Tris dešimtmečius Prancūzijos Arkango miestui vadovavusiam merui Jeanui Micheliui Colo iškelta byla, jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 75 tūkst. eurų bauda, nes nesutiko sutuokti gėjų poros pagal neseniai priimtą tos pačios lyties asmenų santuokos įstatymą.
„Man santuoka yra moters ir vyro santuoka, sudaroma turint tikslą susilaukti vaikų. Aš nediskriminuoju, nes tos pačios lyties poros tiesiog yra nevaisingos. Tai lygybės parodija, didelė melagystė. Geriau jau rinktis kartuves nei nusileisti“, – sako J. M. Colo.
Klausimas retorinis: ar turėjo kitą pasirinkimą tikras krikščionis?
Šis prancūzas, kuris neabejotinai bus nuteistas, yra persekiojamas už savo ir savo protėvių įsitikinimus, todėl yra pats tikriausias naujausių laikų sąžinės kalinys. O šis atvejis yra tik viena dalelė bendros mozaikos, kurią vadinu liberalų diktatūra.
Prieš dvi savaites Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš trijų Lietuvos teiktų kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus paskyrė Egidijų Kūrį. Prie šio paskyrimo labai daug prisidėjo (o gal ir suvaidino lemiamą vaidmenį) Lietuvos gėjų lyga, savo iniciatyva ar konkurento paakinta Europos Tarybai apskundusi labai stiprų E.
Kūrio varžovą – tarptautinės teisės profesorių, Europos teisės asociacijos valdybos narį Igną Vėgelę dėl jo viešai pareikštos kritiškos nuomonės į žmogaus lyties keitimo operaciją.
Praėjusią savaitę Europos Parlamente Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis turėjo aiškintis dėl seksualinių mažumų teisių – anot ministro, Europa buvo dezinformuota, kad Lietuvoje draudžiamas gėjų paradas.
Taip pat praėjusią savaitę Europos Parlamentas griežtai (grasindamas bausmėmis) perspėjo Vengriją dėl pažeidžiamų ES vertybių ir pareikalavo, kad Vengrija savo Konstitucijoje išplėstų šeimos apibrėžimą. Tiesa, šis nutarimas priimtas nedidele 18 balsų persvara (rezoliucijai pritarė 370 EP narių, nepritarė 249, susilaikė 82), rodančia, kad ir Europos Parlamente vyksta stipri vertybių kova.
Vis dėlto ženklas pasiųstas aiškus – nacionalinė teisė privalės paklusti vertybinei Briuselio monopolijai.
Ačiū Dievui, nesu nei Arkango, nei Vilniaus meras, ir man nereikia spręsti, kuo vadovautis – Dievo įsakymais ar jam prieštaraujančiais valstybės įstatymais, ir todėl man negresia kalėjimas, po mano kiemą kaip pamišęs nelaksto „tolerantiškas“ jaunimas su vaivorykštės vėliavomis, reikalaudamas išduoti leidimą seksualinių mažumų paradui netoli katalikų šventovės – Katedros.
Gėjų lyga aiškina, kad paradas rengiamas prieš homofobiją, už toleranciją lesbietėms, gėjams, už biseksualų ir transseksualų lygybę. Bet ar pačių tolerancijos skatintojų elgesys skatina toleranciją?
Ar galima tolerancijos sau pasiekti žūtbūt braunantis į kitiems dvasiškai šventas erdves, kuriose galėtum paviešinti savo lytinio gyvenimo ypatumus, skleisti dezinformaciją tam, kad sukurstytum milžinišką spaudimą iš Briuselio, kitų konstituciškai teisėtas nuomones pateikti kaip blogybę ir jas skųsti, taip padedant vieniems kandidatams į svarbiausią Europoje teisingumo instituciją nugalėti kitus?
Ar gėjams svarbiau, kad lietuviai taptų tolerantiškesni žmonių skirtumams, ar kad jų eitynes lydėtų kuo gausesnis įtūžusiųjų būrys, kuo didesnė policijos apsauga ir dėl to stiprėjanti finansinė parama iš tarptautinės gėjų lygos?
Ar toks tolerancijos paradų organizavimas neprimena retsykiais Vakarų žiniasklaidoje pasirodančių Mahometo karikatūrų – juk suvokiama, kad tai bus kaip buliui raudonas skuduras, pralies abiejų pusių kraują, bet vis tiek daroma – tegu tie provincialai greičiau mokosi mūsų nešamos demokratijos?
Iš tokio įžūlaus Lietuvos gėjų lygos elgesio ir bendrų europinių tendencijų yra visiškai akivaizdu, kad jų paradai nesibaigs vien noru įtikinti, kad seksualinės mažumos turi lygias teises į susirinkimus ar demonstracijas (beje, pagal Lietuvos Konstituciją laisvė reikšti įsitikinimus gali būti ribojama, kai būtina garantuoti viešąją tvarką ir dorovę). Visai arti ta diena, kai ir Lietuvos gėjai garsiai reikalaus lygių teisių tuoktis ir auginti vaikus, o tai krikščioniui reikštų vienos iš sunkių nuodėmių įteisinimą valstybės lygiu bei tradicinės šeimos sąvokos išdarkymą (anot J.
M. Colo, lygybės parodijos ir didelės melagystės įtvirtinimą).
Ir manęs neįtikina mūsų teisininkų aiškinimai, kad tai neįmanoma, kol Lietuvos Konstitucija neleidžia tos pačios lyties santuokų. Neįtikina todėl, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjai jau seniai aiškina mūsų Konstituciją ne pagal tai, kas ten parašyta, bet pagal savo asmeninius įsitikinimus, dažnai nulemtus tarptautine mada.
Taip nutiko ir prieš pusantrų metų, kai Konstitucinis Teismas šeimos sąvoką apibrėžė ne remdamasis Lietuvos Konstitucija, bet kitų ES šalių konstitucinių teismų aiškinimais: „Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y.
santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“
Ką vadinsime emociniu prieraišumu, kai apie tai nekalbama jokioje Konstitucijos normoje ar principe? Nuo kurio momento ir kas deklaruoja, kad prisiimtos tam tikros teisės ir pareigos, kurios leistų tokį darinį jau vadinti šeima?
- tokius klausimus savo kolegoms, be jokios atsakomybės džiazuojantiems teisingumo vardu, savo atskiroje nuomonėje uždavė Konstitucinio Teismo teisėja Ramutė Ruškytė. Ir dar ji paklausė: ar tokios Konstitucinio Teismo nutarimo formuluotės „reiškia, kad kitose bylose bus formuojama kitokia konstitucinė šeimos samprata“?
Neturime jokių garantijų, kad taip nenutiks, kai teisėjais gali tapti tik tie, kurių nuomonė nesikerta su vis plečiamu žmogaus sudievinimo ir jo ydų išviešinimo principu, o kitaip manančioms ES narėms reiškiami ultimatumai, kaip kad neseniai Vengrijai.
Jei vienąkart teisėjai apibrėžė šeimos sąvoką pagal savo pasaulėžiūrą, o ne pagal Lietuvos Konstitucijos raidę ir net ne pagal jos dvasią (1992 metais šią Konstituciją rengę ir už ją balsavę žmonės šeimos sąvoką vienareikšmiai siejo tik su santuoka), tad kas sutrukdys tai atlikti dar ne kartą? Juk niekas iš įtakingų dar dirbančių Lietuvos teisininkų viešai ir garsiai (išskyrus minėtą R.
Ruškytę) neprotestavo, nesipiktino dėl tokio Konstitucinio Teismo savivaliavimo, nes bijomasi pažeisti taip pat vis labiau besiplečiantį teisininkų neliečiamumo ir neklystamumo principą. Vengrija Europos Parlamento (tiksliau – jo didesnės dalies) buvo įspėta ne tik dėl šeimos sąvokos, bet ir dėl politikų bandymų sutramdyti panašią į Lietuvos teisėjų savivalę.
Evangelikų reformatų kunigas Tomas Šernas siūlo nesureikšminti gėjų įtakos krikščioniškam pasauliui ir siūlo Lietuvos valdžiai mokytis iš Estijos, kuri nevaržė homoseksualų dėl jų eitynių, „nes protingi žmonės, prieš akis turėdami tautinius strateginius tikslus, suprato, kad estiškumo tvarumui nepakenks visais laikais ir visose visuomenėse esantys keli procentai homoseksualų“.
Labai abejotinas šis nurodytas priežastingumo ryšis (manau, kad estų požiūrį į gėjų judėjimą pirmiausia lemia labai stipri jiems suomių ir apskritai skandinavų įtaka bei tai, kad pagal oficialią statistiką estai yra didžiausi laisvamaniai Europoje), tačiau labiau norėtųsi diskutuoti su teiginiais, kad keli procentai homoseksualų nepakenks estiškumo išsaugojimui ar kad „krikščionys neturėtų prieštarauti nei homoseksualų, nei žvejų, nei baikerių ar pagonių eitynėms, nes kas valstybės įstatymu yra leista ir nepažeidžia kitų žmonių teisių, krikščionims neturėtų labai rūpėti“.
Sutinku, kad krikščionybės esminė nuostata yra ta, jog tobulinti pasaulį reikia pradėti nuo savęs, tačiau argi sparčiai benykstančiai tautai (o estai, man regis, jau yra peržengę raudoną pavojaus ribą) neturėtų rūpėti, kad homoseksualų, net jeigu jų visais laikais yra tik keli procentai (sunkiai įrodomas teiginys), propaguojamas gyvenimo būdas yra iš principo ardantis svarbiausią tautos, valstybės ar žmonijos išlikimo pamatą – šeimą?
Neseniai Lietuvos gėjai paminėjo savo kovos už teises dvidešimtmetį. Pažiūrėkime, kaip per tą dvidešimtmetį skleidžiama laisvamanystės erozija pagraužė visą šeimos institutą, – toleruojama mirties kultūra, kaip ir ligos virusas, turi polinkį plisti.
Ypač pavojinga, kai tokia mirties kultūra, kaip skiriamasis ženklas, įsitvirtina valdžios sluoksniuose, kai tampa norma valstybės švietimo programose. Europiečiai apie tokią patirtį jau žino iš Platono aprašytų puotų klasikinėje Graikijoje ar Horacijaus laikų senovės Romoje.
Žinome, ir kuo tos kultūriškai pirmaujančios valstybės baigė, kai ten įsigalėjo svarbiausias „moralumo“ kriterijus: duonos ir žaidimų!
Prancūzijos mero J. M.
Colo, italo Rocco Buttiglione (2004 m. R.
Buttiglione vieno balso persvara nebuvo patvirtintas Europos Komisijos komisaru, nes išdrįso viešai pareikšti savo krikščionišką požiūrį dėl homoseksualių santykių nuodėmingumo), lietuvio Igno Vėgelės ir daugybė kitų atvejų rodo, kad Europoje, Vakarų demokratijos pasaulyje, principingai besilaikantieji krikščioniškų pažiūrų jau greitai visai nebegalės dirbti įvairių hierarchijų politinėje ir teisinėje valdžioje, švietimo, socialinėje, sveikatos apsaugos sistemose ar žiniasklaidoje, nes jų krikščioniškos vertybės iš esmės kirsis su vis labiau Europos Sąjungoje įtvirtinamomis „tolerancijos“ teisės normomis.
Ar turime bent menkiausią garantiją, kad dar po dar vieno gėjų judėjimo dvidešimtmečio krikščioniškos pažiūros, tradicinės šeimos samprata nebus oficialiai uždraustos, o Europa nesugrįš į Senosios Romos – pirmųjų krikščionių persekiojimo laikus?
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje















































































































































































































































































































































































































































































































Komentarai (33)
Ar normalu ,kad keli procentai vadovauja tautai? Nebent tie keli procentai sedi vadovaujanciose institucijose.
Gal laikas mums , lietuviams , viesai pademonstruoti savo poziuri i iskrypeliu eisena Gedimino prospektu ar kita gatve ? Tegu saligatviai buna tusti , ne vieno zmogaus eisenos kelyje !
visu tu tolerastu paklaust,ar normalu yra vaikus gimdyt per sikna?Po atsakymo tolesnes diskusijos.
"akivaizdūs ligoniai", sergantys aiškia liga-nevaisingumu. Jie dauginas per paradus. Tai tie paradai jiems gyvybiškai svarbūs-mano, kad patrauks žmones. O iš tikro toks agresyvus lindimas tik sukelia ŠLEIKŠTULĮ IR ATSTŪMIMĄ. Linkiu jiems nesidaugint-kas jau ir padaryta- iš vienos lyties vaikai negimsta. Fu
Aiški normalios pakraipos-ne gėjų, lesbių- žmonių diskriminacija
Europa jau nuo giliųjų viduramžių garsėja inkvizicijos siautėjimu. Taip Jordanas Bruno buvo sudegintas ant laužo, o Galileo Galilėjas buvo sugniuždytas morališkai už tai, kad krikščioniškas pasaulio supratimas tada dar buvo GEOCENTRIŠKAS. Dabar "TOLERANCIJOS" INKVIZICIJA bando sunaikinti ar palaužti krikščionis Jeaną Michelį Colo ar Rocco Buttiglione, nes dominuoja vakarietiškas EGOCENTRICMAS ir nežabotas vartotojiškas malonumų ieškojimas net paneigiant savo biologinę prigimtį. O šiai naujųjų inkvizitorių šutvei, bandančius savarankiškai mąstyti vadinančiai homofobais, laikas nedviprasmiškai pareikšti: lietuviai niekada nebuvo bailiai (fobai), lietuviai nuo senų laikų garsėja, kaip homofagai (ryja į save panašius! :)), todėl nelyskite į Lietuvą, nes nudegsite nagus. Nepadės net Egidijus Kuris. Lietuviai nesiims riaušių ar muštynių, jų atsakas bus asimetriškai taiklus ir labai skaudus. Tad liaukitės išsidirbinėję, ar jums negana gilėjančios finansų krizės? Norite eksperimentuoti savo likimu, tai likite savo apgailėtinai kvepiančioje privačioje erdvėje.
Lietuva ritasi į liūną: išsirenka prezidente lesbietę, valdžia duoda leidimus iškrypėlių eitynėms.. Demokratija, t.y. daugumos teisė lemti sprendimų priėmimą - paminama po kojom; tai akivaizdus Konstitucijos paniekinimas. Kantrybės netekusiems belieka JĖGA ginti Konstituciją ir neleisti tyčiotis iš rinkėjų DAUGUMOS vertybių.
Nevemk čia nevalstybine kalba.
European Council Investigates France Over Abuse of Marriage Supporters Print Email Written by Wendy Wright NEW YORK, July 12 (C-FAM) France is under scrutiny by a European council for its police abuse of peaceful pro-marriage demonstrators. The Council of Europe is sending investigators to France to look into government violence against people who oppose a new law allowing same-sex marriage. The Council also passed a resolution reaffirming the freedom of assembly and speech, citing the violence against marriage supporters in France “including the use of tear gas on peaceful demonstrators.” The Monitoring Committee holds Council of Europe members accountable, especially regarding human rights. It has received only 7 petitions since it was established in 1997. The process could lead to sanctions against France. The resolution that passed on June 27 notes that pro-marriage demonstrations in Paris have involved over 2 million people. Videos of police beating marriage supporters have circulated on the Internet. Critics accuse France of arbitrarily arresting people – even passers-by – to quash free speech. One documentary shows police in a huddle saying, “He’s calm and quiet. Attack him from the rear. The dude won’t see it coming.” Five officers then rush and tackle a young man. Another shows Christine Boutin, a former Cabinet minister under former French president Nicholas Sarkozy and current president of the Christian Democratic Party, knocked to the ground with tear gas. Nicolas-Bernard Busse, a 23-year old student sentenced to four months in jail, is being held in solitary confinement while awaiting his appeal. President Francois Hollande introduced the homosexual marriage bill in October. Hundreds of demonstrations have taken place since November, with three massive rallies in Paris. Impromptu demonstrations greet Hollande and his officials as they travel. Small vigils have also been met with disproportion responses, according to a report by the European Center for Law and Justice (ECLJ). When France’s minister of state visited a local college, fifteen demonstrators, mainly women and children, were confronted by a large number of police. Officers knocked a woman to the ground and beat her. A young girl who is disabled was also attacked, leaving her unable to work for ten days. About 30 people were injured in another demonstration. One vivid testimony stated: “A young black man is chased by police. In his course, he is completely alone, and therefore does not present a single risk, given the large number of police present. He is caught quickly. He is thrown to the ground with extreme brutality and is savagely beaten. His head seems crushed by the legs and knees of the police who surround him. He bleeds. He find the force to continue to scream, with a voice more and more weak and broken: ‘Hollande . . . Your law . . . we do not want it.’ Just until his voice stops, apparently because of the boot of a policeman who crushed his mouth. He is finally dragged to a car in which he is thrown like a common package.” Luca Volonte, a former member of the Council of Europe, and ECLJ, who compiled testimonies from 100 victims, presented evidence to the Council. Two-dozen deputies of different parties and nationalities introduced the resolution. Families, elderly, and single people populate the overall cheerful protests. Prominent leaders include homosexuals who emphasize that children need a mother and father. h t t p://c-fam. org/en/issues/marriage-and-family/3852-european-council-investigates-france-over-abuse-of-marriage-supporters
Cia tik vienas aspektas,bet...Nera pinigu vaikams gelbeti nuo mirtinu ligu,tai kaip atsiranda tokiu eityniu apsaugai ?Cia jau reikia ziureti kas valstybei prioritetai.O gerb,autorius teisus-keldami sumaisti geju vadai siekia EU piniginio remimo...
nesigilinant i autoriaus baimes ir homofobija, tenka pripazinti, kad is dalies jis yra teisus - zmogus ir yra Dievo dalis (t.y. Dievas). O visokios kitokios dievo savokos yra neirodomos moksliniais eksperimentais. Kita vertus, negalima kazkokia katalikine ar musulmoniska pasaulio samprata primesti tiems, kurie masto blaiviai ir negyvena viduramziuse.
atvejais pradėjau ilgėtis Rusijos.Kai kuriais.
,sveika tolerancija gėjams.Dabar jau reikalaujama pabrėžtinos,tarsi testuojančios tolerancijos,lankstymosi ir bijojimo pasakyti kitaip.Tai jau primena nacistinę ir bolševikinę prievartą,tik veidai kiti.
Gegužės 21 d. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, protestuodamas prieš prancūzų tautos fizinį ir dvasinį naikinimą, nusižudė 78 metų prancūzų publicistas Dominykas Veneris. Prieš mirtį jis ant altoriaus paliko atsisveikinimo laišką: „Mano kūnas ir protas visiškai sveiki; aš esu kupinas meilės žmonai ir vaikams. Aš myliu gyvenimą ir trokštu tiktai mano tautos ir jos dvasios išlikimo. Ir vis tik, mano dienų saulėlydyje, matydamas didžiulį pavojų, gresiantį mano tėvynei Prancūzijai ir visai Europai, aš priverstas veikti, kol dar yra jėgų. Aš skaitau, kad privalau paaukoti savo gyvenimą, tam, kad pažadinti tautiečius iš letargo miego. Aš prisiimu mirtį tam, kad pažadinti sąmonės sąstingį. Aš sukylu prieš likimo iššūkį. Aš sukylu prieš sielą nuodijančius nuodus, prieš individualistinius norus, kurie nutraukia ryšį su mūsų šaknimis ir tradicinėmis būties formomis, konkrečiai šeima – pamatu mūsų daugiatūkstantmetės civilizacijos. Stodamas ginti identitetą kiekvienos tautos jos namuose, aš sukilu prieš nusikalstamą pakeitimą mūsų tautos kitomis.“ D. Veneris yra sakęs, kad neabejoja, kad po kokių penkiolikos metų Olando pasirašyti įstatymai bus atšaukti: bet tuomet Prancūzijoje galios šeriato teisė.
Homoseksualizmo propaganda turi būti uždrausta įstatymiškai, nes ji skatina netoleranciją heteroseksualams ir savo esme yra heterofobiška, skaldanti visuomenę, skatinanti nepakantumą religiniams piliečių įsitikinimams. Geras pavizdys Rusija, kurioje įstatymiškai uždrausta homoseksualizmo propaganda, vaikų įvaikinimas homoseksualų ir vienišių.
Olandijos pedofilų partijos prezidentas Marthijn Uittenbogaard pasidalino planais:“Mes įrodysime visuomenei, kad seksas neturi amžiaus. Mes teisėtu keliu pasieksime, kad seksualinius veiksmus galima bus atlikti su įvairaus amžiaus vaikais. Mes nuimsime visus tabu ir draudimus! Viskas prasideda nuo provokacijos. Pirmiausiai šokas, skandalas, visi siaube, o po pusės metų tai jau ne skandalas. Prisiminkim kaip prasidėjo gėjų judėjimas. Prieš penkiasdešimt metų gėjus varė iš darbo už seksualinę orientaciją, o dabar visuomenė baudžia tuos, kas stoja jiems skersai kelio. Gėjų vedybos ir įvaikinimas-tai tik pradžia. Pedofilai išgelbės šį pasaulį, sergantį seksualiniu nepasitenkinimu. Tegul po dešimties-dvidešimties metų, bet pergalė bus mūsų“.
Esmė ne krikščionybėje ar kitoje dievybėje, o žmogaus prigimtinėje teisėje būti žmogumi. O žmogaus misija žemėje yra neleisti nunykti žmonių genčiai. Pastaruoju metu kilęs anomalių žmonių, jų santykių ir neva pažeidžiamų mistinių teisių eskalavimas veda prie žmonijos skaičiaus mažinimo ar netgi visiško išnykimo. Tiesiog protu nesuvokiama, kad tai kas yra akivaizdžiai nenormalu, būtina priimti kaip visuotinai sveikintiną reiškinį, nes turint priešingą nuomonę, bus taikomos represinės priemonės. Kas tai? Masinė psichozė, ar gudriai rezgamas planas, prisidengiant ligoniais, sukelti sumaištį ir įvesti diktatūrą. O į šalis nesutinkančias toleruoti ligonių neteisėtus reikalavimus (Baltarusija, Rusija) įvesti tarptautines pajėgas tikslu apginti seksualines mažumas.
„Tolerancija yra paskutinė sugedusios visuomenės dorybė. Kai visuomenė yra tapusi tokia amorali, kad rėksmingai ir su pasididžiavimu pažeidinėja visus Dievo įsakymus, ji ima primygtinai reikalauti laikytis vienos vienintelės dorybės – toleruoti jos amoralumą. Ji neleis tau smerkti jos veiksmų laikant juos neteisingais, todėl sukūrė ištisą tikėjimo sistemą, kurioje tokie veiksmai nėra neteisingi, tad juos darančių nebegalima laikyti nusikaltėliais, niekšais ar blogais žmonėmis. Nusikaltėlis, niekšas ir blogas žmogus esi tu, jeigu juos smerki!“
Išminties ir kompromiso.
Kokia ji jums žmona, jei dar nesusituokę? O jei susituokus vyrui ir merginai paaiškėja, kad negali turėti vaikų, -gali įsivaikinti, tada vaikas turės ir mamą, ir tėtį, o ne du nukrypėlius
yra didžiausia BLOGYBĖ. Jei šį žydkrikščionybė būtu tikra religija, tai žmonės tikrai nedrįstu pažeidinėti jos postulatų. Bet kadangi ši religija, t.y. tikėjimas, yra dirbtinis ir dar su žydukų stabais, tai jis buvo veiksmingas tik tada, kai Vatikanas turėjo rankojė KARDĄ - galgonų ir kalavijuočių ordinus. Nėra ordinų, nėra ir religijos. Liko tik davatkėlių tikėjimas ir "protingų" žmonių apsimetinėjimas.
Pedarastyja VISADA skaitesi psichikos liga , kol politinio spaudimo priemonemis , 1973 metais Amerikos psichiatru asociacija , be jokio objektyvaus mokslinio pagrindo , atsauke si traktavima .DEMESIO , du trecdaliai asociacijos nariu , buvo pedarastai .........
kunigai tikrai nekalti dėl to, kad tokie apsimetėliai yra bailiai ir nesugeba gyventi savo tikro gyvenimo, įtraukdami į tą nesąmonę dar ir kitus, nieko nekaltus žmones - vaikus ir žmoną. Juk dabar turbūt pusė heteroseksualių žmonių gyvena nesusituokę, nors tam nėra jokių kliūčių, tai aš nematau jokios problemos gėjams gyventi kartu, partnerystėje. Bet matyt vistik ne čia yra problema užkasta. Taigi, žvelkime giliau...
Jei tu ne gėjus ir gyveni su moterim bet negalit turėti savo vaikų,tai galima įsivaikinti,bus puiku,vaikas turės tėtį ir mamą....o ne tuos du ?!.
žadinant,išlaisvinant ir skatinant žmogaus gyvuliškus instinktus tiesiog jame sunaikinamas žmogus.Juk tai labai gerai matosi iškrypėlių orgijose,o pasitaiko - ir jų "paraduose". O tolerancija su gyvuliu tiesiog jau yra visai kitokio pobūdžio,deja.
Tai jei aš su žmona negaliu turėti vaikų, tai jis ir mus būtų atsisakęs sutuokti????
ES tolerantai prazudys viso krikscioniskojo pasaulio dvasines ir moralines gerybes, o tada pasauly valdys islamistai, fasistai ar dar kazkas bet gejai tam pasauly jau bus ne tik netoleruojami- jie bus naikinami fiziskai.Toks ju dabartinis pasirinkimas.Apokalipse be cunamiu,zemes drebejimu ar kometu kritimo.
Įdomu, kada kalėjimuose gaidžiukai pradės reikalauti sau lygių teisių?
Ponuli, paskaitykite dar kartą straipsnį, kad suprastumėt apie ką jis. Kalbama apie teisinius dalykus, tai apie tai ir komentuokit, jei turit ką pasakyti. O dėl moralinų dalykų - kiekvienas prieš Dievą atsakys asmeniškai ir ne mums pašaliečiams suprasti, kiek žmogus išgyvena dėl savo ydų ir silpnybių bei kiek atgailauja ir gailisi, arba priešingai, nesigaili. Pagal tai jam ir bus atseikėta.
Gyvename idiotų diktatūros laikais....
ŽURNALISTAMS užduotis - LIETUVOJE, nuo tarybinių laikų, paskaičiuoti, kiek GĖJŲ gyveno ir gyvena apsiženyję su moterim - TIK DĖL PRIEDANGOS ?????? IR kiek jų ženyjosi bažnyčioje?......... JŪS VISI nustebtumėt..... :)
IR dar sąžiningi GERBTINI žmonės - gal gėjai , gal lezbijietės( nepainiokim jų , per neišprusimą su pedofilais... ) Mna au kad labai gerai, kada žmogus gali BŪTI SAVIMI, kitaip jis meluoja sau ir SAVO artimiausiems žmonėms, JIS TIESIOG PRIVERSTAS IMITUOTI , kad JIS „normalus“ ir net ženytis, tada susilaukti gal ir vaikų, o TA MOTERIS visa tai vėliau , ar ankščiau pajaus ........ AR kas iš KUNIGŲ paskaičiavo kiek jie tokių APSIMETĖLIŲ apženyjo?????? JIE net NEĮTARIA apie tai, nes jie atėjo ir melavo apsimetinėjo, gal nt pakrikštyjo vaikus... o paslapčia mylėjosi su savo antrąja puse, JUK TO NEUŽDRAUSIT...... tad kaip tai pavadinti...... ir kuo didžiuotis TOKIAM kunigui.... kas vedė statistiką , keik apgautų kunigų, žmonų, vyrų...... kas čia blogo atėjo senas vyro draugas :) arba mamos draugė ??? AŠ GERBIU TUOS ŽMONES KURIE SAKO TIESĄ ir nekabina makaronų ANTROM PUSĖM :)
Geriau tvarkingas , padorus ir sąžiningas GĖJUS, negu plikas advokatas černiauskas, nešantis rėkiantį vaiką, iš vakaro beje pasitrenyravęs ant savo vaikų... va čia tai ne gėjus, va čia tai pavizdys....