Ši knyga skirta „Anties“ poezijai. „Antis“ – architektų postpankroko grupė, susikūrusi 1984 metais. Savo karjeros pradžioje ji grojo paprastai. Vienintelė išeitis kompensuoti negudrią muziką – rėžti įdomų, provokuojantį, prasmingą ir dviprasmingą tekstą.

Laikui bėgant, keitėsi ansamblio sudėtis, profesionalėjo muzikinė kalba, bet geri tekstai taip ir liko nekintama „Anties“ tradicija. Didžioji dalis tekstų – Algirdo Kaušpėdo, taip pat publikuojami keli Evaldo Morkūno, Gintaro Patacko, Jono Mačiukevičiaus eilėraščiai, pagal kuriuos sukurtos dainos ligi šiol labai populiarios.

Tekstus lydi autoriaus komentarai, leidžiantys geriau suprasti „Anties“ fenomeną. Prisiminimai, istorijos, įžvalgos ir išpažintys nukelia skaitytoją į tą įsimintiną laiką, kai Lietuva ėjo laisvės ieškojimo keliu, o vėliau patyrė išbandymą laisve.

Įžanginiai Rolando Rastausko, Jurgos Ivanauskaitės ir Šarūno Nako straipsniai taikliai atkuria skirtingus „Anties“ gyvavimo laikus ir puikiai atskleidžia atmosferą. Pristatomi ir vienu ar kitu metu prie grupės veiklos prisidėję žmonės, publikuojami jų prisiminimai.

Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, prie daugelio tekstų rasite QR kodus, suteikiančius skaitytojui galimybę pasiklausyti pamėgtų kūrinių išmaniuoju telefonu ar iPadu .

Naujausi

Komentarai (1)

Rikiuoti
Darijus2013-08-13 20:13

Sovietmečiu rodė tokį multfilmą: berniukas nugali tironą-drakoną, užima jo vietą, norėdamas teisybės, bet greitai tampa Naujuoju Drakonu. Toks man ir Kaušpėdas. Agitavo už atominę, rodomas per LRT. Mačiau ir tėvuką darbe, Ryšių statybos tresto direktorius. Įdomu, ar sūnus gauna valstybinių užsakymų?

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi