Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad, nepakeitus Konstitucijos, po Kovo 11-osios, tai yra nepriklausomybės atkūrimo, iš Lietuvos išvykę ir užsienio pilietybę įgiję asmenys Lietuvos pilietybės išsaugoti negali.

Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos Indrės Pukanasytės, KT išaiškinimas taip pat reiškia, kad naujosios kartos emigrantai dvigubą pilietybę galėtų turėti, tik jei referendumu būtų pakeista Konstitucija.

„12 straipsnis Konstitucijoje, kuris reglamentuoja pilietybės santykius, yra pirmame skirsnyje, o pagal Konstituciją pirmo skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu“, – dėstė I. Pukanasytė.

“Žinių radijo” | ekspertai.eu inf.

Naujausi

Dabartinė Europos Sąjunga tapo pavojinga savo piliečiamsUžsienis · 2026-11-03Šešiolika dienų po ukrainietiško drono sprogimo Lietuvoje, o atsakymų vis dar nėraPolitika · 2026-11-03Valdui Adamkui sukako 100 metų, jo prezidentavimą ženklina ir slapto kankinimų kalėjimo istorijaPolitika · 2026-11-03JAV rengiasi reikalauti iš NATO sąjungininkų papildomų milijardų Ukrainos ginklamsKaras ir taika · 2026-11-03

Komentarai (2)

Rikiuoti
Gražina2013-03-13 17:18

"Išvykusieji po Kovo 11-osios dvigubos pilietybės išsaugoti negali". Vienas iš Konstitucijos kūrėjų teisininkas L. N. Rasimas savo interviu su ltvnews. online korespondentu sakė: "Štai atvejis su dviguba pilietybe. Kuriant Konstituciją dėl to mūsų grupėje vyko labai aršūs ginčai: aš buvau už tai, kad lietuviai, kad ir kur jie gyventų, galėtų būti ir Lietuvos piliečiais. Egidijus Jarašiūnas buvo visai kitos nuomonės. Komisija neturėjo jokio pirmininko, kurio žodis būtų paskutinis, Vytautas Landsbergis, nors ir buvo valstybės vadovas, kuriant Konstituciją dalyvavo turėdamas vieną balsą. Aptarinėjome emigrantų padėtį, galimą emigraciją ateityje, aptarinėjome net mūsų pačių galimą priverstinę emigraciją. Reikėjo ieškoti kompromiso. Nepamenu gerai, kas pasiūlė, bet sutarėme, kad dvigubos pilietybės klausimus geriausiai išspręs Pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių, reikmių ir politinės padėties. Tą visados galės nustatyti Seimas priimdamas įstatymus, tad 12 straipsnyje įrašėme, kad paprastai Lietuvoje žmogus gali turėti tik vieną pilietybę, tačiau atskirais įstatymu numatytais atvejais gali būti ir dviguba pilietybė. Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“. Tačiau Konstitucinis Teismas atskirą atvejį išaiškino kaip išimties atvejį, nors, iškilus ginčui dėl pilietybės, Konstitucinio Teismo darbas buvo tik patikrinti, ar tie atskiri atvejai yra numatyti įstatyme, ar jų nėra". Po nuomuonių nesutapimo ir ieškant bendro varijanto, buvo nuspręsta, kad dvigubos pilietybės klausimus geriausiai išspręs Pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių, reikmių ir politinės padėties. Išeitų, kad šiuo atveju ne KT ar referendumo reikia, bet naujo pilietybės įstatymo. Ištiesų, kaip Konstitucijos Kūrėjai ir numatė, padėtis pasikeitė. Daug lietuvių emigravo. Mes nesame didelė tauta, kad galėtumėm atsisakyti savo piliečių. Tai todėl, kaip ir buvo pramatyta kuriant Konstituciją, reikia Pilietybės Įstatymo.

mociute2013-03-13 15:12

tai kodel mano anukiai sugryzusiai su mama kaip jai buvo 1 10 m. neduoda paso reikia atsisakyti rusijos pilietybes kurios ji nebuvo priemusi. ji turi lietuviskusmetrikus ir nuo 10 m. gyvena lietuvoj ir cia baige vidurine mokykla ir dabar cia dirba. kodel gal kas galit atsakyti?

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi

  1. Dabartinė Europos Sąjunga tapo pavojinga savo piliečiams
  2. Šešiolika dienų po ukrainietiško drono sprogimo Lietuvoje, o atsakymų vis dar nėra
  3. Valdui Adamkui sukako 100 metų, jo prezidentavimą ženklina ir slapto kankinimų kalėjimo istorija4
  4. JAV rengiasi reikalauti iš NATO sąjungininkų papildomų milijardų Ukrainos ginklams1