Siūlome tekstą, kurį filosofas, sociologas, Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų dėstytojas Andrius Švarplys paskelbė savo tinklaraštyje.
Pasiskaitykite: „Baikščioji „Drąsos kelio“ vadovė”.
Gaila, bet, deja, mano itin gerbiamas viešojo Lietuvos gyvenimo komentuotojas suklupo. Laikėsi bene ilgiausiai, bet vis tiek atėjo laikas...
Įdomu tai, kad gerb. Kęstutis atkartoja visas pagrindines lietuviškojo politinio elito ir jų atstovų žiniasklaidoje klišes, kurios buvo naudojamas vertinant pedofilijos istoriją.
Įvardinsiu jas.
1) Lietuvos teismai yra nešališki ir iš esmės nepolitiški, tai kodėl Neringa Venckienė taip slapstosi? Lietuva – teisinė valstybė, kaltinimai N. Venckienei palyginti nerimti, kodėl jai pritrūko drąsos ir ji šitaip vedžioja visus už nosies? Jeigu ji jaučiasi teisi, tai turi drąsiai stoti prieš teismą ir įrodinėti savo teisumą.
Įdomi citata: „NATO partneriai, tarp jų ir JAV, Lietuvą laiko teisine valstybe. Lietuvos teismai, nors jie nėra nei veiksmingiausi, nei sąžiningiausi, paprastai neužsiiminėja politiniu persekiojimu” .
Turbūt būtų sunku surasti labiau autoriaus vertinimo naivumą (? ) demaskuojantį argumentą nei šie sakiniai.
Šiais dviem sakiniais nubraukiami ketveri šališkos teisėsaugos veikimo metai. Ketverius metus visuomenė pirštu rodo į nesuvokiamą teisėsaugos elgesį pedofilijos istorijoje, o gerb.
K. Girnius mums rodo NATO partnerių nuomonę.
Šimtus kartų buvo išdėstyti argumentai, kas negerai su teisėsaugos veiksmais, o štai dabar vėl išlenda teisinės valstybės mitas, tarsi prieš tai nieko nebūtų įvykę.
Deja, mums nepalengvėja nuo to, kad mūsų partneriai NATO vertina mūsų valstybę kaip teisinę. JAV ar formalūs demokratijos indeksai, ar net universaliosios žmogaus teisės nepadeda tam senukui, kuriam, prisidengusiam Lietuvos trispalve, policininkas automato buože krytingai tranko į tarpkojį. (O gal tai tiesiog smulkmena? Nelemtas atsitiktinumas? Nuo V. Pociūno iki gegužės 17 d. – gal tik atsitiktinumai?)
Priešingai, kuo daugiau tokių su lietuviška realybe nieko bendra neturinčių vertinimų – tuo labiau pateisinami ir dangstomi nuskalstami teisėsaugos veiksmai. Tuo gilyn grūdamos realios problemos. Arba, kaip jau rašiau kadaise, kuo daugiau teisinio abstraktumo (savaime teisingo), tuo labiau klimpstame į korumpuotą realybę. Kuo smarkiau formaliai į Vakarus, tuo toliau nuo realios Lietuvos.
2) Antrasis argumentas tęsia pirmojo naivumą. Tiesa, vaizdinys, kad politinė valdžia pateisina savo egzistavimą tik tuomet, kai remiasi į piliečių valią, nėra būdingas lietuviškajai viešajai erdvei ir gali gimti tik amerikietiškoje (vakarietiškoje) vertybinėje sistemoje. Kitaip tariant, šis argumentas būdingas beveik išimtinai tik gerb. K. Girniui. Tačiau šio visiškai teisingo imperatyvo stiprybė pedofilijos istorijoje tampa silpnybe.
Cituoju: “Ji, įkūrusi partiją, prašiusi žmonių palaikymo ir žadėjusi kovoti su visokiomis negerovėmis, slapta pabėgo iš Lietuvos, net neparašydama atsistatydinimo pareiškimo, kuris būtų leidęs kitam partijos nariui perimti jos vietą Seime ir vykdyti pažadus rinkėjams. Nežinau, ką galvoja jos rėmėjai ir pagal sąrašą išrinkti Seimo nariai.
Bet jie turėtų jaustis nuvilti ir apgauti. Ką reiškė visi tie gražūs žodžiai ir pažadai, kylant įtarimui, kad svarbiausias vadovės siekis buvo užtikrinti teisinį neliečiamumą?
Šio tikslo nepasiekusi N. Venckienė pasislėpė ir pabėgo.
„Drąsos kelio” vadovė nerodo jokios drąsos.”
Kaip sakoma tokiais atvejais, jeigu nebūtų graudu, tai keltų tiesiog šypseną. Tik dar kartą gauname pamoką, kaip toli su vakarietiškais konstituciniais vaizdiniais galima nutolti nuo lietuviškos realybės!..
Mano vertinimu, N. Venckienės ėjimas į politiką buvo desperatiškas žingsnis, o ne normali politinio proceso išdava.
Šitoje istorijoje nėra jokių rinkėjų, kurie savo kandidatui plotų katučių: „yes, we can”. Nėra jokių rinkimų, nėra jokių vilčių, jokių rinkiminių programų.
Taip, N. Venckienė darė visišką klaidą, sutikusi žaisti pagal įprastus rinkimų standartus; jos partija atrodė komiškai, vaidindama įprastą partiją ir bandydama rasti minčių apie užsienio politiką ir mokesčius.
Ne tai esmė. Esmė yra tai, kad šioje istorijoje yra desperatiškas visuomenės judesys – taip, jeigu norite, protestas prieš akivaizdžią neteisybę ir masinį žmonių mulkinimą.
Ir ne apie išganymą kalba (tai tik dar vienas mitas, kurį aptarsiu toliau). K.
Girniaus minimi rinkėjai gavo per galvą ar su N. Venckiene, ar be jos.
N. Venckienė tapo tik nelaimės vėliava, be kurios ar su kuria tos nelaimės vis vien išlieka.
Rinkėjui nereikia N. Venckienės, rinkėjui reikia spręsti realias teisėsaugos problemas.
Jam reikia matyti teisybę viešajame gyvenime. Kodėl atpirkimo ožiu daromas kažkoks vienas asmuo, o nekalbama apie realias problemas?
3) Pedofilijos istorija yra redukuojama (neleistinai susiaurinama) iki politinės galios siekimo – ėjimo į Seimą. Šito vaizdinio pasekmė ir logika – dar didesnis nutolimas nuo realybės: N. Venckienę imamasi lyginti su Rolandu Paksu, Arūnu Valinsku, Viktoru Uspaskichu ir kitais populistiniais veikėjais. Viskas suveriama ant „mesijo”, kurio Lietuvos elektoratas laukia jau kelintus Seimo rinkimus, klišės.
Cituoju: „Anksčiau „išganytojo” vaidmenį prisiėmė Arūnas Valinskas ir jo vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, 2004 m. – Viktoras Uspaskichas ir Darbo partija. Nė vienas išganytojų nepatenkino net minimalių rinkėjų lūkesčių, nes tie lūkesčiai jiems ir nerūpėjo.”
Galiu pasakyti tik štai ką: kol toks nusikalstamas elitistinis požiūris į Lietuvos rinkėjus dominuos, tol mes tik ir matysime „kvailus runkelius” ir „teisingą elitą”. Tol, kol nematysime realių Lietuvos bėdų, tol disponuosime absoliučiai mitine „populizmo – rimtų (tradicinių) politinių partijų” dichotomija.
Tiek „rimtosios”, tiek populistinės partijos (su savo „charizmomis”) yra suinteresuotos ir savaip išnaudoja šitą vieną didžiausių Lietuvos politinių mitų. Tik šiame žaidime trečiasis veikėjas – Lietuvos pilietis – stovi ir laukia, kad kas nors įsiklausys į jo bėdas.
Deja, jis su savo ligomis nepatenka į politinį lauką. Tiksliau tariant, jis yra sėkmingai tąsomas į abi puses.
Apmaudu, kad net rimti politologai ne tik nemato šios pokomunistinės Lietuvos tendencijos, bet netgi į ją įsitraukia ir eksploatuoja...
4) Nesuvokiamas disidentų elgesys pedofilijos istorijoje. Jie stojo minios pusėje.
Jie tapo patvoriniais. Kaip vertinti tai, kad nepaperkamieji šį kartą atsidūrė „neteisingoje pusėje”?
Yra tik du keliai. Jeigu jie teisūs, tai tuomet tenka perrašyti visą istoriją ir Lietuvos kaip teisinės valstybės vaizdinį; reikia kitaip perskaityti, vertinti ir atskleisti visą jau nusikalstama tapusią politinę-teisėsaugos-žiniasklaidos konjunktūrą.
Kadangi tai ne itin priimtina, tai lieka antras kelias – senatvės marazmatikai. Jie nesusivokia realybėje.
Cituoju: „N. Venckienė turi savo gerbėjų, kurie jai liks ištikimi.
Pernai rugpjūčio mėnesį kunigai Alfonsas Svarinskas, Robertas Grigas, Algimantas Keina, Vytautas Vaičiūnas, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, signatarai Algirdas Patackas ir Algirdas Endriukaitis, Laisvės lygos vadovas Algirdas Terleckas pasirašė atvirą kreipimąsi į JAV ir Europos Sąjungos valstybių vyriausybes, teigdami, kad Venckienė persekiojama. Vargu ar jie keis savo nuomonę.
Gaila, kad šitokie garbingi žmonės, gindami ne itin garbingą moterį, iš dalies diskredituoja save pačius ir Lietuvos disidentinį judėjimą, kuris suvaidino tokį reikšmingą vaidmenį okupacijos metais.”
Bijau, kad labiau pritinka gailėtis lietuviškosios konjunktūros nematančių ekspertų... Kas jau kas, o represines priemones savo kūnais ir sielomis patyrę disidentai nepraras egzistencinio jautrumo šitam gaivalui, kuris, nors ir keista, pasireiškė jau nepriklausomoje Lietuvoje.
Žinoma, vienokia ar kitokia disidentų pozicija argumentų diskusijoje negali būti paskutiniu argumentu. Visi gali klysti. Bet įdomu, kad šitą nemalonumą – matyti disidentus „ne toje pusėje” – fiksavo ne vienas viešasis komentuotojas. Vadinasi, kažkas ne taip buvo suprasta disidentiniame judėjime ir šiuolaikinės Lietuvos realijose. Kažkoks neatitikimas fiksuotas. Bet nesuprastas...
Gerai, kad K. Girnius išvengia to, ką anksčiau darė jo pirmtakai, su pasimėgavimu vynioję žmones į niekinančias klišes: violetinė minia, kedofilai, patvoriniai, psichiškai nesveiki ir pan.
Taip pat gerai, kad straipsnio autoriui pavyksta išvengti dar vienos klišės – „aklųjų minia seka savo deive” – pakartojimo, įtaigojant, neva žmonių banda seka ją apnuodijusia ragana. Rimvydas Valatka ir jo buvęs bei dabartinis laikraščiai sistemingai piršo „Venckų genialiai sukurpto pedofilijos mito” mitą.
Vis dėlto gaila, kad bene vienintelis tikrai vakarietiškas Lietuvos politikos apžvalgininkas atkartoja tas vertinimo klišes, kuriomis sąmoningai manipuliavo ir iki šiol manipuliuoja geriausi Lietuvos propagandistai. Tikėsimės, kad tai tik vienkartinis suklupimas ir mes galėsime mėgautis vakarietiška ir analitiška jo pozicija kitose istorijose. Bet kol kas tikrai ne pedofilijos...
Post Scriptum.
Tokie vertinimai, kaip gerbiamo K. Girniaus, man asmeniškai dar kartą įrodo, kokioje siurrealistinėje realybėje mes gyvename.
Pedofilijos istorija parodė mūsų pasaulio suvokimo absoliutų reliatyvumą. Ir čia turiu omenyje ne tuos, kurie sąmoningai manipuliuoja viešąja nuomone, bet iš esmės garbingus, padorius žmones.
Mūsų įsivaizduojama bendra Lietuva yra kortų namelis. Jis stovi ir atrodo kaip didelis jaukus namas tol, ko mes pakankamai ramiai gyvename savo susikurtose vertybinėse erdvėse arba tiesiog tikime saldžia nacionalinės valstybės iliuzija.
Bet pakanka tektoninio lūžio, ir mes atsiduriame Alisos padėtyje, arba, kaip pasakytų Jean Baudrillard’as, visiškame simuliakre. Lietuvos bendrumas ir vientisumas aiškiai turi ribas ir stovi ant molinių kojų.
Ir bijau, kad niekas, visiškai niekas nėra pajėgus jas išlaikyti ar apginti.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje















































































































































































































































































































































































































































































































Komentarai (53)
Grinius yra paprasčiausias propogandistas. Vakaruose tokių KGB įtakos agentų buvo ir liko nemažai. Toks pats kaip ir šlepetinis.
To "50" komentatoriui. Tavo leksikonas ir mintys aiškiai demaskuoja tavo bičiulį K.Girnių ir jo klaną. Iki ko nusirito Vakarų "demokratai"!!!
"Ir išlindo vilko ausys", taip tinka Girniui? O ko tikėtis iš "laisvų" radijų dipuko, matyt, su mikročipu prie "PRISMA" globalios sekimo sistemos prijungto?
Sprendžiant iš atsiliepimų, Lietuvoje pedofilų privisę tiek, kad galėtų net savo partiją steigti, į rinkimus eiti ir juos laimėti. Ko jie delsia? Juk ES išsigimėlis-didžiausia vertybė.
kedopedofilai, kedodebilai ir kedoniekšai, nieko nelaimėsite, tai kuriem galam vargstate? Ar šeimininkai kedoniekšams dar vis tebemoka už jų super bjaurius komus? Ar kedopedofilai vis dar sėkmingai smaukosi fantazuodami apie baisiai prievartaujamas mergaites? Ar kedodebilai dar ne psichiatrinėse? Bet laimė kad užsidaro jūsų ruporai - LL jau kaput, Komentaras jau pakeitė kryptį, alfa taip pat, kas jums beliko?
Puikus straipsnis ! As pats balsavau uz DRASOS partija , bet netodel , kad myleciau violetinius ir gerbciau Venckiene , bet pamaciau kaip 240 policininku kaip niekur nieko , vadovaujami anstoles ir advokato , isiverzia i privacia valda , izdauzo langus , istasko gynusius zmones . Ir paskui is valdzios puses tyla : kas gi visdelto dave isakyma vos ne pusei Lietuvos ginkluotuju pajegu isiverzti i tuo metu teisine nelieciamybe turincio asmens namus ir surengti ten pogroma ?
Nuopisiau tu ,snargliagalvi ononiste,pasiciulpk ir nusiramink...
Pagarba subinspalviu pošikniniu intelektui!
pats Girnius jau senas marazmatikas,jam tik pasakaites anukams sekt,o ne skaitytoju nuomones formuot
Aš jauna ir mėgstu VIOLETINĘ!
Aišku kad patyrei ant savo kailio. Pusė palaikančių Garliavos banditus patys yra "neteisingai" nuteisti. Žodžiu, nusikaltėlių irštva.
ir įrodinėja, kad visi teismai, viss prokuratūros Lietuvoje yra vien pedofilų rankose. Suskiai atidirbinėja šeimininkams iš Maskvos, o VSD bijo tų neva "disidentų" paliesti. Gerai kad sužugo Laisvas Laikraštis. Karštas Komentaras seniai nustojo violetinius niekšus ir pakvaišėlius remti. Nebedaug, labai nebedaug kur Kedžių aukas, o taip pat visą Lietuvą šmeižiantiems išgamoms kur savo violetinį brudą beskleisti. Labai aiškiai eina jie į Lietuvos istorijos šiukšlyną.
Atrodo Girnius gyvenę užsienyje ir turėtų matyti mūsų šalies negeroves, bet kaip ir Adamkus, jam arčiau okupacinės nomenklatūros šiuolaikiniai teiginiai ir darbai. Tik aklas ir kurčias gali negirdėti kaip kurpiama byla p. Venckienei. O kad teisingumo nėra, tą patyriau ant savo,,kailio"
Skaitau straipsnį ir jaučiuosi, lyg savo paties mintis sklandžiai išdėstytas skaityčiau... Pagarba autoriui!
Įdomiausia yra tai, KAD VISAS TAS KĘSTUČIO GIRNIAUS PAMINĖTAS PAVARDES GALIMA RASTI LIETUVOS "PRIEVAIZDO" DOVIDO KATZ'O poirtale "defendinghistory.com kaip patikimus jo bendrininkus. Tiesa ir Andriukaičio dar. O Julius Sabatauskas ten figūruoja kaip svarbiausias asmuo, atitinkantis tokių kaip Katz. interesus mūsų Seime. Skaitant Katz'o potalą, atrodo, kad jis atstovauja tą "VISAREGINČIĄ AKĮ", KURI STEBI kas Lietuvoje nukrypsta "nuo kurso", rašo skundus pažįstamiems į JAV, o tie, jau JAV vardu, rašo pabaramuosius laiškus į seimą. Ypatingai Katzas yra įsižeidęs ant Landsbergio su Zingeriu, kurie su Havelu, Klintonu ir kitais šviesuoliais , pasirašė PRAHOS DEKLARACIJĄ". Deklaraciją, kuri "nacių" nusikaltimus prilygino sovietų NKVD padarytiems nusikaltimams, genocidui, t. y. , pasmerkė vienodai abu TOTALITARINIUS REŽIMUS. O vat Katzui, neatrodo, kad žmonių naikinimas pagal socialinę padėtį yra tolygus naikinimui pagal rasę. Rasę jis iškelia kur kas auksčiau. Nors dar klausimas ar sovietų valdžia taip labai mylėjo žydus, ypač tikinčiuosius. O Ribentropo - Molotovo paktas rodo, kad veikė jie gana sutartinai kai kuriais klausimais
Šiuo metu alfa.lt yra patalpinusi tikrai daug sakantį Kęstučio Girniaus straipsnį "Audra stiklinėje". Jis atveria tiesą apie tai kam iš tiesų tarnauja kai kurie seimo politikai rašydami skundus komne prieš patys save. Juokinga, jei nebūtų graudu.
Teisingos mintys išdėstytos šiame straipsnyje
kaip sakoma: nei pridėsi, nei atimsi- puikus straipsnis. Ką reiškia, kai ateiviai moko mus gyventi. Dar trūksta, kad homoseksualai pradėtų visur žygiuoti ir savo "meilę" propaguoti. Nesuprantu, kaip rašyti gerbiamas Girnius, kai jis tokio kreipinio šį kartą tikrai nevertas.
Kęstučio Girniaus rašinį „Baikščioji „Drąsos kelio“ vadovė” skaitant, galima susidaryti įspūdį, kad autorius - "ateivis". Negali žinomas politologas nežinoti apie "D.Kelio istorijos" pedofilijos ir žudynių skandalo eigos, todėl šviečiasi gan užsakyminis rašinio teksto pobūdis. K.Ginius teigia: "Viliuosi, kad N. Venckienės slapstymosi farsas atvers akis tiems eiliniams Lietuvos piliečiams, kurie balsavo už „Drąsos kelią”, pasitikėjo žmogumi, kuris didžiavosi nesąs įprastas politikas ir žadėjo reikšmingai pakeisti Lietuvos gyvenimą bei pravesti radikalias reformas." Manau, kad daug kas N.Venckienės pasitraukimą iš Lietuvos suprato, kaip bandymą išsaugoti gyvybę. Po eilės įtartinų atvejų toks siekis gan suprantamas. Nesunku suprasti ir tai, kad dabartinėje Lietuvos teisėsaugoje siekti tiesos ir teisingumo gali būti labai sudėtinga. Tai įrodo ta procesų bei teismų lavina, kuri užgriuvo šios teisininkės ir Seimo narės pečius. Net ir pasiruošti argumentuotam atsakui gali kai kas trukdyti. K.Girnius šaiposi iš N.Venckienės tikslų keisti situaciją teisėsaugoje. Apgailėtina, kai tesugebama tą daryti tik tokiu būdu: CITUOJU: "Anksčiau „išganytojo” vaidmenį prisiėmė Arūnas Valinskas ir jo vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, 2004 m. – Viktoras Uspaskichas ir Darbo partija. Nė vienas išganytojų nepatenkino net minimalių rinkėjų lūkesčių, nes tie lūkesčiai jiems ir nerūpėjo." Lygindamas N.Venckienę su kitais odioziniais bėgliais, K.Girnius gerokai išsiduoda. Kaip ir tai, kad N.Venckienė tam tikrų jėgų nėra Lietuvoje laukiama. Net nereikia tuo stebėtis... CITUOJU: "N. Venckienė nėra pirmoji Lietuvos politikė ir partijos vadovė, kuri pabėgo į užsienį, teigdama, kad yra persekiojama politiniais sumetimais. Viktoras Uspaskichas pirmasis pasirinko šį kelią, 2006 išvykdamas į Rusiją. Jis ten gyveno daugiau negu metus, pasiprašė politinės globos, viešai kaltino Lietuvos teisėsaugos organus nepagrįstu persekiojimu. Bet Rusijoje V. Uspaskichas nesislapstė ir ilgainiui grįžo į Lietuvą. Nežinia, ar N. Venckienė pasielgs panašiai. Nepaisydami N. Venckienės nutarimo pabėgti ir slapstytis, teisėsaugos organai turėtų palikti ją ramybėje. Nusikaltimai, kuriais įtariama N. Venckienė, nėra tokie dideli, kad reikėtų paskelbti tarptautinę paiešką. Ji nėra pavojinga nusikaltėlė kaip Henrikas Daktaras ar stambaus masto sukčius, kaip buvęs „Snoro” banko vadovas Raimundas Baranauskas. Labai abejoju, kad prokuratūra skelbia tarptautinę paiešką žmonių, pažeidusių eismo taisykles, nesumokėjusiems kelių tūkstančių litų pajamų mokesčių ar įtariamiems sukčiavimu smulkiu mastu. Teisėsaugos organai turi rimtesnių prioritetų ir užduočių, kuriems turėtų skirti pirmenybę, lėšas ir laiką. Pasaulis nesugrius, jei Venckienė gyvens Čikagoje ir vaizduos kankinę." O jei ji nieko nevaizduos, o pereis į kontrapuolimą, tai tada kaip, p. K.Girniau? Nebus gerai, a ne?
RETRO 2009-10-03 "K. Girniaus pastebėjimu, nėra aiškios pozicijos dėl valstybės vaidmens ekonomikoje." O kai kurie ministrai jam "nekelia pasitikėjimo". Vajėėė.... Tai , kaip dabar bus? Dar ir Seimas netikęs, nes reitingai žemi. Viskas blogai pagal šį politologą, nors tu ką. Užtai Kęstutis šiomis dienomis į valias galėjo pasidžiaugti tik dėl Rusijos - Gruzijos ES ekspertų ataskaitos. Tą jo euforiją "Alfoje" pavyko prigesinti:), tačiau radijo laidos būna be komentarų, o ten šis Kremliaus pozicijos žinomas gerbėjas pasirodė dar kur kas "spalvingesnis". Gal net kokios premijos nusipelnė... Pamąstykime kartu, kokį šaunų žurnalistą mums į Lietuvą kažkas pametėjo. O gal ir pats sumąstė, kad jau laikas? O gal kas ir "patarė"?... Kęstutis Girnius, kaip ir jo tėvas, žinomas filosofas Juozas Girnius, ilgą laiką emigracijoje buvęs JAV ateitininkų vadu ir "Aido" redaktoriumi LSSR lankėsi jau septyniasdešimtaisiais metais. Buvau radęs žinutę, kad KGB, gal ir paties Juozo Girniaus teigimu, nebuvo patenkinti, kad filosofas susitiko ir su tais lietuviais, su kuriais susitikti jam nebuvo leista kelionės į Lietuvą metu. Kęstutis Girnius LSSR lankėsi iš viso tris kartus, o po Nepriklausomybės paskelbimo po 8 - 9 kartus kasmet. K. Girnius daugiau , kaip 20 metų dirbo "Laisvosios Europos radijuje, nuo 2000 vadovu. Apie kai kuriuos įtartinus kadrinius skandalus "Laisvojoje Europoje" jau esu komentavęs kiek anksčiau. Nesikartosiu. Tuo labiau, kad nežinau kaip pats K. Girnius yra su jais susijęs ar nesusijęs. Štai ką apie save rašo pats Kęstutis, tik ką 2006 metų pabaigoje atvykęs gyventi į Vilnių. Kęstutis Girnius žurnalistui aiškina: "Po pirmos kelionės į Lietuvą dar 1974-aisiais parsisiunčiau porą šimtų knygų, gyvendamas Miunchene nuolat pirkdavau knygas knygyne, kuris užsakinėdavo visus sovietinius veikalus". Persikėlus į naujus namus biblioteka gerokai sumažėjo. K. Girnius prisipažino atsisakęs daugelio sovietmečiu išleistų knygų, kurias dabar galės rasti miesto bibliotekose. "Nebeturiu Mykolo Sluckio, Alfonso Bieliausko, kurių antireliginę, antipatriotinę propagandą įdėmiai sekdavau, kūrinių. Po stalu dar guli komunistų partijos knygos, mąstau, ką su jomis daryti, - dairydamasis po naująjį darbo kabinetą pasakoja šeimininkas. - Sekiau sovietinę propagandą, nes to reikėjo dirbant radijuje. Bandžiau sekti, suprasti, išsiaiškinti, kas vyksta. Buvau vienas iš nedaugelio žmonių, skaičiusių kompartijos "Tiesą". Prie viso to verta pridurti, kad paties Kęstučio teigimu pas jį namuose Vokietijoje ar Prahoje 20 metų namuose nebuvo televizoriaus, tad įtarti, kad jį labai paveikė kapitalistinė propaganda kažin ar galime. Kaip jis teigia: "Nebuvo ir nereikėjo". Labai išmintinga:) Nežinau, kas visumoje labiau yra paveikę Kęstutį? - kompartijos vykdyta "vienos tiesos" propaganda, kurios šūsnis jis perskaitydavo, ar dar kas nors. Tačiau jo straipsniuose ir radijo laidose tarptautiniuose klausimuose daugiau ar mažiau atsispindinti Kremliaus pozicija, o ekonomikoje dabartinės opozicijos pozicija. Ir tai negali šiek tiek nestebinti. Būtų liūdna kada nors ateityje sužinoti, kad K. Girnius niekada "nebus buvęs"... nes V. Putinas tokių net nežino...
KĘSTUTIS GIRNIUS. VISA KARALIAUS KARIAUNA RETRO 2009-06-23 (Joninių išvakarės) KOMENTARAS LR Prezidentūra (prez. V. Adamkus) kelių metų bėgyje užsiaugino tokius raumenis, prisikūrė tiek etatų, kad tai pradėjo nebeatitikti LR Konstitucijoje numatomas Prezidento funkcijas. Pirmą kartą V. Adamkus bolotiravosi remiamas LDD pistų, kaip savas ir patikimas "kadras". Buvo užsimerkta ir dėl "tapkių" ir nutylėti kai kurie praeities šešėliai. V. Adamkus pats skatino tokį kairiųjų pasitikėjimą savo tuometine raiška. Pavyzdžiui, jau sekančią dieną po 1994m. antikorupcinio referendumo, jis atskridęs į Lietuvą labai džiaugėsi, kad jis neįvyko ir korumpuota "hegemono" palikuonių nomenklatūra galėjo toliau "prichvatizuoti" ir "otkatizuoti" Lietuvos turtą. Pastebėkime, kaip pozityviai skiriasi nuo tų laikų dabartinės jau išeinančio Prezidento kalbos, kuriose akcentuojamas idėjinis teisingumo pradas. Pirmos kadencijos metu Prezidentas V. Adamkus buvo aplipintas neokomunistinių jėgų patarėjais arba tokiais "centristais", kaip Staniulis ar pan. Prisiminkime kad ir buvusią "Komunisto" žurnalo žurnalistę Violetą Gaižauskaitę, kuriai Prezidentūroje atiteko ryšiams su spauda pareigos. Pirmos kadencijos pabaigoje kairieji pradėjo vis labiau nusivilti Prezidentu, kuris jau nebenorėjo visiškai tiesmukiškai jiems patarnauti ir nuo jo nusisuko, išsirinkdami R. Paksą. Nerėmė kairieji V. Adamkaus ir sekančioje rinkiminėje kampanijoje. Kai V. Adamkus laimėjo antrą kartą prasidėjo purvo pylimas ant prezidentūros ir savo kadrų kaišiojimas į bet kurį postą. Taip gerai pradėta antra kadencija vėl atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Kokios jėgos ir kokie praeities šešėliai buvo panaudoti tam, kad V. Adamkui vidaus politikoje būtų supančiotos rankos? - tikiuosi, istorikai dar išsiaiškins. Kai kurie Prezidento V. Adamkaus sprendimai vidaus politikoje kėlė labai pagrįstų abejonių , o užsienio politikos pasiekimai neokomunistinės žiniasklaidos buvo visaip niekinami. Ką pasirinks savo patarėjais Prezidentė Dalia Grybauskaitė greitai sužinosime. Tikiuosi, kad visokių politologinių veidmainių, kurie dabar prispaudę liežuvėlius bando išrinktajai Prezidentei įtikti, toje komandoje nebus.(buvo visko - P.) Manau, kad prezidentas Valdas Adamkus pagelbėjo Lietuvai, jau vien dėl to, kad užkirto kelią ateiti į valdžią A. Paulauskui ir K. Prunskienei. Brandus Prezidento amžius gal padėjo suvokti savo laikinumą šioje Žemelėje, o p. Almos Adamkienės bendražmogiškosios savybės stabdė jo dar didesnį atsidavimą neokomunistinėms jėgoms. Dar daugiau. V. Adamkus puikiai jautėsi ir jaučiasi vakarietiškoje politikų terpėje ir netgi sugebėjo prisidėti prie tarptautinių santykių aptakesnio vystymosi. Gal mums tie dalykai yra pernelyg atitolę, kad juos pajėgtumėm gerai suvokti, tačiau demokratinių šalių vadovai pozityviai vertino tokią veiklą, o tuo pačiu augo ir Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, prestižas tarptautinėje erdvėje. Jūsų, p. Girniau, vadinamas "artiscizmas" daugiau būdavo panašus į populizmą, tačiau griežtai kaltinti už tokį Prezidento manevravimo būdą nesiryžčiau. Juk V. Adamkus stengdavosi taikytis prie daugumos arba bent jau prie tų, kurie vienu ar kitu momentu buvo stipresni. Nepamirškime, kad tą daugumą ar stiprumą sudarome mes patys - piliečiai-rinkėjai, tad turime prisiimti ir savo atsakomybės dalį.
Dėkui autoriui už puikų straipsnį. Panašiai dėkojau ir K. Girniui, kuomet jis buvo sudirbęs komsomolkę, bet dabar, matau, jį stipriai įkliuvusį į bėdą. Būtų gerai, kad jis pats apie tai ir praneštų. Netikiu, kad tiek daug pasikeistų pažiūros.
Nejaugi drg. Girnius nesupranta, kad disidentai gina ne Venckienę ar partiją, bet seksualiai išnaudotą, daugybę kartų prievartautą mergaitę? Sąžiningi žmonės negali būti abejingi skriaudžiamo vaiko akivaizdoje. Tačiau dabartiniai pedofilai ir kitokie iškrypėliai įgijo įteisintų nusikaltėlių statusą (panašiai kaip Rusijoje "vory v zakone"). Tai baisi valstybės nelaimė, kurios nemato ir nejaučia "modernios moralės" politologai... Būtent todėl jie jaučia panieką buvusiems disidentams - nesugeba priimti to, ko patys neturi.
Pagarba autoriui. Kažin ar Girnius toks natūraliai naivus ? Bet, aišku, kad ne apie Girnių čia kalba. O apie Lietuvą ištikusią humanitarinę katastrofą.
Si janki stipriai uz kiausiniu sugriebus iskrypeliska VSD - KGB letena.
veidmainiauja ir Girnių vadina "gerbiamu"? Toks MULKIS, kuris užmerkia akis į lietuvišką inkviziciją negali būti ir nėra gerbiamas žmogus. Gal jis pas jankius išmoko veidmainiauti? Ten už fakto konstatavimą - žydai užvaldė JAV - žmonės šalinami iš darbo. Pas mus net mėmė Valys, ką bepadarytu vis vien tvirtai sėdi kėdėje.
Kliedėkite toliau kad Girnius pedofilas, ir Grybauskaitė pedofilė, ir visi teisėjai pedofilai, ir visos teisėjos pedofilės, esate šlykštūs seksualiniai iškrypėliai - visi violetiniai kedopedofilai, kedodebilai ir kedoniekšai!
Nemanau ,kad tas girnius durnelis ,greiciau jis niekselis ... Ir ne niekselis - o NIEKSAS... Lietuvai , be abejo , butu geriau ,kad jis nebutu gryzes i Lietuva... Nemalonu ,zinoma , konstatuoti fakta ,kad tas is kurio lygtai ir tiketasi vertingos pagalbos isisavinant Lietuvoje Vakaru pasaulio demokratijos vertybes , is esmes yra neigalus siuo klausimu ir dar baisiau - pradaznaja skura... Zinoma ,kaltas ir as ir visi tie ,kurie tikejosi , kazko ,kazkur is pasalies.... Juk turime tiek sazines grynuoliu... ir pirmieji tarpe ju - sio Niekso ,bandomi sumenkinti... Dziugu ir tai ,kad dar randasi LIETUVOJE tokiu puikiu ,jaunu analitiku ,kaip sio straipsnio autorius ,sugebejes logiskai ir paprastai rasti TIESA ir liudinti ja.
Puikus straipsnis,labai džiaugiuosi autoriaus blaiviu mąstymu.
Autoriau, ačiū už sąžiningą įžvalgą. Daugiau tokių rašinių prieš Valatkyno Lryto sapaliojimus ir niekšybes. Pasišlykštėjusi Girnapusio rašiniais, tokie buki, iškreipti, kenkiantys doriems ir sąžiningiems lietuviams, kurių jis nusikalstamai neįvertina. Įdomu, kodėl jis čia atvyko, jei už didelius pinigus galėjo tarnauti kapitalistiniame purvyne?
tas girnius neturi sąžinės arba nemoka galvoti (būna tokių). Autoriui statau "puikiai". Tęskite ir toliau.
Ačiū autoriui. Sėkmės N.Venckienei.
Toks rašeiva kaip Grinius man asmeniškai jau seniai yra tuščia vieta. Tai vienas tų komunistuojančių vakarų šalių inteligentų, nesugebančių suvokti nei kas iš tikro yra sovietinis socializmas, nei kas dabar vyksta Lietuvoje.
As jau senokai esu ispresdes taip vadinamo girniaus problema. Jo straipsniu NEVERTGA SKAITYTI! Neturi JOKIO supratimo apie realybe, demokratija ir teise! Gal kazka universitete teoriskai ir ismoko.... taciau prasktiskai NIEKO, tik SAPALIOJIMAI! Rimtu ji vadinti negalima, nes tai valdanciuju NUSIKALTELIU - leliuku Seime, vandalu vyriausybeje ir "frigiskos stervos" ruporas! Kaip taip yra, kaip taip atsitinka? Cia pagal mano supratima turime tokia situacija - GIRNIUS TARP GIRNU! Kazkas privercia ji rasyti tokius straipnius ir save pastatyti VIESAI PAJUOKAI tarnaujant valziai.... valdzia cia nereikia suprasti kaip seima, vyriausybe ir prezidenta.... valdzia cia reikia suprasti... kaip tuos, kurie REALIAI o ne nominaliai valdo. Tai reiskia, kad tas kas valdo nominalia valdzia.... valdo ir pona Girniu..... taigi GIRNIUS tarp GIRNU!
Prisiminkite Girniaus straispnį apie bankininkus. Kaip jis aptakiai juos aprašinėjo. Tada jis lietuviams kabino makaronus, kad, neva, nereikia ant jų pykti, nereikia jiems pavydėti, jie gi protingi, ne kiekvienas gali sukaupti tokius turtus. Na, taip, mokytojas negali, nes jam reikia mokyti vaikus. Teatro aktorius taip pat negali, nes jis lieja ten devintą prakaitą, kad nors šeimą pramaitinti. O bankininkas pasidaro sau pinigus ne iš ko nors kitko, o iš tų žmonių, kurie jam sunešė juos pasaugoti. Bankininkai yra pati gobšiausia ir pati neetiškiausia grupė uždirbant pinigus. Ir Girnius, pasirodo, nieko nežino, kad jo išgirtieji Amerikos bankininkai papirkinėja vyriausybes ir pramušinėja savo reikalus per kyšius. Girnius taip pat, pasirodo, nieko nežino, kad Lietuvos visuomenę, kad pasodinti ant skolų adatos, tai tame reikale pasistengė Amerikos bankininkai. O skolos tai milijardinės. O jeigu tie Girniaus išgirtieji bankininkai tokie protingi, tai kokie gi kvaili tie lietuviai, kurie patikėjo ta pasaka apie laisvą rinką, apie būtinybę skolintis ir mokėti duoklę 20 metų bankininkams. Bet, pasirodo, kad tie bankininkai kontroliuoja ir tą patį CŽV. Tai, kaip gi čia jų negirsi.
Jei kas diskredituoja save, tai p. K. Girnius. Jei kaltinimai Venckienei palyginti nerimti ir kaip sakė prokurorė Ninočka iš Šiaulių -tik piniginė bauda, tai kam tada reikėjo prašyti seimo, kad leistų ją suimti, ar kaip kitaip suvaržyti jos laisvę? Kaip tave suims, tai kaip tada įrodysi, kad esi teisi? Juk jau buvo Romanovskio atvejis, kai reikėjo įrodyti kad jis kažkam davė kyšį,tai pirmiausia jį uždarė-paskui liepė prisipažinti, kad tikrai davė kyšį [čia Vito Matuzo byloje], tada, atseit, paleis. Jis neprisipažino, tai laikė ilgai, kol sugadino jam sveikatą, o paskui paleido už užstatą. O jei su Venckiene taip? Sulaikys, prirašys jai visus nužudymus [matėsi, kaip dirba komsomolka ta linkme] ir sakys- prisipažink. Jei neprisipažins, tai velniai žino ką gali su ja padaryti. Pavyzdžių iki soties, kaip tampomi liudininkai pedofilijos byloje. O dėl Venckienės rėmėjų Girnius gali nesijaudinti. Tas kas rėmė, supranta dėl ko ji išvyko. Praktiškai dar jai jokie įtarimai nepareikšti. Atvejis neeilinis ir vis rasis kokių nors girnių, kurie manys, kad pas mus tikrai teisinė valstybė ne tik juridiškai, bet ir faktiškai.
o k. Girnius nusneka ne I tema jau ne pirma karta, pasirodo, kad ir jis, befilosofuodamas, buna visai ,,ne prie ko".
Aš laikiau K. Girnių rimtu politologu ir jo straipsniai man visada buvo įdomūs savo analitiniu pagrindu. Bet perskaičius minimą K. Girniaus staripsnį apėmė kažkoks nesuprantamas nerimas,nejaugi toks žmogus taip iškreiptai supranta situaciją mūsų valstybėje. Juk nuo to, kad mes tik visi garsiai kartosime, kad gyvename teisinėje ir demokratinėje valstybėje,ji nuo to nei teisinė nei demokratinė nepasidarys. Todėl šio straipsnio autorius labai taikliai pastebėjo,kad K. Girnius savo staripsnyje būtent naudojasi klišėmis,vertindamas mūsų teisėsaugos ir demokratijos būseną šalyje,bet nepasako nei vieno argumento,kuris pagrįstų jo teiginių teisingumą. Ačiū gerb. Andriui Švarpliui už gerą analitinį staripsnį ir gerai būtų kad pats K. Girnius pasisakytų po tokio straipsnio.
tingiu viską skaityt, su laiku problemos, bet kodėl varguoliai lietuviai galvoja, kad, jei NATO Lietuvą laiko teisine valstybe, tai ji tokia ir yra?
Gal Tamstelei priimtiniausia su N. Venckiene pakartoti Pociūno skrydį iš patikimo aukščio: "teisingiausias" lietuviškas teismas galutinai ir neapskundžiamai nuspręs, kad tai nesmurtinis atsitikimas, neturintis nieko bendro su nusikalstama veika ar kažkas panašaus į balandžio pirmosios pokštą, vienu smūgiu užsibaigs diskusijų maratonas, bus apginti teisėjai, prokurorai, antstoliai, komisarai, spec pajėgos, ar ne, pons Girniau? Jeigu a. a. Pociūnas pats susigalvojo "paskraidyti",kodėl už tokį savavališką "pokštą" jo našlei išmokėta milžiniška kompensacija? Labai kvailai atrodo tavo kalbos, pons Girniau. Jeigu kam tarnauji, tai už kiek?
Maniau, kad Girnius yra nešališkas t.y. nepaperkamas politologas. Bet šis apžvalgininko straipsnis parodo, kad gerbiamas docentas galimai jau blaškosi kažkokiose keistų įtakų sferose, arba jau visiškai apako.. Arba mes susapnavome, gal iš vis nebuvo pulkininko Pociūno paslaptingo skrydžio, susidorojimo su VSD kontržvalgybininkais, Gailiaus ir Giržado istorijos, Baltarusijos opozicionierių pasmerkimo kančioms, Eglės Kusaitės ir Gatajevų grasaus persekiojimo, šlykščios mūsų prezidentės laikysenos bei daugybės kitų teisinės valstybės viražų??
o gerbiamas Andrius Švarplys pasigėrėtinai taikliai ir tiksliai suformulavo, galima sakyti, mano nuosavas mintis.
Ar ne per dažnai mes visokius tokius atvejus nurašome naivumui (šiuo atveju – P. K. Girniaus naivumui), o grubesniu variantu – ir kvailumui? O ką, jei tai tiesiog vertybinių pamatų, sąžinės trūkumo reikalas??... . tada rimčiau...
Geras analitiškas ir korektiškas straipsnis. Reiktų, kad įsitrauktų ir kiti intelektualai į šios situacijos analizę (vienas Radžvilas nebepaveža, per didelį gabalą ant kupros užsikrovęs).
Deja, nors knygų daug skaičiau, Kvailys jaučiuos, kaip ir anksčiau. Magistras, daktaras esu, Bet mano galvoje tamsu,...
Visi, kurie dirbo "Laisvės" radijuje, dirbo tik pagal numatytą CŽV planą. Tai buvo CŽV propagandinė mašina. Todėl jis negali rašyti nuo savęs, o gali rašyti tik tai, kas atitinka CŽV propagandinės mašinos reikalavimams. Pažiūrėkite į jo minčių dėstymą ir jūs pamatysite, kad jis rašo tekstą, lyg, vairuodamas mašiną. Tai technika įsisavinta "Laisvės" propagandinėje mašinoje. Tada Lietuvai buvo naudinga tokia CŽV propaganda. Bet laikai pasikeitė, tačiau "Laisvės" propgandinės mašinos darbuotojų rašymo šablonas nepakito. O gal jie kitko ir negali rašyti?
Manau, kad drg. Girnius viską puikiai supranta, tik durnium apsimeta ar priverstas apsimesti, nes jo uodega jau seniai svetimoj rankoj.
Keisti dalykai su tuo K.Girnium, tai jį VSD parsekioja už bendravimą su agentais ir jis piktinasi žurnalistų sekimu, tai jis laimingas ir pritaria VSD įsuktai pedofilijos skandalo eigai bei baigčiai ir nebemato VSD bei kitų jėgos struktūrų grėsmės teisėjai N.Venckienei, paslaptingos Kauno žudynių bei jos brolio žūties fone. Tiesa vis vien anksčiau ar vėliau išlenda kieno vežime sėdi, ar ne, p. Kęstuti?
O esmės gerb.Švarplys ir neužkabino: argi bėglės Venckienės atvejis jau apibūdina Lietuvos teisėsaugą ir demokratiją? Yra begalė kitų aspektų, daug svarbesnių, pvz., ekonomika...Taigi, remiu Girnių.
kai kur teisi ir Rusija.
taiklios mintys.
labai techniškai dirba KGB (ar VSD - tas pats velnias). Į garbingų išeivijos atstovų patikimus draugus įperša patikimus komunistų partijai reikalui žmones. Ir anksčiau K.Girnius naudojo komunistų - propagandistų klišes. Vakarų demokratijoje išaugusiam žmogui net neįmanoma įsivaizduoti, kad kolegos ar draugai juo gali manipuliuoti.
Pagarba Autoriui . Nesame mes nei akli , nei idiotai , kad nesuprasti angazuotu pedrycio , delfi , teises 'korifeju' ir kitu negarbingu subjektu purvinu manipuliavimu ir tiesiog atviru melagysciu ! Ponas Girnius visiskai nesupranta Lietuvos gyvenimo , nei politinio , nei teisinio , jis nesugeba suprasti kaip galima taip izuliai politikams ir kitoms Valstybes institucijoms meluoti , vogti , buti be morales ir VISISKAI ignoruoti viesa Lietuvos Tautos interesa !