Išsaugokime padubysio pievas(3)

Raseinių rajonu besidriekiantis 11546,58 hektarų ploto Dubysos regioninis parkas – unikalus gamtos kampelis, išraižytas intakų, slėnių ir raguvų, pasižymintis nedideliais laukais, pievų mozaikomis, miškuose išlikusiomis savitomis žolynų salelėmis, retomis augalijos ir gyvūnijos rūšimis. Tai viena iš nedaugelio teritorijų Europoje, kur dar išsaugotas tradicinis kraštovaizdis.

Padubysio pievas ne vieną šimtmetį prižiūrėjo žmogus: kiekvienas kalnelis kažkada paliestas dalgio, laukuose ganėsi galvijai. Deja, kaip visoje Lietuvoje, taip ir Dubysos slėniuose, mažėja ūkininkaujančiųjų.

Atviri Dubysos šlaitai pastaraisiais metais apauga krūmais ir medeliais, nes trečdalis pievų yra nešienaujamos, o didelė jų dalis neganomos. Kyla grėsmė, kad žmogaus neprižiūrimos pievos pamažu gali išnykti, taigi nebeliks sąlygų išgyventi retoms augalų, paukščių ir vabzdžių rūšims.

Nykstančių žolynų likimui neabejinga Dubysos slėnio pievų išsaugojimo draugija sukvietė ūkininkus bei gamtos mylėtojus į konferenciją „Žinių ir gerosios patirties sklaida išsaugant padubysio pievas“. Liepos 20 dieną Betygalos bendruomenės namuose pranešimus skaitė draugijos pirmininkas, Dubysos regioninio parko ekologas Vaidas Greičius, Lietuvos žemdirbystės instituto dr.

Jonas Šlepetys, Aleksandro Stulginskio universiteto prof. Vanda Žekonienė ir doc.

Ligita Balažentienė, lektoriai Alvydas Udrėnas ir Tomas Pranevičius.

Pieva – gamtos ir žmogaus kūrinys

Dubysos slėnio pievų išsaugojimo draugijos pirmininkas V. Greičius pažymėjo, kad pieva – tai gamtinė buveinė, kurioje natūralus gamtos grožis puoselėjamas darnios žmogaus ūkinės veiklos dėka.

Būtent ūkininkavimo ypatumai nulemia, kaip pieva atrodys, ar turtinga bus jos biologinė įvairovė. Dubysos regioninio parko teritorijoje rastos 36 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys.

Viename natūralios pievos kvadratiniame metre galima aptikti net keletą dešimčių rūšių augalų, kurie privilioja drugius, bites, kamanes, vabalus, žiogus ir kitokią gyvastį. Vabzdžiai savo ruožtu pritraukia įvairius paukščius – kiauliukes, tulžius, jauniklius peri nykstantis paukštis griežlė.

Deja, ūkininkavimo tradicijos keičiasi: laukuose mažiau ganoma gyvulių, rečiau šienaujama. Anot V.

Greičiaus, Lietuvoje labai sumažėjo galvijų skaičius: 1928 metais buvo laikoma daugiau kaip pusė milijono karvių, prieš Antrąjį pasaulinį karą – beveik milijonas. 1987-iais galvijų skaičius Lietuvoje buvo šoktelėjęs iki 1,3 milijono, o 2011-iais likę tik 341 tūkstančių melžiamų karvių.

Apleistos, dalgio nei karvutės nematančios pievos sparčiai skursta, apželia krūmais, menkaverčiais augalais, kurie išstumia saugotinus žolynus, o drauge nyksta vabzdžiai bei paukščiai. Kai pievos suariamos arba užstatomos, retų augalų ir gyvūnų buveinės prarandamos dar greičiau.

Kaip išsaugoti vertingą augmeniją, natūralius žolynus? Pasak V.

Greičiaus, visų svarbiausia – gamtojauta, noras padėti išlikti gamtai. Nebūtina viską apsėti javais ir rapsais, galima užsiimti ir kita veikla.

Ekologas ragino ūkininkauti, laikyti gyvulius, tačiau neperlenkti lazdos: „Jeigu pievoje ganysime labai intensyviai, hektare laikysime 10 karvių, ilgainiui atsivers pustomas smėlis. Bet jei bus ganoma viena karvutė, Dubysos slėnio pieva pasipuoš įvairiaspalvių žiedų kilimu.“

Gamtą privalu tausoti

Dr. J.

Šlepetys akcentavo, kad vykdant ūkinę veiklą būtina tausoti gyvąją gamtą. Dubysos slėnio pievos – griežlių apsaugai svarbi teritorija.

Visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, griežlės labai sparčiai nyksta – dėl ankstyvo šienavimo žūva suaugę paukščiai, sunaikinami jų lizdai, o nuo chemikalų ir technikos prarandama daug jauniklių. Slėnyje nuo seno buvo ganoma, šienaujama, todėl griežlės čia rado tinkamą vietą gyventi, maitintis ir vesti jauniklius.

Kaip teigė J. Šlepetys, 2011 metais Dubysos slėnyje suskaičiuoti 33 griežiantys patinai.

Kad šie paukščiai neapleistų savo gimtųjų vietų, reikalingas ūkininkų supratingumas. Norint, kad pievų paukščiai spėtų išperėti ir paauginti jauniklius, galvijus ganyti reikėtų pradėti nuo birželio vidurio, o šienauti – tik liepos pradžioje.

Ne mažiau svarbi ir šienavimo kryptis – žolę šienauti reikėtų pradėti nuo pievos vidurio, vėliau judant spirale link pakraščių, o prie šienavimo technikos pravartu pritvirtinti specialius baidytuvus. Beje, ūkininkai, dalyvaujantys Kaimo plėtros programoje, ne tik padeda išsaugoti griežles, bet ir gauna pinigines išmokas.

Anot mokslų daktaro, svarbu nepalikti nešienautų plotų žiemoti, nes apmirusi pernykštė žolė ne tik trukdo želti šviežiems žolynų daigams, bet ir sudaro paukščiams sunkumų susirasti maisto. Pievų paukščių bus gausiau, jei pievų žolynai bus įvairesni, ekstensyviai ganomi ir šienaujami, o jiems prižiūrėti nebus naudojamos trąšos ir pesticidai.

Pievų žolę galima panaudoti ne tik pašarams. „Besiplečiančiai biokuro gamybai pradeda stigti žaliavos. Peraugusi pievų žolė gerai tinka biokurui naudojamų granulių ar briketų gamybai. Jaunesnę atolų žolę ar iš jos pagamintą silosą galima būtų panaudoti biodujų ar biokompostų gamybai. Gaila, kad mūsų krašte alternatyvios energijos iš biomasės išgaunama mažai. O vešlios Dubysos slėnio pievos tam tikslui tikrai tiktų“, – teigė dr. J. Šlepetys.

Alternatyva ūkinei veiklai

Galbūt padubysio pievose galima ne tik ūkininkauti, bet ir užsiimti alternatyvia veikla? Pavyzdžiui, įrengti golfo aikštynus, kurie nuolat kruopščiai šienaujami.

XV a. Škotijoje atsiradusį golfą šiandien žaidžia apie 60 milijonų pasaulio gyventojų.

Lietuvoje tai dar pakankamai nauja sporto šaka bei laisvalaikio praleidimo būdas. Pirmasis golfo aikštynas įkurtas tik 2000 metais Kauno rajone, o žaidėjų turime apie 200.

Pranešimą ,,Teritorijų pritaikymas golfo žaidimui. Aikštynų įrengimo ir priežiūros ypatumai“ skaitė lektoriai Alvydas Udrėnas ir Tomas Pranevičius.

Golfo žinovai papasakojo apie žaidimą ir pademonstravo naudojamą įrangą. Anot golfo trenerio T.

Pranevičiaus, norit įrengti golfo aikštyną, nebūtini nei 100 hektarų plotai, nei profesionali įranga – sodybų šeimininkai, panaudoję specialias priemones, įprastai prižiūrimą kiemo pievą nesunkiai gali paversti golfo aikštele. O ką bekalbėti apie plačius Dubysos slėnius, kur vietos – apstu.

Juk vienas iš reikalavimų golfo aikštynams – natūraliai susiformavusi, graži gamta, kurioje žaidėjas ne tik rungtyniauja, bet pirmiausia leidžia laisvalaikį, bendrauja ir ilsisi. Todėl neretai golfo laukai įrengiami unikaliuose kraštovaizdžiuose, draustiniuose ar šalia jų.

„Biologinė įvairovė, būdinga šiam kraštovaizdžiui, yra dalis ne tik gamtinio, bet ir nacionalinio kultūros paveldo, kurį verta išsaugoti, – kalbėjo draugijos pirmininkas V. Greičius.

- Pievų tvarkymas turi būti reguliarus, ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstas, nes pievų augmenija kinta palyginti greitai. Teritorijose, kur dar yra išlikusių retų, nykstančių rūšių ar bendrijų, būtina skatinti tam tikro intensyvumo ūkinę veiklą ar taikyti ją pakeičiančius tvarkymo būdus.“

[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]

Naujausi

Mokslininkai ragina iki 2200 metų perpus sumažinti žmonių populiacijąPasaulis · 2026-08-05NVO mobilizacijos metu: KAM siūlo aiškius atrankos kriterijus ir išlaidų kompensavimąKaras ir taika · 2026-08-05Lietuva skiria šimtus milijonų, o jų galutinį panaudojimą tikrina pati UkrainaPolitika · 2026-08-05Nausėda pasirašė kaltinimus Ispanijai, o po trijų dienų Lietuva jau prisidėjo prie jos gyrimoPasaulis · 2026-08-05