Savaitgalio gidas

Šį savaitgalį ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikams ir jaunimui. Vilniuje tęsiasi vaikų teatro festivalis, pristatantis originalias ir itin patrauklias spektaklių idėjas, Nacionalinėje dailės galerijoje jaunimo atstovai dalinsis savo patirtimi 5 / 5 / junior konferencijoje. Kaune atidaroma dviejų jaunų menininkių paroda, iš operos bus gaminamas paštetas, o klaipėdiečiai kviečiami sudalyvauti edukaciniame projekte, grojančiame pasakėčias. Visa tai ir šiek tiek daugiau – šio savaitgalio gide. Tik nepamirškite ausinės kepurės!

VILNIUS
5 / 5 / SEPTINTAS
Nacionalinė dailės galerija, sausio 17 d. 18.00

Penketai kviečia į(si)kvėpti ateinantiems metams! Konferencijos metu idėjomis dalinsis Ignas Kozlovas, Burning Man komanda iš Lietuvos ir Mantas Lesauskas.

Kas yra 5/5/junior?

Tai kas penktą penktadienį vykstantys pokalbių vakarai, kurių metu trys pranešėjai kalba apie vizualią komunikaciją: dizainą, kiną, fotografiją, madą, muzikos paveiksliukus ir viską, kas gražu. 

Lenkijos fotografijos ir dizaino paroda „Materia Prima: peizažas ir dizainas“
Taikomosios dailės muziejus, sausio 16 – kovo 2 d.

Materia Prima – tai pirminė materija: viena vertus, įprastos medžiagos – smėlis, molis, akmuo, medis, vytelės; kita vertus – unikalūs spalvų, faktūrų ir medžiagų deriniai, sudarantys tam tikros vietos gamtovaizdį. Jie, sujungti tarpusavyje, sukuria matricą, nuolat naudojamą kūrybos procese.

Susiedama World Press Photo laureato Kacpero Kowalskio fotografijas, darytas iš oro, su Lenkijos dizainerių objektais, sukurtais iš elementarių, beveik žaliavinių medžiagų, parodos kuratorė Agnieszka Jacobson-Cielecka kviečia keliauti prie vaizdinių dizaino ištakų.

„Tai pasakojimas apie gamtos ir meno simbiozę, apie menką ribą tarp kūrimo ir fiksavimo, tarp kūrybos ir dokumentacijos“, – sako kuratorė. 

Materia Prima dizaineriai: Jerzy Cielecki, Agnieszka Czop, Maciej Gąsienica-Giewont, Paweł Grunert, Jarosław Hulbój, Agnieszka Lasota, Malafor, Katarzyna Modrzejewska, Monika Patuszyńska, Justyna Popławska, Joanna Rusin, Tabanda, Bashko Trybek, Wzorowo. 

Amerikietiška afera
Kino teatras Pasaka, sausio 17 d. 18.30, sausio 18 d. 21.00, sausio 19 d. 21.15

„Amerikietiška afera" pasakoja talentingo sukčiaus Irvingo Rosenfeldo (vaidmeniui keliolika kilogramų svorio prisiauginęs aktorius Christian'as Bale'as) ir šalia jo esančių žmonių istoriją ašuntojo–devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečių sandūros Amerikoje. Irvingas kartu su savo meiluže ir nusikaltimų partnere Sidne (akt. Amy Adams) mulkina žmones ir gyvena nerūpestingą gyvenimą, kol vieną dieną jų kelyje pasipainioja FTB agentas Ričis (Bradley'is Cooper'is). Sukčiai gauna pasirinkimą: padėti FTB agentui pasodinti keletą kitų nelegalių veikėjų arba atsisėsti patiems. Pasirinkimas aiškus: Irvingas ir Sidnė tampa FTB informatoriais. Nuotykiai prasideda!

Mamulė Mū
Keistuolių teatras, sausio 18 d. 12.00

„Mamulė Mū“ – muzikinis spektaklis vaikams apie romantikę Karvę, panorusią laipioti po medžius ir „tvirtai ant žemės stovinčią“ Varną. Ar įmanoma jų draugystė? Pasaką seka šmaikštuolis Ūkininkas, jam talkina linksmasis jaunųjų ūkininkų orkestrėlis.

Atžalynas
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, sausio 18 d. 18.30

Kazio Binkio „Atžalyną“ statė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Žemaičių teatrai. Šis kūrinys dėmesio susilaukė ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos teatruose. Ypač populiari XX a. viduryje ir antroje pusėje, ši penkių veiksmų pjesė Vilniaus miesto teatre (dabar – Nacionalinis dramos teatras) pirmą kartą buvo suvaidinta 1940 m. spalio 17 d. (1938 m. Valstybės teatre režisuotą Boriso Dauguviečio spektaklį į Vilniaus sceną perkėlė režisierius Kazys Jarašiūnas; spektaklio dailininkas – Stepas Žukas). Išskirtinio dėmesio susilaukė Juozo Miltinio Panevėžio teatre režisuotas „Atžalynas“ (1941). Kaip ir kituose pirmuosiuose pastatymuose, J. Miltinis siekė vaidybos paprastumo, labiausiai vengė jausmų nenuoširdumo.
 
Naują režisūrinę versiją kartu su įvairių kartų aktoriais Lietuvos nacionaliniame dramos teatre kuria garsus Lietuvos režisierius, 2004 m. Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaitkus.

Nuo čigoniškų melodijų iki koncerto smuikui
Nacionalinė filharmonija, sausio 18 d. 19.00

XIX ir XX a. kompozitorių muziką atlieka maestro Roberto Šerveniko diriguojamas LNSO ir du solistai: orkestro altų grupės koncertmeisteris Arūnas Statkus ir Filharmonijos svečias smuikininkas Aleksandras Sitkovetskis. Lordas Yehudi Menuhinas, išgirdęs aštuonerių metų Aleksandrą, griežiantį su kameriniu orkestru Monpeljė, pakvietė jį mokytis į savo mokyklą, o sukakus 13-ai virtuozas jau koncertavo karalienei Elžbietai II ir karališkajai šeimai Bakingamo rūmuose.

Festivalis „Kitoks teatras vaikams'14“ pristato: Niam-niam!
Menų spaustuvės Juodoji salė, sausio 19 d. 12.00 ir 15.00

tanzfuchs PRODUKTION (Vokietija)
Muzikos ir garsų spektaklis rekomenduojamas 0–4 metų vaikams  
Trukmė 30 min.

Šokančios lėkštės, plepūs patiekalai ir šaukštų dainos, subtilus kiaušinio šokis... Spektaklio komanda tyrinėja valgymo ritualus. Aktoriai kviečia žiūrovus prie stalo: kartu su publika jie čepsi, ragauja ir mėgaujasi maistu. Šio valgymo koncerto gyvas garsas ir įrašytos melodijos susilieja. Pagarba maistui ir gėrimams bus neeilinė pojūčių patirtis. Spektaklio pabaigoje vaikai kviečiami ant scenos tyrinėti ir paragauti objektų!

Andrej Polevikov Trio
Geltonos sofos klubas, sausio 19 d. 19.00

Puikiai žinomų melodijų puokštė, nuspalvinta džiazo harmonijos, apgaubta žvakių šviesos ir dar išlikusio pošventinio mandarinų kvapo susilieja į darnią visumą – improvizacijų vakarą. Ir net jeigu koncerto metu skambėsiančius kūrinius jau būsite girdėję daugybę kartų, šįsyk maloniai nustebsite, nes džiazo esmė – improvizacija, todėl niekada nežinai, kaip jis suskambės „čia ir dabar”.

Andrej Polevikov – pianinas
Saulius J. Križinauskas – gitara
Denis Murašov – kontrabosas

KAUNAS
„Miesto erdvės“
Kauno miesto muziejus, sausio 17 d. 16.00

Tai jungtinė dviejų jaunų menininkių – Ievos Prūsaitės ir Simonos Lukoševičiūtės – tapybos paroda, kurioje eksponuojami skirtingų autorių du tapybos ciklai. Abiejuose cikluose matoma žmogaus ir miesto aplinkos sąveika. Tapybos darbai sukurti tyrinėjant Kauno miesto vietoves, tačiau analizuojamas skirtingas ryšys, vaizduojama skirtinga situacija ar aplinka, kurioje žmogus atlieka praeivio, stebėtojo, ar paraleliai jį stebinčio žmogaus vaidmenį. Ciklas „Paralelės“ – tai autorės analizė, kurios metu atrandamas kiek kitoks žmogaus ir gyvūnų iškamšų santykis tyrinėjant Kauno Tado Ivanausko muziejaus erdves. Tapybos ciklas „Miesto atspindžiai“ – tai atspindžiuose užfiksuotas Kauno miesto vietovės gyvenimas.

„Dar kartą beveik apie žmogų“
A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, sausio 17 d. 17.00

E. Mikalauskio kūryba nepanaši į lietuvių tautos pamėgtus pagraudenimus žmogiškosios būties tematika. Ji pašiepianti, žaisminga, ironiškai atskleidžianti Z. Freudo įžvalgų vertus gyvenimo aspektus, paperkanti savo paprastumu, apgaulingai lengvai suprantama, daugiaplanė ir daugiaprasmė. Pasitelkusi dažnai sutinkamus, atpažįstamus motyvus, ji pasakoja „Beveik apie žmogų“.
Paroda šiek tiek apie būsenas, truputį apie aplinką, kiek apie instinktus ir dar mažumėlę apie tave, mane, juos ir jas. Ir visa tai šaržuojant lengva ranka įpiešiama į dirbtinį keturkampį pasaulėlį, kuris gyvas meninėmis išraiškos priemonėmis ir tam tikrais alogiškais, kartais siurrealistiniais dėsniais.

Meilė kaip nuodai
Kino teatras Romuva, sausio 18 d. 18.00

Ši vasara keturiolikmetei Anai pilna mažų ir didelių atradimų. Grįžusi vasaros atostogų iš katalikiškos internatinės mokyklos, ji sužino, kad tėvas paliko šeimą. Jos motina išsiskyrimo skausmą mėgina numalšinti dvasininko draugijoje. Ana ima rūpintis seneliu, kuris jau sunkiai pakyla iš lovos. Nekreipdama dėmesio į senelio nusistatymą prieš bažnyčią, mergaitė ruošiasi Sutvirtinimo sakramentui. Tačiau bendraamžis Pjero pažadina paauglės seksualumą. Nauji potyriai su Pjero, daugybė neatsakytų klausimų priverčia Aną suabejoti tikėjimu, savimi, šeima.

Ausinė kepurė
Kauno valstybinis muzikinis teatras, sausio 19 d. 12.00

„Ausinė kepurė“ – tai geranoriška, šviesi pasaka, pateikta paprasta visiems priimtina forma. Čia šmaikščiai ir nuotaikingai pateikiamos žmonių elgesio sąveikos ir susidūrimai kasdieniame gyvenime. Pagrindinis herojus – nuoširdus, patiklus, netgi naivus Šuo, o jo antipodai tipiški šiuolaikiniai vartotojai – kaprizingi savanaudžiai, egoistai. Dabar, kai pastarosios savybės palaipsniui tampa vis plačiau iškeliamomis vertybėmis, operoje pasakojama istorija padės suprasti tikro nuoširdumo, gerumo ir sąžiningumo svarbą ir prasmę.

Spektaklyje pilna įvairiausio „plauko“ personažų. Tai po žvėrių kaukėmis pasislėpę gyvenimiškų situacijų veikėjai: Kisutė – turtingo tėvelio išpaikinta duktė, Ruda Katė – glamūrinė mergelė, ieškanti tinkamo jaunikio, Katinas, tupintis po žmonos padu ir savo pyktį liejantis ant pavaldžių kačiukų. Čia ir pasipūtėlis „reikšmingas“ asmuo – Avinas, kurio palankumo tikisi visi, nors šis toli gražu nešviečia išskirtiniu protu, šalia jo puikiai dera storžievė Kiaulė ir savimyla Ožys.  

„Operos paštetas“
Teatro klubas, sausio 19 d. 16.00

„Operos paštetas“ – tai teatralizuotas koncertas visai šeimai, kuriame klasikinė muzika taps kulinarinio meno dalimi. Atlikėjai scenoje  klausytojams dovanos ne tik įvairių operų neužmirštamus perlus, taip pat gamins paštetą, kurio po spektaklio bus kviečiami paragauti visi, ir dideli, ir maži. Nebijodami susaistyti klasiką su kulinarija, jaunieji kūrėjai tai daro ne tik šokiruojančiame pavadinime, bet ir scenoje. Ar tai buvo verta, teisę spręsti kūrybinė grupė palieka pačiam žiūrovui.

KLAIPĖDA
Edukacinis projektas „Grojame pasakėčią“
Koncertų salė, sausio 17 d. 18.00

Pasakėčios žanras kilo iš pasakojimų ir pasakų apie gyvūnus ar augalus. Šio žanro pradininku laikomas graikas Ezopas. Daugelis įvairių tautų autorių kūrė jo pasakėčių motyvais. Turbūt kiekvienas esame girdėję nors vieną garsaus rusų poeto Ivano Krylovo pasakėčią, kurių jis yra parašęs per 200. Krylovas pasakėčias rašė pagal savo siužetus, tačiau dalis siužetų taip pat yra paimti iš Ezopo kūrybos.
Iš tiesų pasakėčios – vertingi, auklėjamąją galią turintys pasakojimai. Jos populiarios visame pasaulyje ir ypač mėgstamos vaikų.

Scenarijų brass kvintetui, aktoriui ir piešinių projekcijai pagal keturias I. Krylovo pasakėčias („Žiogas ir Skruzdėlė“, „Varlės, prašančios karaliaus“, „Kvartetas“) ir Ezopo („Kiškis ir vėžlys“) pasakėčias parašė aktorius Linas Zubė. 

Meilės eliksyras
Klaipėdos muzikinis teatras, sausio 18 d. 18.30

„Mano akyse – meilės eliksyras“… Šie Adinos žodžiai tapo mano G. Donizetti „Meilės eliksyro“ interpretacijos impulsu. 

Taigi, „eliksyras – Adinos akyse“, bet ne „daktaro“, gudraus biznieriaus, iš tolimųjų kraštų grįžusio tautiečio Dulkamaros įpiltame „Bordeaux“ vyne, ne italų jūrų seržanto Belkorės beatodairiškame moterų „raškyme” ir pasipūtėliškame „mačiškame“ puolime: „manęs dar tūkstančiai laukia”… Ir ne kuklaus fotoreporterio Nemorino, turinčio tik savo dviratį ir foto kamerą ir iki pat operos pabaigos nežinančio, kad jo numirusio dėdės palikimas jį padarė milijonieriumi, nesugebėjime praverti burnos ir pasakyti mylimai merginai į akis: „Aš tave myliu.“ Šis Nemorino drovumas, nesugebėjimas kovoti už savo meilę bei „stebuklingo“ vyno gurkšnelio stvėrimasis ir erzina turtingų kavinės savininkų dukrą Adiną…

Drambliuko Babaro istorija
Klaipėdos muzikinis teatras, sausio 19 d. 12.00

Pasakojimas apie Babarą prasideda rojaus idile. Džiunglėse mama dramblienė meiliai supa lopšyje mažą drambliuką. Bet saugus vaikystės pasaulis staiga sugriaunamas, kai pasirodęs medžiotojas nušauna mamą dramblienę. Babaro skausmas beribis... Nieko negalvodamas, drambliukas palieka džiungles. Babaras atvyksta į Paryžių, kur juo pradeda rūpintis Senoji Dama, pakeitusi jam motiną. Jis išmoksta vertinti didmiestį ir džiaugtis jo žavesiu, apsirengia, nustoja vaikščioti keturiomis. Babaras smalsus ir trokšta žinių, išmoksta skaityti ir skaičiuoti, bet vienatvės minutėmis jis ilgisi savo mamos.

Ilgainiui drambliukas nugali skausmą ir sunkumus, o dėl žinių, įgytų žmonių pasaulyje, drambliai jį išrenka savo karaliumi. Babaras tampa galingas ir turtingas, bet savo galia ir jėga niekuomet nepiktnaudžiauja. Galiausiai Babaras veda Celestę ir tampa tėčiu.