Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Politika - Nuomonės
Kalba – galingiausias geopolitikos įrankis(28)
Kalba yra ir bus svarbus vidaus ir užsienio politikos veiksnys. Ji ypač svarbi valstybių santykiuose su kaimynais, su kuriais sieja glaudūs istoriniai ryšiai ir etnokultūrinių bendruomenių palaikymo ar stiprinimo klausimai.
Kalba esmiškai susijusi su moderniųjų laikų politika jau vien dėl to, kad nacionalinės valstybės iškilo ant tautos kalbos ir jos kultūros pamato, o valstybingumas buvo tvirtinamas per kalbos politika grindžiamą švietimo sistemą. Todėl visi kalbos, jos oficialiųjų nacionalinių rašmenų dalykai glaudžiai susiję ir su valstybingumu, ir su nacionaliniu tapatumu.
Geopolitinis kalbos vaidmuo tiesiog akivaizdus dabartinėje Rusijos politikoje. Kuo grindžiama Krymo okupacija ir kitų Ukrainos žemių plėšymas?
Rusakalbių kalbos teisėmis. Visiškai teisi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama, jog nevalia kalbą paversti politinių sandėrių įkaite.
Nei vietinių politinių partijų, nei valstybinių sandėrių. Visi tokie sandėriai menkina valstybingumą, nacionalinį tapatumą, o sykiu rodo politinį elitą stokojant nacionalinių interesų nuovokos ir istorinės kultūrinės atminties.
Kaip tik tokie sandėriai ir išryškėja svarstant socialdemokratų pateiktas pataisas, leidžiančias lenkų bendruomenei dokumentuose pavardes rašyti lenkiškaisiais rašmenimis. Neapsigaukime, pateiktas įstatymo projektas tik pirmas žingsnis oficialioje valstybinėje dokumentacijoje įteisinant lenkiškąją abėcėlę, nes kaip tik toks yra vienas esminių Lenkų rinkimų akcijos, o su ja ir Lenkijos politinio elito tikslų.
Politiniuose debatuose už aptakių formuluočių ir demagoginės retorikos aiškiai nujaučiamas politinės galios vektorius – kaip tik Lenkijos politinis elitas su jo vietiniais atstovais spaudžia Lietuvą daryti jiems naudingas pataisas, verčia mūsų politikus rodyti reikalaujamą „gerą valią“. Tiesa, kai kurie politikai ir juos aptarnaujanti žiniasklaida bei kultūrininkai tos „geros valios“ žingsnius yra pasirengę žengti net neverčiami ir neprašomi.
Kaip tik tokie šiuo metu žiba teleekranuose ir radijo laidose. Išaiškėjo ir kitas dalykas – Lenkijos politinis elitas su tomis pataisomis sieja ne tik strateginės partnerystės gerinimą, bet ir svarbių energetinių projektų vykdimą, kitaip tariant, nesiboti didvalstybiškai šantažuoti savo mažąją kaimynę.
Klausimas, kaip mes patys suvokiame savųjų rašmenų geopolitinę svarbą ir ar esame pasirengę deramai atsakyti į kaimyninės valstybės keliamas pretenzijas.
Geopilitinis šių klausimų aspektas susijęs su Vilniaus kraštu, jame gyvenančia lenkų bendruomene, kuri pastaruoju metu vis labiau verčiama demonstratyviai rodyti savo lojalumą Lenkijos vasltybei ir tapatintis su poltine lenkų tauta. Visi lenkų rinkimų akcijos reikalavimai dėl lietuviškųjų rašmenų „praplėtimo“ yra pats tikriausias nelojalumo Lietuvai demonstrvimas.
Apie to demonstratyvaus nelojalumo apraiškas galima būtų daug kalbėti, tačiau apsistosime prie geopolitinių tikslų. Kodėl lenkų politikai nesutinka su oficialiais įrašais ne pagrindiniame dokumento puslapyje?
Todėl, kad tik pirmas puslapis susijęs su oficialiąją raštvedyba, kurią ir siekiama Vilnijoje pakeisti. Iš pradžių oficiali dvikalbystė, kuri vietinės valdžios pastangomis netruks peraugti į oficialią valstybinę lenkakalbę raštvedybą.
Juk Vilniaus kraštas tvirtai Lenkų rinkimų akcijos valdomas – žmonėms teks prie valdžios nupostatų greit prisitaikyti. Toks jau Lietuvos politinės sistemos ypatumas – partinės nomenklatūros valdomose vetovėse, prisidengiant demokratijos atributais, galima įgyvendinti feodalinio valdymo būdą, kaip visos žmonių gyvenimo sritys priklauso nuo kelių ar keliolikos valdžios vyrų nuostatų ir jų politinių bei geopolitinių siekių.
O juk siekis paversti lenkų bendruomenę Lenkijos valstybės ir politinės tautos atstovais Lietuvoje yra pats tikriausias geopolitinis tikslas.
Lenkijos geopolitinio tikslo pagrindas – Vilniaus krašto lenkiškoji istorija, ypač okupacijos metų, taip pat su ta istorija susijusi kultūrinė atmintis, būdinga politiniam elitui ir daliai visuomenės. Nesvarstysime, kokiai daliai – didžiajai ar mažajai.
Tačiau istorinėmis laikomų kaimyninių valstybių žemių kultūrinis bei politinis „priglobimas“ – aiški politinė nuostata, kurios apraiška yra ir žymioji Lenko korta. Kodėl lenkai nesutinka su latviškuoju pavardžių rašymo dokumentuose variantu?
Kaip tik dėl geopolitinių pretenzijų – pareikšti jas latviams nėra istorinio pagrindo. O lietuviams – Vilniaus krašto išlietuvinimas ir sulenkinimas.
Kaip ne tokiais jau senais gerais laikais. Vietiniai lenkų politikai, kad ir nenoromis, prasitaria apie tokį numanomą tikslą.
Lenkų rinkimų akcijos seimūnas Leonardas Talmontas aiškina, kodėl jie nesutiksią su kompromisiniu įstatymo variantu: „Pavardžių mes nesugalvojame, mes jas gavome iš prosenelio, senelio. Jos atėjo iš senų laikų.“
Vardų ir pavardžių oficialūs įrašai negaunami nei iš senelių, nei iš prosenelių – asmenvardžius įrašo oficialios institucijos pagal nustatytą tvarką. Jei ta tvarka Lenkijos administracijos, tai ir įrašai bus atitinkami, o žmonės bus linkę ar verčiami užsirašyti lenkais.
Prosenelius užrašinėjo carinė administracija, kurią vėliau pakeitė lenkiškoji. Tad asmenvardžių dokumentacijos istorija šiame krašte atspindi ir rusinimo, ir lenkinimo valstybinės politikos ypatumus.
Socialdemokratų siūlomame įstatyme numatyta, kad pavardėms keisti bus reikalingas dokumentinis šaltinis. Koks jis gali būti?
Neabejotina, kad tik lenkų okupacijos metų. Vilniaus kraštą valdančių lenkų politikų nuostata bus – keisti pavardes, pasiremiant okupacijos metų įrašais, tad keis daug vietos gyventojų.
Vieni iš įsitikinimo, o kiti – kad neapsunkintų sau gyvenimo. Taip padėsime lenkinti kraštą, o sykiu pripažinsime teisėtais okupacinės lenkų administracijos dokumentus ir įtrauksime juos į apyvartą.
Jau vien tų dokumentų įtraukimas oficialion raštvedybon yra faktinės dvikalbystės pripažinimas. Nepamirškime, kad minėtame įstatymo variante asmenvardžiai „kukliai“ susieti ir su vietovardžiais.
Nori nenori, tačiau su rašmenų klausimu išlenda ir Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto istorija. Kaip politinis ir geopolitinis veiksnys.
Nederėtų jos užmiršti, naiviai įtikinėjant save, kad laikai pasikeitė ir reikia žiūrėti tik į ateitį. Nieko neprisimenantiems lemta kartoti istorijos pamokas.
Juolab kad Lenkija ir jos politinis elitas oficialiai okupacijos nepripažino ir už ją neatsiprašė. Nors ir buvo raginami.
Mūsų politikai Algirdo Brazausko asmenyje nusileido pasirašydami Lietuvos ir Lenkijos sutartį be tų „įgeidžių“, tad turime socdeminę dviejų valstybių bendradarbiavimo tradiciją, kurios pasekmės Vilniaus krašte vis labiau regimos. Dabar socdemai tam reikalui jau subūrė platesnę koaliciją, kurioje puikuojasi ne tik įstatymo autorių Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės, bet ir Loretos Graužinienės, Rolando Pakso, Stasio Šedbaro, Benedikto Juodkos ir kai kurių kitų asmenvardžiai.
Tikėkimės, kad Lietuvos Seime nacionalinius interesus, lietuvių kalbą ir rašmenis „gera valia “ išduodančių vis dėlto bus mažuma.
Komentarai (28)
Žinote, ponia arba Madame Vakare, tobulai įvaldę Lietuvių literatūrinę kalbą ir gramatiką bei stilistiką dažnai yra visai nepatinkimi ir yra ne vienas buvę užverbuoti kažkada KGB. Moksliukais ir zubrylomis neverta pasitikėti, nes jie per dažnai nešioja savyje išdavystės geną kaip Kubilux ir J. Marasmux, ir į jį panšūs. Daug moksliukų yra buvę tiesiog paprastais "stukačiais" dėl karjeros ir panašių negarbingų ir niekingų dalykų. Tiesa, o kas Lietuvos ūkį ir mediciną sugriovė, ar kartais ne mokslo pirmūnai ir buvę medalininkai kaip Leninas(Blank) ir taip toliau, ką manote?
Patikslinimas. Visuose mano komentaruose vietoj "kalba ir pavadinimai", turėtų būti "lietuviška abėcėlė ir vietovių pavadinimai".
Neseniai rusiškame delfy perskaičiau įdomią mintį, kad II Nepriklausomos Lietuvos kūrimo pradžioje, 90 metais, mūsų valdžia SĄMONINGAI, PATI, PADĖJO PAMATUS Vilniaus krašto lenkinimui. Kad eleminuoti "rusišką faktorių". Iš dalies tai pasiteisino. Tačiau. Nuo meškos bėgom, ant vilko užšokom? Labai žaviuosi paskutiniu I Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministru a. a. J. Urbšiu. Savo atsiminimuose jis labai aiškiai aprašė kaip turėjo, būdama tarp trijų didžiųjų grobuoniškų kaimynių: Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos, "suktis" prieškarinė Lietuva. Ilgą laiką tai jai visai neblogai sekėsi, tačiau vis tiek atėjo laikas, kai "reikėjo iššauti". Tačiau niekas "neiššovė". Dabar visi spėlioja, kaip būtų pasisukęs Lietuvos likimas, jei būtų "iššauta". Ir tuo pačiu visi sutinka, kad "iššauti nors vieną šūvį" reikėjo. Manau, jei lenkai toliau lips mums ant galvos, irgi reikės "iššauti", nes Lietuvos valdžios "gudrumas" mus atvedė prie nesibaigiančių nuolaidų slenksčio. Mano nuomone, pats paprasčiausias būdas "iššauti" ir kardinaliai nutraukti lenkų pretenzijas, būtų lenkų reikalavimų (kalba ir pavadinimai) perkėlimas į visuotinį referendumą. Kaip pasakys Tauta, taip ir bus.
Kodėl santykių gerinimas suprantamas, tik kaip Lietuvių nuolaidos lenkams? O kur kitos pusės pastangos? Pvz. niekuo nepagrįstų reikalavimų atsiėmimas. Ir aplamai, kodėl reikia būtent "gerinti" santykius? Kodėl negali būti įprasti, NORMALŪS santykiai? Juk mūsų prezidentė ir buvęs premjieras Kubilius šimtąkart kartojo, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos yra normalūs. Ką reiškia, santykius "reikia gerinti"? Ar tai reiškia, kad reikia su lenkais kiekvieną savaitgalį pirtelėse gerti šnapsą? O be šito, tai jau santykiai yra blogi? Reikia vieną kart baigti šitą viešą triedimą į kelnes. Lietuvos lenkai turi, tiek juridiškai, tiek praktiškai, Lietuvoje geriausias gyvenimo sąlygas, palyginus su kitom ES valstybėm. Tai jau ne vieną kart pripažino beveik visos oficialios ES institucijos. Viskas. Ties tuo reikia sustoti ir paaiškinti Lenkijai, kad papildomi jų reikalavimai (kalba ir pavadinimai) JAU YRA KIŠIMASIS Į FUDAMENTALIUS, KONSTITUCINIUS LIETUVOS VALSTYBĖS VIDAUS STRUKTŪROS REIKALUS, sprendžiamus VISUOTINIU TAUTOS REFERENDUMU. Na, jomajo, Valstybė mes ar ne Valstybė? Ar mes vis dar kažkokia, kažkieno, provincija. Tada dar vienas klausimas. Už ką, per amžius, padėjo galvas ŠIMTAI TŪKSTANČIŲ LIETUVIŲ? Kas davė teisę dabartiniams komuniagoms ir kolūkių buhalterėms šluostytis į juos kojas? Kaip rašė psichologas Lapinas, "trepsėjimas" prieš agresorių, yra papildomas stimulas tam pačiam agresoriui. Kaip ugniai benzinas.
Dar viena mintis. Ar kas nors atkreipė dėmesį, kad iš esmės, lenkų ataka yra nukreipta į grynai lietuviškas raideles Š ir Č, norint ATSTATYTI savo dvigarsius SZ ir CZ? Tai iš esmės yra pastangos fundamentaliai sugriauti lietuvių kalbos rašybą. Aišku ne iš karto, tačiau pagrindai jau būtų padėti. Kodėl niekas neakcentuoja, kad I Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai SĄMONINGAI atsisakė šių dvigarsių, norėdami sustabdyti tolimesnę Lietuvos polonizaciją ir stiprinti REALIĄ Nepriklausomybę nuo pietų kaimyno? Manot tai buvo padaryta iš neturėjimo ką veikti ir nejaučiant, dar didesnio nei dabar, spaudimo? Tačiau tais laikais Lietuvos Vyrams ir Moterims užteko tvirtumo ir supratimo, kas yra kas.
Poniute, matai, kalba nėra prekė. Ji neparsiduoda. Jos negalima pjaustyti ar apipilti padažu. Ir aplamai, niekada negalima net liesti savo rankomis dalyko, kuris nėra tavo nuosavybė. Kada tu sukursi geresnę kalbą, nei yra lietuvių, tada tu galėsi ten dėlioti net arabiškai. Čia yra pirmas dalykas. 2-as dalykas, kodėl lenkai turi būti išskirtiniai? Kodėl jie turi turėti privalumą prieš rusus, kurie čia gyvena Lietuvoje nuo seniausių laikų, jeigu paimti netgi tuos pačius senojo tikėjimo. Kuo lenkai yra geresni už juos? Gyvena čia ir ukrainiečių ir netgi tų pačių totorių. 3-ia, visame pasaulyje yra priimta: kada tu ko nors nori, tai kitai pusei tai taip pat turi būti naudinga. Nauda turi būti ne vienpusė, o abipusė. Tokie yra santykiai tarp civilizuotų tautų, valstybių ir atskirų žmonių. Kokią naudą turės Lietuva nuo šitų lenkiškų raidžių? Papildomi nuostoliai. Lietuvių kalba nuo to nepraturtės nei per nago juodymą. Ketvirta,kada tu siūlai kaimynui papildomas problemas, kurios jam visiškai nereikalingos, tai pati parodyk, kaip Lenkijoje yra į pasus įrašomos lietuviškos pavardės lenkiškuose pasuose su lietuviškomis raidėmis. Jeigu tu nesielgi pati, ko reikalauji iš kitų, tai į tokį žmogų negalima žiūrėti, kaip į normalų žmogų. Paprastai taip elgiasi chamai, taip elgiasi kriminalai, ir žemos kultūros žmonės. Matyt, ne be reikalo vokiečiai rusus vadindavo "kiaulėmis". Kodėl? Todėl, kad jų elgesys, daugumoje atvejų TSRS laikais buvo būtent toks. Šiandien tai jau tapo nacionaline politika ir rusai jau jaučiasi šeimininkai Ukrainoje. Todėl kalba su lenkais turi būti apie kultūros trūkumą ir elgesio nenormalumą. Aš nemačiau, kad lenkai reikštų pretenzijas vokiečiams. Jiems tokie dalykai net į galvą nešauna. Man gaila, kad lietuvių politikai yra tokie miemiai, kad jie nesugeba lenkams paaiškinti apie jų tikrąją problemą.
kokių dar "kelių" - tau turbūt nežinoma, kad valstybinės lietuvių kalbos abėcėlė turės būti papildyta 150 diakritiniais ženklais, bet nuo tavęs tokio žioplio tą be abejo nuslėpė. Tai labas rytas. O kiek lietuvių kalbos abėcėlėje raidžių, bent šitą žinai?
Baikit čia verkšlenti, jau bloga darosi - ar lietuviai visai nuprotėjo dėl tų kelių raidžių, ar problemų neturi. Kad keli procentai savo pasuose įsirašys lenkiškai savo pavardę, pakenks mūsų „šventajai lietuvių kalbai“? Trina rankas Lietuvos priešai, politikieriai ir manipuliatoriai, kad taip lengvai lietuvaičiai pameta galvą lenkų klausimu
raudonieji vėl už dešrą parduoda Lietuvą.
o kas perkėlė sostinę iš Trakų į Vilnių? Kieno projektas? iššifruokim slaptažodį/kodą Labas ir slaptažodį Lietuva...
Lenkijos politinis elitas (įskaitant Joną Paulių) dėl Lietuvos okupacijos neprisipažino ir neatsiprašė, tai apie ką su jais galima kalbėti? Apie ką?
joks tai elitas Jei tai butu elitas tai zmones tikrai del ju pergyventu O cia turim viso labo labai prastos morales nepilnavertiskumo kompleksu kamuojamus zmones Kurie tikrai supranta kad negali valdyti valstybes bet atsisakyt lovio jau irgi niekaip nebegali : ka kiti pasakys
Koroče tai susigražinkim TIPO tuos bl...t geroglipus. Koroče, ta prasme, pagyvinsim savo druką.
To ir siekiau, ką parašei.
Mūsų kalba šventoji. Joje užkoduotos galios. tačiau tai paslėpta paskose, padavimuose. O raidyną iškraipė Jablonskis su jarmulka." Sunormino", įvedė visokias nosines ir ilgąsias , tuo sumaišė kalbos kodus, kuriuos atitinka skaičiai . Paklauskit žydų-ką reiškia raidės? jie tūkstančius metų neleidžia nei vieno ženklo pakeisti . Tik lenkų pinigais papirkti yra mūsų partiečiai . Jie jau seniai algas ir premijas moka mūsų "istorikams", tai patvirtino patys lenkų istorikai-kad tik neskleistų tikrosios istorijos . Kada jie pasprings?
Reikia kartą paskyti lenkams ir žinoti visiems lietuviams: Jogaila ir jo žmona Sofija Alšėniškė buvo 100 proc lietuviai, kurie ir jų palikuonys valdė Lenkiją, vengriją, čekiją, ir kt šalis apie 300 metų. .Lenkams tik tyliai tyliai reikia sėdėti.o Vilniaus-Trakų , dabartinės baltarusijos žemės VISAD BUVO tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės .
KADA RUSKIAI PUOLA -REIKIA LEISTI LENKAM ANTRAM PASO LAPE RASYTI PAVARDE
kas labiausiai kalbai kenkia ir kalbą žaloja - tai visokie privisę kalbininkai ir kalbos specialistai. Visai kaip tame anekdote, kai du daktarai apie žmogų kalbasi: tai gydysim ar tegu gyvena? Be kalbos daktarų kalba gyvena, o kai specialistai ima reguliuoti ir kurti - kalba miršta. Kiek daug prasminių senųjų žodžių - didžiausio kalbos turto - atsisakyta, tariant, kad jis nevartotinas, "atiduota" kitoms kalboms. O koks viešpats pasakė, kad tas žodis nevartotinas? O su kokiu pasididžiavimu kalbos akademikai-pieštukai ir kiti trintukai pabrėžia, kad tas žodis ne lietuviškas, o lotyniškas, graikiškas, hebrajiškas, rusiškas ir dar galas žino koks, nors tas žodis pats tikriausias lietuviškas žodis, pavyzdžiui viedras. Šis žodis yra nematerialaus lietuviškojo aukso grynuolis, o iškeistas į paprastą varioką kibiras. Arba šiuo metu dažnai skambantis žodis Maidanas... Šio žodžio lietuvybė neabejotina, nes ir nuoseno savajį Maidaną turėjome šalia Lenkijos, o atiduodami lenkams suvalkus, atidavėme ir Maidaną... Taipir daliname savo brangenybę-kalbą į kairę dešine, nes mūsų lalbos specialistai, matot, geriau žino, kad tas žodis ukrainietiškas, anas - rusiškas, nors nežino, kad pirmiausia jie yra lietuviški. Tokių žodžių tūkstančiai. Ir jie lietuviški, nes tik lietuvis tesugeba atkoduoti to žodžio skambesy užkoduotą prasmę. O kas dėl rašto, tai kadangi savasis raštas runos buvo sunaikintas ir kalbininkai jo net nesistengė prikelti gyvenimui, ir raštijos pagrindu anksčiau buvo pasiėmę slavišką kirilicą, o vėliau - lotyniškąją abėcėlę ir raides, tai jokio skirtumo. Galime kokias tik nori naudoti lotyniškas raides ir net kinietiškus hieroglifus. Juk vadinamos lietuviškomis raidės nėra iš tikro lietuviškos, o raidės su paukščiukais ir nosinėmis nedaug kuo skiriasi ir nuo hieroglifų. Susigrąžinkim tai, ką per specialistų nenuovoką, politikavimą ar net kvailumą prarandame.
Prezidentė D. Grybauskaitė jau prieš 5 metus privalėjo tvirtai pasakyti lenkams Lietuvoje ir apie Varšuvą - gana kištis į mūsų reikalus ir griauti mūsų pamatines vertybes, čia Lietuva ir lietuvių kalba buvo, yra ir bus. Ir jokių tolimesnių diskusijų. Deja, jai to nepakako, o tai reiškia, kad turime tautos kalbą išduodančią prezidentę. Aš jau nekalbu apie kirkilus, šaulienes, graužinienes, talmontus ir panašius. Sakykite, nemielieji, iš kur jus mums atsiuntė? Žinau, viena, kad ne iš mūsų šalelės, nes jie nesusigaudo, kas yra tauta ir valstybė. Turime šiuos žmones ir jaučiame kančią.
Vilniaus krašto aneksija suplanuota, bet svarbiausia čia, kad tame planavime dalyvauja lietuvaičiai - bolševikai, kubiloidai(zwei gute Freunde - Kubilux su J.Marazmu ir jųjų kuosų kariauna Seime) ir liberoidai su paxoidais ir darbiečiais. Va čia tai "dožilisj", anot Gorbio. Lietuvos išsilaisvinimo iš rusų ir lenkų vergijos sąjūdžio vertybės sutryptos pačių lietuvių - lietuvių elito, rusifikuotos-polonizuotos Lietuvos inteligentijos rankomis.
Talmontas ne lenkas, o tikriausias baltarusas kolaborantas.
„Kalba esmiškai susijusi su moderniųjų laikų politika“... „mes patys suvokiame savųjų rašmenų geopolitinę svarbą“, vaikiškas „rinkinis“. ir „svarbi“ išvada: „Kuo grindžiama Krymo okupacija ir kitų Ukrainos žemių plėšymas? Rusakalbių kalbos teisėmis.“ Na, bent pagalvotu: o kuo grindžiamas noras įstoti į ES? Pavyzdžiui Ukrainos, Baltarusijos(savo laiku), Gruzijos, ir t. t. O kuo grindžiamas „žemės referendumas“? Lietuvių kalbos teisėmis, ar Lietuvos valstybingumu? Paskaityk Lietuvos konstitucijų(1920-1940 m. ) santvarką. Bei ir su istorija ... nelabai... Lenkijos pagrindas yra tik Vilniaus krašto okupacija!... Rubavičius - Lansbergio homoseksualinis propagandistas ...
Gal ir baigsis, kai lenkai pasveiks nuo ligos, kuria a.a.Dambrauskas ivardijo, kaip "co to ja"?... Ar lenkas perlips per savo pasiputima ir pripazins, kad okupavo dali LT? Lietuviai atsakyma zino, o patys lenkai ar zino? (Kokie ten lenkai - net kalbos nemoka, by tik garsiai rekt...)
Kaip galėjo Seimas paskirti poną Kirkilą tvarkyti lietuvių klabos reikalus, jei jis asmeniškai yra SUINTERESUOTAS, nes jo antrosios pusės buvo ir yra rusės? Dabar jis kovoja už lenkų kalbos suvalstybinimą, toliau sieks rusų kalbai to paties. Švelnioji okupacija tebevykdoma.
Trečia. Visiems "raudonžandžiams" apeliuojantiems į ES teisę ir praktiką, noriu pacituoti "Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos" 11 str. 2 d. OFICIALIUS PAAIŠKINIMUS, kuriuose, 68 p. (dėl pavardžių rašymo) leidžiama rašyti PAGAL TARIMĄ ir 69 p. (dėl vietovardžių) kalbama ne apie VALSTYBINIUS informacinius užrašus, bet apie kiekvieno asmens teisę savo mažumos kalba „naudoti ženklus, įrašus ir kitokią ASMENINIO POBŪDŽIO viešai matomą informaciją“. Paragraph 1 68. In view of the practical implications of this obligation, the provision is worded in such a way as to enable Parties to apply it in the light of their own particular circumstances. For example, Parties may use the alphabet of their official language to write the name(s) of a person belonging to a national minority in its phonetic form. PARTIES MAY USE THE ALPHABET OF THEIR OFFICIAL LANGUAGE TO WRITE THE NAME(S) OF A PERSON BELONGING TO A NATIONAL MINORITY IN ITS PHONETIC FORM. Persons who have been forced to give up their original name(s), or whose name(s) has (have) been changed by force, should be entitled to revert to it (them), subject of course to exceptions in the case of abuse of rights and changes of name(s) for fraudulent purposes. It is understood that the legal systems of the Parties will, in this respect, meet international principles concerning the protection of national minorities. Paragraph 2 69. The obligation in this paragraph concerns an individual’s right to display "in his or her minority language signs, inscriptions and other information of a private nature visible to the public". This does not, of course, exclude persons belonging to national minorities from being required to use, in addition, the official language and/or other minority languages. The expression "of a private nature" refers to all that is not official. THE EXPRESION "OF A PRIVATE NATURE" REFERS TO ALL THAT IS NOT OFFICIAL. Taigi "raudonžandžiai" eilinį kartą išdavinėja Tautą, norėdami įsiteikti stipresniam kaimynui.
Antra. Galiu pasakyti, kodėl lenkai niekada nenurims. Priežastis yra tame, kad Lenkija nuo viduramžių iki šiol (vien ko verti Lietuvos švietimo ministro ir ambasadorės "kvietimai" ant Lenkijos seimo kilimo), negali susitaikyti su Nepriklausomos Lietuvos egzistavimu. Visa kita - išvestiniai dalykai. Kartoju, visas konfliktas užkoduotas lenkų genetiniame mentaliteto lygmenyje. Ir šiam konfliktui galo nebus. Nes jeigu lenkai prižintų nuolatinį, per visą LDK istoriją, Nepriklausomos Lietuvos egzistavimą, jie netektų didelės dalies SAVO identiteto. Jie netektų savo valdovų dinastijų, būtų priversti pripažinti, kad visais laikais jie tebuvo eilinė feodalinė Europos valstybė, priversta visuose reikaluose DERINTI savo veiksmus su kažkokia Lietuva. O tai jau esminis romantinių Koronos, ir tuo pačiu dabartinės Lenkijos, pagrindų griovimas. Lenkai su tuo niekada nesutiks. Todėl, perfrazuojant tėvelį staliną, yra kaimynai (lietuviai, baltarusiai) - yra problema, nėra kaimynų - nėra problemos. O tam pasiekti, visos priemonės yra tinkamos. Visų pirma tai turi suprasti, dabartinė mūsų valdžia. Pamirškit visas demokratijas, ES ir NATO. Iš lenkų pusės pastoviai vyko, VYKSTA ir VYKS veiksmai, siekiant sunaikinti nereikalingą jų nepilnavertės istorijos Liudininką. Ir dėl to negali būti jokių iliuzijų. Nuo lenkų politinių partijų ar inteligentijos tai nepriklauso, kartoju, tai užkoduota jų genetiniame mentaliteto lygyje. TAI YRA JŲ NACIONALINĖ IDEA FIX - PAGRINDINĖ JŲ PAČIŲ VALSTYBĖS IŠLIKIMO SĄLYGA. Atkreipkit dėmesį, jų istorijos vadovėliuose vardas Lietuva beveik niekur neminimas, kur neįmanoma išsisukti, naudojama tik Rzecpospolita Obojga Narodow, visur kitur panstwo Polskie. Gal kam nors tai atrodytų juokinga, tačiau jokiais juokais čia net nekvepia. Visa Lietuvos polonizacijos istorija tai tik patvirtina. Kartoju, tai niekada nesibaigs.
Pirma. Negi "raudonžandžiai" nesupranta, kad yra dalykų, kuriais negalima prekiauti. Paprasčiausiai negalima. Nes jie tau nepriklauso. Jie yra visos Tautos nuosavybė. Turėtų "raudonžandžiai" "kiaušus", tai taip lenkams ir pasakytų. - Sorry, vyrai, tai ne mūsų kompetencija. Tik referendumas gali tai nuspręsti, nes tai yra Tautos kertiniai akmenys: Kalba ir Raštas. O mes esam tik dulkės Tautos amžinybėj. Sorry...
Karas Lietuvių kalbai ir lietuvybei, lietuviškai civilizacijai pasklelbtas lietuvių rankomis - bolševikų(socialdimokratų) ir liberalių kubiloidų rankomis. La guerre est declarée!