Mindaugo karūnavimo šventė ir mes(16)

,,Rusija, kovodama su Lenkijos patriotais, ėmėsi gaivinti bei remti Žečpospolitos tautines mažumas". Gal galėtum nurodyti kokių nors to gaivinimo pavyzdžių? Rusijos aukštuomenė buvo tik du žmonės, pasisakę už tai, kad Lenkijai būtų grąžinta nepriklausomybė - Gercenas(Rusijos žydas, gyvenęs Londone) ir Ogariovas. Po 1863 m. sukilimo liko tik Gercenas, o jo Kolokolas buvo boikotuojamas. Apie lietuvių tautą nebuvo net kalbama. ,,Carinės Rusijos valdžia lietuvių kalbą, kurią Katalikų bažnyčia buvo išgujusi daugiau kaip prieš 100 m., grąžino į Lietuvos mokyklas." Kada ir į kokias mokyklas Rusijos valdžia grąžino lietuvių kalbą ? ,,1850 m. Rusijos valdžios pastangomis Žemaičių vyskupu tapo Motiejus Valančius." Gal galėtum nuorodą į tokio teiginio šaltinius ? ,,1861 m. Rusijos caras panaikino baudžiavą." Kuri Prūsijoje (ir jai tada priklaususioje Sūduvoje), Napoleono dėka, buvo panaikinta 1807 metais, Livonijoje 1819 metais. Lietuvos-Lenkijos valstybėje buvo paruošti įstatymai baudžiavą panaikinti dar XVIII amžiuje, bet šalį faktiškai jau valdžiusi Rusija, neleido. Baudžiavą šalys, tarp jų ir Lietuva-Lenkija, ir Rusija, naikino e iš meilės valstiečiams, o iš ūkinės būtinybės. ,, 1830-1831 m. dauguma labiausiai engusių lietuvius lenkų šovinistų aktyviai dalyvavo sukilime, todėl Rusijos valdžia juos ištrėmė ir konfiskavo jų nuosavybę. " Rusijos valdžia ištrėmė 300 aktyviausių Lietuvos bajorų šeimų, o visą jų turtą atidavė rusų karininkams, ne lietuviams. ,,Nors po 1863-1864 m. sukilimo Rusija pradėjo drausti lotynišką raštą, vėliau bandė surusinti lietuvius, bet būtent Rusija išvadavo lietuvius nuo vergovės lenkams, sudarė sąlygas pasipriešinti negailestingam kelis šimtmečius trukusiam lenkinimui. Ar būtų lietuviai atsilaikę prieš negailestingą lenkinimą, jei būtų pasilikę Žečpospolitoje? Juk pagrindinė lenkinimo iniciatorė ir vykdytoja buvo įtakingiausia to meto jėga – Katalikų bažnyčia. Panašu, kad jei ne Rusija, lietuvių tauta, kaip tokia, jau seniai neegzistuotų." Taip, Rusijos okupacija mums padėjo atsiskirti nuo Lenkijos. Bet Rusija tai darė savo politiniais interesais, norėdama susilpninti savo varžovę Lenkiją. Panašiai ir nacistinė Vokietija lietuvius išgelbėjo nuo pilno sunaikinimo, nors jie būtų padarę tą patį, ką ir rusai, tik kitaip ir truputį vėliau; o žydų net neišgelbėjo.

Skaitydamas mums dabar brukamą naujausią Lietuvos istoriją, norom-nenorom pagalvoji, kad Tėvynės yra dvi. Viena – ta, kurioje gimei, augai, gyvenai kelis dešimtmečius, kurioje viską matei ir girdėjai, o kita – dalies žmonių prasimanyta ir per jėgą primetama kitiems, vadovaujantis principu: ATIMK IŠ TAUTOS ISTORIJĄ, o paskui tauta savanoriškai išsigims. Tereikia tik įpiršti kokią nors religiją ar populiarią idėją, o paskui tie mikrobai jau varys savo pragaištingą darbą. Gyvens žmogelis, kaip gyvulys, šia diena, kimš į pilvą chemijos prifarširuotas dešras su Briuselio kopūstais ir garbins tuos, kurie jį tokiu gyvuliu pavertė. 18 a. lietuviai buvo siaubingoje padėtyje. Kovoti su Reformacija 16 a. į Lietuvą įsibrovė jėzuitai, laikę lietuvius pagonimis ir siekę juos sunaikinti – sulenkinti visomis įmanomomis priemonėmis. Jėzuitus parėmė diduma Katalikų bažnyčios Lietuvoje vadovybės. Iš lietuvių kalbos ir lietuvybės buvo tyčiojamasi – vykdomas lietuvių tautos genocidas. 18 a. dauguma lietuvių bajorų sulenkėjo, lietuviais (kalbančiais lietuviškai) išliko tik baudžiauninkai ir dalis Žemaitijos bajorų. Dar šimtmetis persekiojimų – ir lietuvių būtų nebelikę, kaip įvyko Pietų ir Rytų Lietuvoje (Lietuva dar neseniai buvo kur kas didesnė). Po Žečpospolitos padalijimų (paskutinis - 1795 m. ), Rusija, kovodama su Lenkijos patriotais, ėmėsi gaivinti bei remti Žečpospolitos tautines mažumas. Carinės Rusijos valdžia lietuvių kalbą, kurią Katalikų bažnyčia buvo išgujusi daugiau kaip prieš 100 m. , grąžino į Lietuvos mokyklas. 19 a. pradžioje lenkai (arba visiškai sulenkėję lietuviai) buvo visose svarbiausiose pozicijose. Dauguma vaivadų, kaštelionų, ministrų, žemvaldžių, bajorų, mokytojų, gydytojų ir pan. , save vadino lenkais. Katalikų bažnyčios hierarchijoje, viešpatavo prieš lietuvybę nusistatę žyniai. Lietuviai buvo beteisiai baudžiauninkai – lenkiškųjų ponų engiami ir niekinami tarnai. Tik laisvųjų lietuvių valstiečių, ir Žemaičių bajorų sąjūdis palaikė lietuvybę. 1830-1831 m. dauguma labiausiai engusių lietuvius lenkų šovinistų aktyviai dalyvavo sukilime, todėl Rusijos valdžia juos ištrėmė ir konfiskavo jų nuosavybę. Praradusi savo lenkiškuosius rėmėjus, Katalikų bažnyčia pradėjo ieškoti sąjungininkų tarp lietuvių, o Žemaitijoje netrukus tapo pagrindine lietuvybės atrama. 1841 m. buvo legalizuotos lietuviškos parapijinės mokyklos. 1850 m. Rusijos valdžios pastangomis Žemaičių vyskupu tapo Motiejus Valančius. 1861 m. Rusijos caras panaikino baudžiavą. Pirmojoje 19 a. pusėje lietuvių tauta, buvusi ant išnykimo ribos, atsigavo, visuomenėje įsitvirtino lietuviškoji inteligentija. Nors po 1863-1864 m. sukilimo Rusija pradėjo drausti lotynišką raštą, vėliau bandė surusinti lietuvius, bet būtent Rusija išvadavo lietuvius nuo vergovės lenkams, sudarė sąlygas pasipriešinti negailestingam kelis šimtmečius trukusiam lenkinimui. Ar būtų lietuviai atsilaikę prieš negailestingą lenkinimą, jei būtų pasilikę Žečpospolitoje? Juk pagrindinė lenkinimo iniciatorė ir vykdytoja buvo įtakingiausia to meto jėga – Katalikų bažnyčia. Panašu, kad jei ne Rusija, lietuvių tauta, kaip tokia, jau seniai neegzistuotų. Lietuvos santykių su Rusijos istorija akivaizdžiai suklastota

"Krikščioniškojo pasaulio įžengimas į Lietuva"tai, PRŪSŲ, JOTVINGIŲ, KURŠIŲ išžudymas o mindaugas yra išdavikas dėl jo kaltės mūsų protėviai padėjo galvas.Lietuvos (SARMATIJOS)valdovai visi buvo karaliai tik Algirdas buvo imperatorius tai minima popiežiaus laiškause ir ką čia bandoma apgaut???

Pagal tokių pažįstamų procentą darau išvadą, kad Lietuvos jau nebėr.

Lietuva gyvuos tol, kol lietviai širdyje save laikys išdidžiais, dorais pagonimis( Sarmatais)

Stebiuosi, kaip krikščionybė nedera su praktiniu Europos tautų, tame tarpe ir mūsų tautos gyvenimu. Praktiškai nesilaikoma Dešimties Dievo įsakymų nei valstybių, nei žmonių veikloje. Sodomos ir Gomoros gyvenimo būdas jau įsigalėjęs Vakaruose, atkakliai atsėlina per visokias šalaševičiūtes, pavilionienes, valiukevičiūtes ir Geležinės uždangos nuo to saugotą Lietuvėlę, o netgi Bažnyčia, kaip kokių nacių laikais, tik kartas nuo karto formaliai viešai paprieštarauja tokiai reikalų sekai. Imtų pavyzdį iš moldavų hierarcho, kuris nuo cerkvės laikinai atskyrė šalies vadovus už panašius veiksmus. Ir krikščioniška, katalikybe besididžiuojanti tauta turi susimąstyti ir dėl savo moralinio veido, ir dėl brukamų amoralių šėtono padiktuotų svetimų teisės normų. O šių trijų bobų vieta už pečiaus, o ne kitos kadencijos Seime.

Tai, kad pasakos iš ikikrikščioniškų laikų rodo teksto analizė ir lyginimas su kitomis panašiomis pasakomis kitose tautose - jos randamos ir tose, kurios iki šiol nekrikštytose. Karaliai - ne krikščionių išmislas. Nors pats žodis aiškinamas kaip kilęs iš Karolio Didžiojo vardo - manau, neteisingai, bet valdovo sąvoka visam pasauly buvo žinoma nuo senų senovės. Ją sutinkam indų vedose, Babilono raštuose, Amerikos indėnų valstybėse. Bet kalba prasidėjo nuo to, kad autorius lietuvius iki krikšto pavadino ,,barbarų gentimis", tai yra, laukiniais. Kaip galime matyti iš Vado Sietlo prakalbos, net pagal apibrėžimą ,,laukiniai" Šiaurės Amerikos laukų indėnai iš tikro nebuvo jokie ,,laukiniai" dvasine prasme. Tai, ko jiems trūko, buvo ne krikščioniška dorovė ar teologija - jų dorovė ir teologija buvo ne prastesnės. Jiems tiesiog trūko jėgos ir vienybės. Ir šia prasme krikščionių antpuolis jiems padėjo susivienyti. Iš reikalo pavojaus akivaizdoje. Kaip ir lietuviams. Tik indėnams nepavyko, o lietuviams pavyko. Manau, iš dalies todėl, kad už mūsų stovėjo rusai, bizantinė kultūra. Vakarai juos norėjo pajungti ar bent sustabdyti, bet savo jėgom nedrįso, tai nukreipė prieš juos Lietuvą - tuo pačiu metu kai Rygos vokiečiai krikštija ir vainikuoja Mindaugą, Prūsijos vokiečiai nukariauja Sembą, visų baltų buvusią turtingiausią žemę, politinę ir dvasinę sostinę. Lietuvius atkerta nuo jūros ir nukreipia pajungti Rytus. Už indėnų niekas nestovėjo, tik Ramusis vandenynas, todėl juos iš ,,barbarybės" išvadavo paprasčiau - tiesiog išžudė jų mitybos šaltinį, bizonų kaimenes, o juos pačius (dalindami šventą raštą ir antklodes) užkrėtė ligom, iššaudė ir likučius suvarė į rezervatus, koncentracijos stovyklų prototipą. Ten daugelis prasigėrė ir degradavo. Tai tokia nesavanaudiška krikščionių parama savo broliams, vaduojant juos iš barbarybės ir savo savo tėvynės. Vaduotojams už triūsą lieka nedidelė kompensacija - graži ir tuščia žemė.

Paklauskite ŽYDŲ žynių ortodoksų rabinų nuo kokio įvykio žydai skaičiuoja savo metus - 5773 metus. Kitų tautų žyniai sako, kad nuo įvykio kai nužudė KARALIŲ ŽILVINĄ, KARALIENĖS EGLĖS VYRĄ. Sako, kad jos broliai kunigaikščiai siekė užimti valdymą Žalčių ženklo karalystės. Egiptas buvo Kobros ženklo. Tada žyniai jų vadovaujamą tautą prakeikė, pravadino ŽŪDAIS ir paskyrė anotemą - su visa tauta išvarė į Anatoliją (dabar Turkija) atgailauti. Nuo tada jie ir graudžiai dainuoja, ir bastosi į savo išsvajotą, jiems pažadėtą žemę, t. y. į tą žemę iš kurios jie buvo išvaryti. tačiau atleidimo jie negauna. O po Jaschua nužudymo gavo antrą prakeikimą. O Paulius II prašomas panaikinti prakeikimus ilgai meldėsi Jarusalime prie raudų sienos, bet prakeikimų panaikinimo negavo dėl gobšumo ir kitų globalizmo užmačių. Tada patys ortodoksų rabinai trečia kartą prakeikė ŽŪDŲ-ŽYDŲ tautos žmones už dabarties nuodėmes. Taip sako žyniai. Lietuvos tautos skaičiuoja 7571 m. Taigi spirkite atsakyti nuo kokio įvykio žydai skaičiuoja metus ?

O "karaliai" tai ne žydkrikščionių išmislas, kaip ir pats tas žodis? Taip kad ar gali "Eglė žalčių karalienė" arba "Gulbė karaliaus pati" būti iš pagonybės laikų?

Teko. Mūsų pasakas - Eglė žalčių karalienė, Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių, Sigutė, Gulbė karalienė...

O pačiam ar teko skaityti kokį ikikrikščionišką lietuvišką tekstą, patvirtinantį nelaukiniškumą?

Viluckas: prasidėjo procesas, kurį galėtume pavadinti „nuo barbariškų genčių prie tautos“ - autoriau, atsargiau rink žodžius. Ar lietuvių ikikrikščioniškose pasakose, dainose, papročiuose matai kokį nors laukiniškumą ? ES vadovybė užgrobia valdžią šliaužiančiu perversmu, nesiskaitydama ne tik su krikčioniška dorove, bet su bet kokia dorove, ir nepaisydama šalių suvereniteto ir konstitucijų. Vidurio Europa užspeista į kampą - iš vienos pusės raudonieji, iš kitos žydrieji. Jaunimas ištvirkintas, valdininkai - papirkti. O dabar dar ir atiminės vaikus. Viskas kaip Solovjovo Antikriste.

Vilniuje visuose skelbimų-reklamos stogastulpiuose įdėta reklama -- Tai jau tikra ŠIKNA (gal ne šimtu proceentų tiksliai atmintis primena). Ir tai Valstybės dienos ir ES pirmininkavimo pradžios dienomis. Kas tai? Kokia tai simbolika? Kvietimas į tokį filmą... Visi eis į š-ną.... Ir nėra kam į tai sureaguoti...

Mano nuomone Pagoniu zemiu kolonizacija prsidejo nuo kraugeriu, kaip Bbrunos atejimo9 i svetimas zemes, zudydami tukstancius musu proteviu, nese kruvinu kalaviju svetima kriksta. Supuve vakarai taip paverge Tautas. Toks pat likimas buvo ir JAV Indenu, kuriu tikejimas buvo visata o ne visokie isgalvoti sventieji. Ar as galiu vadinti okupanta sventuoju? Pagal tokia samprata tai Leninas, Stalinas, dabar ES kurimas tai pat yra sventieji nes jie mano nuomone okuopuoja sali. Del ko supuvusiams vakarams netiko musu proteviu tikejimas? Ar ne del to, kad tikejo i visata o ne i nukryziuota Hipi. O kas tame tikejime parasyta, dave i viena skruosta, atsuk kita taip ir dauzo 600m. Ar yra paskaiciuota kiek milijonu zmoniu izudyta, prisidedant siam svetimam tikejimui.? Buves lenku popiezius atsiprase visu uz padarytas baznycios darbiniku nusikaltimus. O kas kas dabar vyksta baznycios darbininku viduje, pyderastija, pedofilja ir tai sneka dabartinis popiezius. Tai ar gali tiketi tokiu svetimu tikejimu o kas gal;i paneigti, kad si sekta ne specialiai sukurta del darbininku liksmybiu?????

Kai mano bendraamžiai saliutavo pionieriškai VSEGDA GOTOV ( visada pasiryžęs ) aš žaidžiau su draugais karus, kur pralaimėdavo "raudonieji", nes aš buvau prisisegęs tėvelio savanorio karinės uniformos sagą. (guziką-vaikišku išsireiškimu )Kad nenužiūrėtų bloga akis, tėvelis paslėpė mums vaikams neprieinamoje vietoje uniformą. Užsivilkti uniformą Nepriklausomoje Lietuvoje tėvelis nesuspėjo. Tad aš jo sūnus nešioju ir galvojau per visą gyvenimą, kad kažkada mes būsime laisvi. Bendrausime kaip dabar su Latvija, Estija, Norvegija, Graikija ir t. t. garsėsime savo darbštumu kaip sovietmečiu maisto produktais maitinome Maskvą ir Leningradą, o gėlą vandenį kaip auksą pateiksime Afrikai. Jeigu rožės nenuvysta atvežtos iš Olandijos, tai juo labiau plastmasiniuose buteliuose vanduo. O mūsų ekologišką bekonieną ir sviestą be dažiklių, emulsiklių, stabilizatorių, kvapų, (vėžį sukelinatys preperatai )pirks Londonas, Maskva, Paryžius. Deja traumpai sakant iš vieno Rytų sojūzo į kitą Vakarų sojūzą. Savo valstybingumo, pilietiško orumo ir pagarbos savo kraštui vis mažiau belieka. Netgi Europos konstitucijoe nėra žodžio Dievas, kuris aną Lietuvą per krikštą atvedė į krikščionišką Europą. Istoriškai pykstame, kad to meto bajorai "pragėrė" Lietuvą. Šiandieną nuolaidžiajame ir net kai kur turėtume pamokyti, kai aukšto rango Vakarų dvasininkai man kalbėjo, kad jūs važinėkite po pasaulį ir evangelizuokite žmones. Ar padarys tai dabar Lietuva, turint pusės metų galimybes? Tik neikite vadovauti ES "bestuburia" komunistinei nomeklatūrai įpratę lankstytis politikai. Pagal vieną aukštą Vakarų pareigūnų pastabą, kad tvirtai pozicijas ES vadovavime užimtų pricipingi, "neminkštakūniai" asmenys, galintys padėti ir Lietuvai ir ES. Pagarbiai su MINDAUGO karūnavimo dienos paminėjimu.

RETRO 2009m. kovo mėn. (kai buvo siūloma Valdovų rūmus "po plytą išnešioti") " Nemanau, kad Valdovų rūmus teks konservuoti. Šiai stadijai darbų liko, palyginus, nedaug ir jie anksčiau ar vėliau bus atlikti. Klausimas, ar tikrai vertėjo carinės Rusijos nuverstus Valdovų rūmus atstatyti? - po tiek įvykdytų darbų tampa jau retorinis. Atsargiai sumanymo pradžioje žiūrėjau į šitą projektą ir stengiausi suprasti ar pakankamai istorikai ir archeologai turi medžiagos, kad galėtų sugebėti atkurti pastato išorę ir jo vidų pagal jo autentišką buvusią išvaizdą. Tyrinėjimams besitęsiant paaiškėjo nemažai naujų duomenų, bet ir duomenų trūkumų. Manau, kad specialistai padarė beveik viską, kas tik buvo įveikiama jų jėgoms. Atstatymas Rusijos imperijos sugriauto valstybingumo raiškos pastato galėjo tapti tam tikru Tautos vienybės ir susitelkimo simboliu. Kol kas, dabartinių kartų fone taip dar nesigavo, tad kai kurias viltis tenka atidėti ateičiai, būsimų kartų suvokimui. Tai kodėl visuomenės nuomonė susiskirstė į gan priešiškas stovyklas, kurių skirtingose pusėse buvo netgi tų pačių politinių ir visuomenės organizacijų atstovai? Nors pradžioje idėjai pritarė TS vadovai, tačiau vėliau iniciatyvą perėmė ir pagrindiniu rūmų statybų iniciatoriumi tapo buvęs LKP pirmasis AMBrazauskas ir tai kai kam kėlė nemažai įtarimų. Tačiau, nemanau, kad bet kuris kitas asmuo Lietuvoje tuo metu būtų turėjęs pakankamai galimybių pajudinti šį klausimą iš mirties taško. Gali būti, kad šis sumanymas tolimesnėje Lietuvos istorijoje bus kaip pats svarbiausias Algirdo Mykolo nuveiktas darbas, vienijant šiai idėjai palankias jėgas. Tai, kad AMBrazauskas buvo Lietuvos " hegemono" partijos pirmuoju sekretoriumi ar būrė valdžioje kairiuosius, kad šiems atsirastų galimybė išsaugoti nomenklatūrines pozicijas, kam begali po kokio šimto metų rūpėti? Kaip ir toks " niuansiukas" , kaip AMBrazauskas virto į AMB? Neatmestina, kad ir tie jau panaudoti statyboms milijonai ne visi išleisti pagal paskirtį. Taip, valdant socdemų koalicijai, manau, galėjo būti. Šiuo metu Lietuvoje ekonominis sunkmetis ir dešimtys milijonų litų niekur finansinėje sistemoje nesimėto. Gali tekti baigiamuosius darbus kiek pratęsti. Po kurio tai laiko bus nesvarbu - baigti jie buvo 2009 metais ar pora metų vėliau. Čia , beje, svarbus ir darbų kokybės klausimai. Ypač, kai tai susiję su interjerų įrangos klausimais, tai labai net nepaskubėsi. AMBrazaukui gal ir labai norisi greičiau suskubti pažvelgti į užbaigtą darbą, kol dar gali tai padaryti. " Valstybės vardo 1000 - etis" , kaip ir " Vilnius - Europos kultūros sostinė" - neeiliniai įvykiai mūsų šalies istorijoje. Valstybės įvaizdžio svorį ir jo galimą įtaką į šalies ekonomiką netgi sunku pasverti. Aukštas įvaizdžio reitingas gali pritraukti užsienio šalių verslo šimtus milijonus ar milijardus įvairių investicijų. Valdovų rūmai yra viena iš to įvaizdžio dalelė ir jos svarbą gali pabandyti nustatyti tik aukštos kvalifikacijos specialistai." Verta suprasti, kad visą šią Valdovų rūmų atstatymo istoriją galima perskirti į dvi dalis. Pirmoje - pats idėjos gimimas ir jos vystymas iki realizavimo pradžios ir antras - finansinės peripetijos, dėl kurių taip žiauriai padidėjo statybos kaina. Tai štai dėl pirmosios dalies abejonės buvo tik pačioje šio sumanymo pradinėje stadijoje. Čia ne paskutinę reikšmę turėjo ir tas faktas, kad Valdovų rūmus įsakė nugriauti Lietuvą okupavusios Rusijos valdininkai, pačio caro įgalioti. Jie tiesiog brutaliai buvo sulyginti su žeme. Tokia istorinė neteisybė negalėjo nejaudinti išsivadavusių iš okupacijos Lietuvos piliečių. Be to, paaiškėjo, kad yra išlikę kai kurie istoriografijos duomenys apie galimą rūmų išvaizdą, buvusius jos funkcionalumo tikslus. Tai paskatino atstatyti buvusi Vilniaus senosios architektūros ansamblio dalį. Nors dar sovietmečiu išsakytos ir čia paminimos Drėmos abejonės dėl autentikos tikslumo nebuvo išsklaidytos, tačiau rūmai vis tik iškilo beveik visa savo praeities didybe. Galima ginčytis ar rūmų atstatymas buvo pradėtas tinkamu laiku, tačiau nurodytos statybos sumos tuo metu atrodė visai įkandamos. Tiriamieji darbai ir pačio statinio autentikos tobulinimai vyko per visą atstatomąjį laikotarpį ir jie dar nesibaigė. Tačiau numatomos rūmų funkcijos leidžia spėti, kad rūmai gali tapti patraukliu objektu ne tik užsienio turistams, bet ir vietinėms kultūrinėms reikmėms. Rūmų atstatymo idėją labai rėmė buvęs prezidentas A. M. Brazauskas. Manau, kad jis buvo teisus. Tačiau tada, kai prie šių statybų supuolė jo aplinkos kuruojamos statybos organizacijos, o pats Brazauskas tapo statybos kuruotoju, kilo įtarimų, kad skaidrių statybų tikėtis net neverta. Apie minėtas " finansines peripetijas" verta aiškintis atskirai. Jei ir galėjo sąmatinės darbų kainos dėl objektyvių priežasčių kažkiek išaugti, tai tikrai ne kelis kartus. Viskas priklauso nuo to, kas tokiems stambių statinių statyboms vadovauja. Matom, kiek lėšų neaišku kur prašvaistė Vilniaus Savivaldybę valdę Imbraso paksistai, statę Vilniaus stadioną. Ten statybų kainos kilo panašiai, o pats statinys - amžiaus nevėkšliškumo pavyzdys. Kitas atvejis - Kauno " Žalgirio" rūmų statyba. Jai nereikėjo 500 mln litų, kaip buvo nutarusi liberalcentristo A. Garbaravičiaus valdomos jėgos ir jau sukirtę rankomis su prancūzais. Dabartinio mero A. Kupčinsko vadovaujamos savivaldybės pastangomis tų rūmų statybos nupigo ir leido sutaupyti apie 340 mln. litų, nors patys rūmai talpins netgi daugiau žiūrovų.