Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai nepasirašys deklaracijos dėl bendros „Rail Baltica“ projektą įgyvendinsiančios įmonės steigimo, nors tai buvo šiandienos planuose.

Tai pranešė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Anot jo, Estija nepritaria, kad projektas Lietuvoje sujungtų ir Lietuvos sostinę Vilnių.

Lietuva esą norėtų, kad „Rail Baltica“ lėšomis būtų modernizuotas apie 100 kilometrų geležinkelio ruožas Vilnius-Kaunas. „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė eina per Kauną ir Vilniaus nesiekia.

Susitarimą planuota pasirašyti Europos Sąjungos neformalaus susisiekimo ministrų susitikimo metu.

Ginčai tarp valstybių dėl bendros įmonės truko keletą mėnesių, tačiau Baltijos šalių derybininkai liepos pabaigoje Briuselyje pasiekė sutarimą dėl jos steigimo. Sutarta, kad visa geležinkelio infrastruktūra kiekvienoje valstybėje priklausys jai.

ES turėtų finansuoti 85 proc. viso „Rail Baltica“ projekto, kuris sujungtų Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną. Vien Lietuvoje trasos ilgis siekia apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300.

„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.

Naujausi

Komentarai (3)

Rikiuoti
Jurgiui2013-09-16 15:57

Jurgeli žiopleli, prie ko čia Kaunas, jei amžiais vilniaus vagių mentalitetas, aferizmas ir masinis pinigų plovimas palieka Kauną be cento?

Jurgis2013-09-16 15:47

Kaip visada, pavedė Kauno gobšumas. Net caras jungdamas geležinkeliu Varšuvą su Peterburgu trąsą vedė per Alytų Varėną į Vilnių, o ne per Marianpolę ir Kauną...

Skeptikas2013-09-16 15:31

Atrodo lyg ir visisškai racionalus Estijos reikalavimas. Kodėl turėtų būti finansuojami visokiausių atšakų tvarkymai? Rada Latvija turėtų įtraukti atkarpos Ryga-Daugpilis, o Estija Talinas-Tartu sutvarkymą.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi