Baltijos šalyse, ir 500 mln. JAV dolerių skirta karinei ginkluotei Ukrainai, kariaujančiai rytų Ukrainoje.

Tačiau įdomiausia biudžeto dalis, tai išlaidos, skirtos vadinamosioms Užjūrio Nenumatytų Atvejų Operacijoms (Overseas Contingency Operations) kurios apima kariuomenės dislokavimo palaikymą ir JAV karines bazes, taip pat naujus ir besiplečiančius karinius postus. Nuo 2011 metų šias išlaidas apribojo JAV Federalinis įstatymas, bet Donaldas Trampas nepaisydamas įstatymo išlaidas padidino 80 milijardų JAV dolerių.

Tai nebūtų įvykę be Kongreso ar Demokratų partijos bendro sutarimo išlaikyti JAV imperiją ir jos 800 karinių bazių užsienyje. JAV karinis pramoninis kompleksas apdovanojamas ne tik didelėmis finansinėmis išlaidomis, bet ir išnaudojama JAV dominuojanti padėtis, kad JAV karinis pramoninis kompleksas gautų didžiulius ginklų kontraktus iš savo vasalų užsienyje.

Trampas didina JAV ginklų pardavimų apimtis pasauliniu mastu

Ankstesnis JAV prezidentas Obama prižiūrėjo kai kuriuos didžiausius ginklų sandorius JAV istorijoje parduodant už daugiau, nei 115 milijardų JAV dolerių ginklų vien tik Saudo Arabijai. Tačiau prezidentas Trampas ėmėsi JAV imperijos vyriausiojo vado vaidmens tapdamas faktiškai pagrindiniu ginklų pardavėju.

Donaldas Trumpas teikė pirmenybę panaikinti prezidento Obamos eros apribojimus susijusius su ginklų pardavimu šalims pažeidžiančioms žmogaus teises. JAV diplomatams taip pat buvo pavesta tapti tiesioginiais ginklų gamintojų pardavimo tarpininkais ir dalį savo darbo laiko skirti ginklų pardavimams.

Pirmaisiais Donaldo Trampo prezidentavimo metais JAV Valstybės departamentas patvirtino ginklų prekybos sutarčių užsienio šalims už daugiau, nei 75 mlrd. JAV dolerių, taip pralenkdamas 2012 metų ginklų prekybos pardavimų apimtis, kurios sudarė 68 mlrd. JAV dolerių.

Per pirmuosius šešis 2018 metų mėnesius JAV Gynybos departamentas tarpininkavo parduodant ginklų vien tik užsienio valstybėms, kurių vertė siekia 46 milijardus JAV dolerių, t.y. daugiau, nei 41 mlrd. nei per visus 2017 metus sudarytų ginklų sandėrių.

Prezidentas Trampas smarkiai didindamas JAV karo biudžetą ir ginklų pardavimo apimtis aiškiai davė suprasti, kad jo draugų verslininkų karo pramonė toliau klestės.

Prezidento Trampo administracija pervedė pinigų penkiems didžiausiems JAV Gynybos departamentui tiekiantiems ginklų gamintojams, kurių akcijos per pastaruosius kelerius metus išaugo daugiau nei tris kartus!

Donaldas Trumpas įsakė JAV Gynybos departamentui įsteigti „Kosmines pajėgas“, kaip šeštą kariuomenės rūšį, kuri per pirmuosius penkerius metus numatoma kainuos mažiausiai 13 milijardų JAV dolerių.

Idėją militarizuoti erdvę pirmą kartą pasiūlė prezidento G. Busho administracija, savo plane „kare prieš terorizmą”.

Tad Donaldas Trampas yra tik ankstesnių JAV prezidentų politikos tesėjas, dar vienas JAV neo-konservatorių marionetė.

Trampo ekonominių sankcijų karai

Ekonominių sankcijų poveikis kai kurioms šalims toks destruktyvus, kad jis daro poveikį ne tik šalies valdančiajam elitui, bet pirmiausia paliečia pačius pažeidžiamiausius socialinius sluoksnius ir tiesiog žudo žmones. Štai todėl ekonominės sankcijos sąmoningai nukreiptos dažniausiai į vaistus, švarų vandenį ir maistą. JAV sankcijų logika tokia: jei sankcijos nužudo ar dėl jų badauja pakankamai daug nekaltų žmonių, šie dėl sankcijų kaltins savo valdžią, sukils ir nuvers ją. Pavyzdžiui, nuo JAV įvestų ekonominių sankcijų prieš Iraką 1990-aisiais, kurios blokavo Iraką nuo vaiztų priėjimo, Irake mirė apie 576 tūkstančiai Irako vaikų Tad ekonominės sankcijos yra tam tikra karo forma, o ne jokia alternatyva karui.

Donaldas Trampas rinkiminės kampanijos metu pateikė save kaip „anti-karinis” politikas. Tačiau vos tik Trampas buvo išrinktas JAV prezidentu, jis parodė tikrąjį savo užsienio politikos veidą. Ankstesnis JAV prezidentas B. Obama per savo prezidentavimo kadenciją įvedė šimtus sankcijų. Tačiau JAV prezidentas Trampas per pirmuosius dvejus metus įvedė sankcijų beveik kiekviename pasaulio regione pridedant šimtus naujų sankcijų!

Daugiausia destruktyvių sankcijų buvo įvesta Iranui, su kuriuo D. Trumpas nutraukė istorinį B. Obamos ir Irano Branduolinį Susitarimą ir pridėjo naujas 143 sankcijas prieš Iraną.

Prezidentas Tampas įvedė 287 naujas sankcijas su teroristais kovojančiais Sirijai. O tai beveik dvigubai daugiau sankcijų, nei jų įvedė ankstesnis JAV prezidentas B. Obamą.

Šiaurės Korėjai, kurios vyriausybė siekia taikos tarp Šiaurės ir Pietų, prezidentas Trampas įvedė 80 naujų sankcijų, palyginti su 74 Baraco Obamos anksčiaus įvestomis sankcijomis.

Ironiška, tačiau Trampas žada „šviesią ateitį” Šiaurės Korėjai, jei ši pirma atsisakys savo branduolinio ginklo. Kai Libijos lyderis Muammaras Gaddafis 2009 metais atsisakė cheminio ginklo, 2011 metais JAV/NATO pradėjo karą prieš Libiją ir nuvertė jos lyderį Muammarą Gaddafi.

Po 2019 vasario mėn. pabaigoje nepasisekusių derybų vykusių Vietname tarp JAV prezidento Trampo ir Šiaurės Korėjo lyderio Kim Jong Uno dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo prezidento Trampo patarėjas užsienio saugumo klausimais Johnas Boltonas pagrasino įvesti dar daugiau naujų sankcijų prieš Šiaurės Korėją, jei ši ir toliau pirma neatsisakys branduolinio ginklo kūrimo programos. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pateikė savo pasiūlymą: Šiaurės Korėja atsisako branduolinio ginko programos mainais į dalį JAV ir JT ST sankcijų priimtų 2016 – 2017 m. panaikinimo. Tačiau šį Šiaurės Korėjo lyderio pasiūlymą JAV prezidento Trampo administacija atmetė, nepasiant to, kad Naujųjų 2019-ų metų išvakarėse Kim Jong Unas pažadėjo sustabdyti branduolinio ginklo kūrimo programą: negaminti, nenaudoti, netestuoti ir neplatinti branduolinio ginklo.

Rusijai ir Ukrainai Trumpas sugebėjo įrodyti, kad jis nėra „Putino marionetė” ir iki šiol Rusijai įvedė 105 sankcijas už Krymo aneksiją, už tariamą Rusijos kišimąsį 2016 metų JAV prezidento rinkimuose, už tariamą bandymą apnuodyti Sergėjų Skripalį; ir dar įvedė 43 „kibernetines sankcijas“ už tariamą Rusijos saugumo tanybų įsilaužimą į JAV Demokratų partijos serverius.

Trumpas įvedė daug daugiau naujų sankcijų, nei ankstesni JAV prezidentai. šalims, tokioms kaip Kuba ir Nikaragva, kurios nepriklauso nuo JAV pasaulinio dominavimo ir pačios nusprendžia, kaip bus valdomi jų šalių turtai.

Trampo karas prieš Venesuelą

Trampas tęsia ankstesnių JAV prezidentų politiką nukreiptą prieš Venesuela. Nepaisant to, kad B. Obama per savo kadenciją pridėjo 7 sankcijas, prezidentas Trampas jau įvedė 63 naujas sankcijas Venesuelai tam, kad ekonomiškai ir politiškai sužludytų Venesuelą ir sumažintų šios šalies bet kokią ekonominio atsigavimo galimybę.

Prezidentas Trampas tęsia ankstesnių prezidentų finansinio imperializmo politiką prieš Venesuelą. Venesuela yra klasikinis atvejis, kaip JAV finansinis imperializmas XXI amžiuje naudoja finansines priemones, kad sužlugdytų valstybę ir šalį, kuri išdrįsta išeiti iš JAV pasaulinės ekonomikos imperijos ir siekia vykdyti nepriklausomą politiką už JAV imperijos ribų.

Tiems, kurie mano, kad prezidento Trampo humanitarinės pagalbos pastangos Venesuelai yra nuoširdžios reikia priminti, kad vien per pastaruosius metus JAV vyriausybės sankcijos prieš Venesuelą sukėlė daugiau, nei trijų Venesuelos metinių vyriausybės biudžetų (metinis biudžetas 10 mlrd. JAV dolerių) ir trečdalį viso Venesuelos BVP (metinis yra apie 90-100 mlrd. dolerių) nuostolį.

Dėl prezidento Trampo 2018 metais įvestų sankcijų, Venesuela patyrė 20 mlrd. JAV dolerių nuostolį; dėl naftos embargo - 11 mlrd. JAV dolerių; dėl JAV iššaldytų Venesuelos sąskaitų - 7 mlrd. JAV dolerių.

JAV prezidentas Trampas 2019 vasario 18 dieną Tarptautiniame Majamio universitete (JAV) sakė kalbą, kurioje jis pagrasino su JAV kariuomene įsiveržti į Venesuelą, o po to į Kubą ir Nikaragvą ir nuversti tų šalių vyriausybes.

Vašingtonas nesugebėjo pasinaudojant maištaujančia Juano Guaido vadovaujama opozicija įžiebti pilietinio karo plano Venesueloje, kuris nuverstų Venesuelos prezidento N. Maduro vyriqausybę. Tad JAV prezidentas Trampas ir toliau vers Venesuelos žmones badauti ir skursti.

Yra daug požymių rodančių apie galimą atvirą didelio mąsto JAV karinę invaziją į Venesuelą. JAV išsiuntė specialias pajėgas į Kolumbiją, JAV oro pajėgų žvalgybiniai lėktuvai buvo išsiųsti į Venesuelos pakrantę „rinkti slaptą informaciją“.

Negalėdamas nuversti Venesuelos prezidento Nicolo Maduro vyriausybės Donaldas Trampas ėmėsi kibernetinio karo prieš Venesuelą. 2019 kovo 7 dieną buvo suduota stipri kibernetinė ataka prieš didžiausią pasaulyje Venesuelos Simono Bolivaro El Guri hidroelektrinę. Kibernetinės atakos paveikė iki 80 proc. Venesuelos šalies elektros vartotojų, kuriems elektros tiekimas buvo nutauktas beveik 96 valandas. Be elektros liko didžioji Venesuelos sostinės Karakaso dalis. Elektra atjungė šalytuvus, kuriuose laikomas maistas; dingo elektra ligoninėse, kuri buvo reikalinga gyvybiškai svarbiai medicininei įrangai palaiukyti; elektros dingimas sukėlė chaosą transporto sistemoje. Dėl kibernetinės atakos 26 žmonės mirė, 6 iš jų vaikai. Venesuelos prezidentas Nicolo Maduro dėl viena paskui kitą įvykdytų kibernetinių atakų diversijos apkaltino JAV Gynybos departamentą ir Pietinę JAV karinę vadovybę US SOUTHCOM, faktiškai tai yra JAV karas prieš Venesuelą.

Trampas prapletė licenziją bepiločiais lėktuvais žudyti civilius

Video: Rinkiminės kampanijos metu kandidatas Donaldas Tampas žadėjo ne tik naikinti teroristus, bet ir jų šeimas

Trampas ištesėjo savo rinkiminį pažadą: 2017 metais JAV vadovaujamų oro antskrydžių skaičius Irake ir Sirijoje padidėjo 50 proc. Trampas išplėtė bepiločių lėktuvų karus, kuriuos jis paveldėjo iš savo pirmtako Baracko Obamos, kuris buvo plačiai kritikuojamas dėl bepiločių lėktuvų naudojimo žudymo tikslais

Nors D. Trampo bepiločių lėktuvų atakos iš oro padidėjo 50 proc. palyginus su B. Obamos, tuo pačiu D. Trampas padidino civilių aukų skaičių 215 proc., per metus nužudydamas maždaug 6000 civilių.

2017 metais Trampas palengvino taisykles, kurios anksčiau ribojo civilių žudymą bepiločiais lėktuvais. Nuo prezidentavimo pradžios Donaldas Trumpas padidino JAV bepiločių lėktuvų antskrydžių reidus užjūrio valstybėse tris kartus.

Žinant, kad JAV kariai nekariauja karo Sirijoje, kad „nugalėtų Islamo Valstybę“ (ISIS), lygiai taip pat, kaip ir nekariauja Afganistane „kovoje su terorizmu“, kaip niekada nekariavo karo bet kur kitur dėl „žmogaus teisių“ ar „demokratijos“.

2019 kovo 6 dieną savo naujausioje atakoje prieš viešumą ir skaidrumą prezidentas Trampas ašaukė tvarką, reikalaujančia JAV žvalgybos pareigūnus viešai atskleisti civilių, kurie žuvo užjūrio teritorijose per JAV bepiločių lėktuvų atakas, skaičių taip užkirsdamas kelią visuomenei sužinoti, kiek civilių gyventojų žuvo per JAV karinių operacijų veiksmus. Dabar civiliai bus žudomi dar labiau slapčia.

Trampas neišves JAV karių iš Sirijos, Afganistano ir Irako

Nors D. Trampas smarkiai kritikavo B. Obamą dėl jo įvestų JAV karių į Siriją, tačiau B. Obama baigė prezidento kadenciją turėdamas mažiau, nei 300 JAV karių Sirijoje. Tuo tarpu per 2017-us Trampo prezidentavimo metus JAV karių skaičius Sirijoje išaugo iki maždaug 2200 karių. Tačiau sunku žinoti tikrąjį JAV karių dislokuotų Sirijoje skaičių, nes Trampas uždraudė atskleisti kiek JAV karių dislokuota Sirijoje ir Irake.

2018 gruodžio 19 JAV prezidentas Trampas netikėtai paskelbė apie greitą apie 2000 Amerikos karių pasitraukimą iš Sirijos, bet ne apie JAV karinių operacijų Sirijoje pabaigą. Tačiau 2019 vasario mėnesį JAV Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Sarah Sandersas pranešė, kad „Maža 200 žmonių taikos palaikymo grupė išliks Sirijoje ilgam.“ Nelegaliai, pažeidžiant tarptautinę teisę ir JT Chartiją. Trampas neišveda karių ne tik iš Sirijos, bet ir iš Afganistasno ir Irako. Dar po kelių savaičių Trampas kreipėsi į Kongresą ir pareiškė, kad jis 100 proc. pritaria Senatoriams ir Kongresmenams, kad maža dalis karių galėtų ilgam pasilikti Sirijoje taip sulaužydamas savo ankstesnius pažadus.

Kiek iš viso yra JAV karių Sirijoje ir Irake visuomenei nežinoma. Be to, Sirijoje ir Irake veiklą vykdo daugiau nei 5000 privačių karo samdinių apie kurių išvedimą Trampas nieko nekalba (Department of Defense Contractor and Troop Levels in Iraq and Afghanistan: 2007-2017. Congressional Research Service. April 28, 2017).

Ir vienas iš įžuliausių imperialistinių pareiškimų, kuriuos kada nors padarė JAV prezidentas, Trumpas pripažino, kad „dideliam verslui nebuvo nieko vogti Sirijos dykumose“.

Video: Donaldas Trampas: „dideliam verslui nebuvo nieko vogti Sirijos dykumose“.

Prezidentas Trampas iš Afganistano išveda tik tuos karius, kurie buvo papildomai įvesti jam pradėjus prezidentavimą.

Kai Donaldo Trampo paskelbtas JAV „karių išvedimas“ iš Sirijos atitraukė visuomenės dėmesį, tuo pat metu liko visiškai nepastebėtas pranešimas, kad jis tuo pat metu paskelbė neterminuotą Irako okupacijos išplėtimą.

Prezidentas Trampas visiškai nekalba apie JAV karių išvedimą iš Irako, kuriame jis nori užvaldyti Irako naftos išteklius.

Ironiškai, rinkiminės kampanijos metu Donaldas Trampas skelbėsi, kad jis „nuo pat pradžių“ kovojo prieš JAV karinę invaziją į Iraką 2003 metais ir kaltino savo varžovę Hillary Clinton. Bet iš tikrųjų Donaldas Trampas buvo tas, kuris tuo metu teigė, kad JAV karas prieš Iraką yra „teisingas kelias“.

Per paskutinius B. Obamos administracijos metus JAV karių skaičius Irake labai sumažėjo nuo maždaug 180 000 iki tik 5000. Tačiau per pirmuosius prezidentavimo metus Trampas padvigubino JAV karių skaičių Irake. Tam, kad apsaugotų Izraelį nuo Irano „grėsmės“. Trumpas iš esmės sutvirtino naują Irako karą, o tai reiškia, kad bet kuriuo metu gali didėti ir smurtas Irake.

Vien per JAV vadovaujamos koalicijos lėktuvų atakas Irake, Mosulo miesto vakarinėje dalyje 2017 metų kovo 17 dieną žuvo daugiau kaip 500 civilių (Mosulo žudynės), už kurių žūtis yra atsakingas JAV prezidentas Donaldas Trampas.

JAV pavogė daugiau, kaip 40 tonų Sirijos aukso

Sirijos nacionalinė naujienų agentūra pranešė, kad 2019 vasario 24 dieną JAV okupacinės pajėgos sraigtasparniais iš Sirijos rytinio Deir ez-Zoro miesto al-Baghouz vietovės išgabeno daugiau, kaip 40 tonų Sirijos aukso, kurį pirmiausia užgrobė ir JAV kariams perdavė „Islamo Valstybės“ teroristai mainais už tai, kad JAV leis saugiau pasitraukti iš Deir ez-Zoro vietovių.

Pabaigai

Nuo pat JAV susikūrimo pradžios 1776 metais iki dabar JAV įsiveržė į 70 valstybių, vykdė genocidus ir ekonominius karus.

Iš tikrųjų visi šie JAV karštieji kinetiniai, hibridiniai karai, ekonominiai karai, JAV/NATO kariuomenės finansavimo didinimas ir vis didėjanti militarizacija yra susiję su JAV pasaulinės kontrolės ir pasaulinio dominavimo išplėtimu.

JAV prezidentas Donaldas Trampas peržengė užsienio politikos raudoną liniją, kurios bijojo peržengti jo pirmtakas Baracas Obama.

Jei pažiūrėsime į bet kurį pasaulio kraštą pamatysime, kad JAV imperijos įtaką ir karinės operacjos, slaptos ir atviros užsienio valstybių vyriausybių nuvertimo operacijos; JAV karinių bazių plėtra, masiškai padidėję bombardavimai ir civilių aukų netektys ir vis didiėjanti įtampa veda mus prie katastrofiško karo daugelyje frontų.

Lietuvos politikai ir visuomenininkai JAV prezidento Donaldo Trampo užsienio politiką vertina ypatingai neadekvačiai.