Lietuviai yra viena sėsliausių tautų Europoje. „Kur radosi, ten glūdi”, – yra pasakęs apie mūsų tautą Vaižgantas.

Šioje genialioje įžvalgoje yra nusakyta viskas, kas svarbiausia mūsų priešistorijai – kad gyvename ten, kur gimėme (ko negali pasakyti apie save daugelis Europos tautų); kad esminis mūsų gyvensenos bruožas yra glūdėjimas, tai yra meditatyvi, savęsp orientuota būsena. Tai nereiškia, kad Lietuvos istorijoje nebūta „aktingųjų“, anot Vaižganto, laikotarpių (vieną iš jų neseniai išgyvenome), bet lemiantis lietuviškosios gyvensenos bruožas vis tik yra glūdėjimas.

Sėslioms tautoms yra būdingas dažnai pasąmoninis, giliai užslėptas ryšys su žeme, su šaknimis, netgi su žemės gelmėmis. Geologai ir kalbininkai: prof. Gediminas Motuzas ir prof. Zigmas Zinkevičius, yra pastebėję koreliaciją tarp geologinių žemėlapių ir tarmių atlaso. Tai nenuostabu – žemės gelmės turi įtakos žemės paviršiui, augmenijai, netgi klimatui, tad kodėl šitai negalėtų turėti įtakos žmogui?

Žemė – žmuo – augmuo

Šitai atsispindi ir žodyne: antai, yra išlikęs senovinis žmogaus pavadinimas „žmuo“ („Geriaus būtų buvę tieg, kad būtų negimęs tas žmuo SPII167“; Lietuvių kalbos žodynas). Tad „žemė“, „žmuo“ ir dar šios priebalsinės konstrukcijos semantinis pumpuras „augmuo“ rodo neabejotiną mentalinį ryšį tarp žmogaus, žemės ir augalo.

Gardas ir soda

Laiko ratui sukantis, keitėsi girios gyventojų būtis ir buitis. Dž.

Frezerio „food gatherers“, maisto rinkėjų epochą keitė žemdirbystė. Žmogus nebesitenkino tuo, ką rado girioje, kur jis tebuvo gamtos dalis – jis tveria „gardą“, t.

y. iš gamtos atkovoja žemės gabalą, tuo būdu atsirasdamas šalia gamtos.

(Iš šio žodžio yra kildinamas miesto pavadinimas – Gardai, Gardinas, slav. город ; gardininkas – miestietis; LKŽ. ) Taigi „gardas“ reiškia kultūros ir civilizacijos teritoriją. Šia prasme giminingas jam yra žodis „soda“ – neišskirstytas kaimas, sodžius: Aš didelio[je] sodo[je] augau Tl [LKŽ]; taip pat „soda“ yra paveldima žemė, buveinė.

Sodžius yra jau atėjusios žemdirbystės žymuo, tampriai surištas su pasaulėjauta. Tai atskiras, uždaras pasaulis.

„Tarpmiškio sodybos vienu žvilgsniu apžvelgiamos ir vienu apvedimu uždarytos ankštame rate“, – rašo Marius Katiliškis apysakoje „Užuovėja“. Ten pat sutiksime ir terminus „miškų ratas“, „miškų lankas“.

Ir – tuo pačiu gelminis, netgi metafizinis ryšys su žeme: „Visur ir visais laikais žemė paėmė už save aukščiausias kainas. Žemė, kaip kempinė, permerkta krauju.

Ji verta kraujo! Ir aukščiausia jos kaina – nebesugrįžimas jon!

Nes tavo kaulai bus palaidoti kitur. Kur tave palaidos gerieji žmonės, kai tu praradai savo žemę ir savo tėvų kapus?“

Antanas Maceina yra pasakęs: „Žmogaus ir žemės vienybė yra tautinės kultūros savitumo žymė. Pavasario žemė, naujas jos gyvybės ciklas žymi ne tik daigo pradžią, jauno įsitvirtinimą ir visų gaivalingų jėgų suvešėjimą, bet ir seno pasitraukimą, natūralią gyvybės baigtį.“

***

Žemė ir Lietuvos istorija

Šitoji žmogaus ir žemės vienybė, tiksliau, jos pažeidimas lėmė ne vieną skaudų ir dramatišką Lietuvos istorijos tarpsnį, diktavo politinius sprendimus. Valakų reforma, baudžiavos panaikinimas, Stolypino reforma, Mykolo Krupavičiaus radikalūs pertvarkymai paliko gilius pėdsakus ne tik ekonomikoje, bet ir mentoje. Tačiau ypač dramatiški pokyčiai, susiję su žemės pardavimu svetimšaliams, vyko XVI a. Pažvelkime į juos: Liublino unija

Liublino unijos (1569) paskelbimo akte 14 skirsnyje rašoma: Visi statutai ir įstatymai, bet kokie ir dėl bet kokių priežasčių prieš lenkus Lietuvoje nutarti dėl lenko Lietuvoje žemės pirkimo ir laikymo, bet kokiu būdu jis ją gavo, arba iš žmonos, arba iš patarnavimo, pirkimo, kaip dovaną, keičiant arba kokiu nors įsigijimo būdu pagal paprotį ir visuotinę teisę, tie visi įstatymai galios netenka, nes prieštarauja teisei, teisingumui, abipusiškai meilei ir unijai bei susivienijimui. Todėl tegu visada lenkas Lietuvoje ir lietuvis Lenkijoje gali pagal teisę įgyti ir laikyti turtą.

Taip buvo atvertas kelias žemės pardavimui lenkams. Tačiau po dvidešimties metų, matyt, patyrus šio leidimo pasekmes, susizgribta.

Trečiasis Lietuvos Statutas

Trečiajame Lietuvos Statute, įsigaliojusiame nuo 1589 m. sausio 1-osios, randame radikalų posūkį žemės pardavimo klausimu: 12 straipsnis. Apie nedavimą svetimšaliams lengvatų ir privilegijų, o atėjūnams iš kitų kraštų žemės neduoti. (Около недаванья чужоземъцомъ достоеньствъ и врядовъ всяких, а приходнемъ зъ инъших паньствахъ и оселости не давати)

„... toje valstybėje, Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, ir visose žemėse, jai priklausančiose, dvasinių ir pasaulietinių vertybių, miestų, dvarų, [кгрунътовъ, староствъ, державъ, врядовъ земскихь и дворныхъ, посесый], nuosavybei anei apsigyvenimui jokiems svetimšaliams ir užsieniečiams, nei tos valstybės (LDK – aut. pastaba) kaimynams neduosime. O mes ir mūsų palikuonys, didieji Lietuvos kunigaikščiai, privalėsime jas duoti tik lietuviams, rusėnams ir žemaičiams (литве, руси, жомойти) – LDK ir jai priklausančių žemių senbuvių ir joje gimusių gentainiams.“

Rusėnai čia yra slavų kilmės LDK piliečiai, tačiau nėra minimi lenkai. Juos mandagiai įvardina kaip kaimynus, bet parduoti žemę draudžiama.

Ar užteks vyriškumo dabartiniams Lietuvos politikams pasekti protėvių pavyzdžiu ir pasipriešinti prievartiniam Lietuvos žemių išpardavimui, parodys laikas. Tačiau tas pats laikas rašytojo lūpomis įspėja: „Kur tave palaidos gerieji žmonės, kai tu praradai savo žemę ir savo tėvų kapus?“

Naujausi

Vaitkus ir Pocevičiūtė suskubo pirmieji, pranešė VRKPolitika · 2026-07-04Politiniai LT lyderiai draugiškai veda Lietuvą karo keliuNuomonės · 2026-07-04Nausėda: mūsų dėkingumas už tai yra neapsakomas žodžiaisPolitika · 2026-07-04Tichanovskaja dar kartą priminė apie Baltarusijos laisvės svarbąPolitika · 2026-07-03

Komentarai (21)

Rikiuoti
coach cyber monday2013-11-27 07:20

thank you for share!

paklausykit2013-10-30 14:57

irasa: D.Razauskas: tikrasis mūšis dėl Lietuvos vyksta mūsų dvasioje (audio) | LaisvaLietuva .

Kolosiečiams 1:25,26,272013-10-30 11:34

Aš tapau jos tarnu Dievo man duotu paskyrimu, kad jums iki galo atskleisčiau Dievo žodį, tą slėpinį, kuris buvo paslėptas amžiams ir kartoms, o dabar apreikštas Dievo šventiesiems. JIEMS DIEVAS PANORĖJO PASKELBTI, KOKIE DIDELI ŠIO SLĖPINIO GARBĖS TURTAI SKIRTI PAGONIMS, BŪTENT KRISTUS JUMYSE-GARBĖS VILTIS

Efeziečiams 2:10, 112013-10-30 11:27

Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti. Todėl atsiminkite, kad jūs kadaise buvote kūnu pagonys, kuriuos vadino neapipjaustytais vadinamieji apipjaurtytieji kūno apipjaustymu, atliktu rankomis

Letui Palmaičiui2013-10-30 11:16

Pas pagonis buvo tik vienas Dievas, o jo vardas Dievas. Viskas gerai, esi mūsų žmogus. Juk dauguma tiki Dievą, o jis yra tik vienas

Rita2013-10-30 07:43

apie Rasą -atsirado šviesuolė -nors ant stulpo kabink ,kad būt naktimis šviesiau. Gėda.

Letas Palmaitis2013-10-30 03:06

Ačiū, Algirdai, kad priminei, kas parašyta Statutuose. To daugelis net nežino. Vis dėlto geros mintys ir citatos baigiasi "politikais", kuriems neva kažko turi užtekti. Pačių pačiausių politikų baimes ką tik išsakė ponia Rasa: negalima leisti tamsuoliams referendumų! Štai Tavo politikai. Įsidėmėkime: jie sunerimo visai ne dėl žemės pardavimo (jiems tai "vienodai rodo"), bet dėl referendumams reikalingų parašų skaičiaus mažinimo, nes neduokdie iš tikrųjų reikšis tamsuolių valia. Taigi prisirišimas prie žemės gerai, bet su juo lygiai taip sėkmingai šiame pasaulyje nukeliaujama į nebūtį, kaip nukeliavo ir senieji prūsai. Deja, nepaminėjai kito svarbaus "prūsiško" lietuvių bruožo - prisirišimo prie savų dievų. Būtent čia ir glūdi baltų pasmerktumas. Tiesa, ištikimybės Abraomo D-vui ("žydkrikščionybei" kaip sako "patriotai" nieko nežinodami apie Pr 12, 3) neišlaikė nė viena Vakarų tauta, bet turbūt niekur (nebent dar Rusijoje, o tai ne Vakarai) taip ryškiai nebandoma ieškoti pagonybėje atsvaros globalinėms galybėms, kaip Lietuvoje. Duginas tik džiaugiasi, tai įeina į jo geopolitiką. Šiuo apokaliptiniu laiku pirmiausiai sprendžiami išlikimo Amžinybei klausimai, bet ne laikinybei. D-vo Galia net ir skurdžiausia afganų tauta nugali moderniausias kariuomenes. Tas, kuris išsižadėjo stabų ir laimėjo Amžinybę, tas gali būti ramus ir dėl laikinybės, ne priešingai. Skirtumas tarp pagoniško ir abraominio mąstymo - žmogus vis dėlto nėra "augalas". Bent nustoja juo buvęs po "mirties virsmo", ar ne? Jei tad "virsmas", tai apie ateizmą nebėr kalbos, o pagonybė egzistencinio atsakymo nepateikia. Paties kompromisinėmis iranoariškomis Apreiškimo teorijomis netikiu. Tikėjimo tėvas Abraomas (Av-raham "daugybių tėvas") yra vienintelis ir unikalus žmonijos istorijoje. Atsiprašau, kad su savo semitizmais drįstu gadinti Paties kalbotyrines baltiškas svajones. Aiškiai netinku būti pavadintas "mūsų žmogumi", ką padarysi.

Su pagarba autoriui2013-10-30 02:02

Kodėl šiandien mūsų Ganytojai nepasisako dėl Lietuvos žemės išsaugojimo? Ar tai atsargumas, kad referendumas gali nepavykti? Gi Lietuvos meilė neturėtų mus palikti nutilusiais net ir sunkiausiu metu. Lenkų didysis Ganytojas – Kardinolas Stefana Višinskis drąsiai sakė – „Didžiausia mūsų meilė po Dievo – Lenkija!” Kodėl mes iš savo ganytojų negirdime paraginimo vienytis ir apginti, išsaugoti savo tėvų žemę? Gi jie turėtų būti pirmi gretose su Lietuvą mylinčiais. Pasiskaitykime didžiojo Kardinolo Stefano Višinskio minčių apie žemę, kuriomis jis kėlė savo tautiečius. „Atminkite, mielieji, kad, nors šią valandą jums kalba vyskupas, bet taip pat jums kalba žemdirbio vaikaitis, kurio kraujyje yra meilė žemei ir kuris žino, ką reiškia ištikimybė tėvų dirvoms“. „Jei nori išsaugoti savo tautinę ir valstybinę būtį, savo nepriklausomybę ir laisvę, tauta privalo turėti ryšį su žeme. Taip, kaip žolė sulaiko lekiančias smiltis, idant jų audros neišpustytų, taip tauta visa savo siela ir širdimi privalo laikytis žemės, kad turėdama su ja ryšį ir neleisdama iš savęs atimti palikimo, užtikrintų savo laisvę ir vietą Europos žemėlapyje...“ „Daug lengviau apginti tautą, jei kiekviena šeima, kiekvienas ūkininkas savo kaime stipriai laikosi įsikibęs į savo žemę, yra įsišaknijęs joje kaip pušis, alksnis ar gluosnis. Tai yra lenkų valstybės interesų problema!“ „Žmogus tik savo žemėje turi tinkamą normalų tvarkos ir visuomeninio mąstymo klimatą. Tai yra tikriausia prigimtinio visuomeninio, sociologinio ir psichologinio pobūdžio paslaptis, kad žmogus siekia savo žemės, jos ieško ir ją myli. Tos meilės stiprumo įrodymų matėme per paskutinį karą, kai vokiečiai varė mus iš lenkų žemės. Buvo garsus didžialenkių arba Zamoszės žemdirbių pasipriešinimas; pagarsėjo Polesės ir Chelmo kaimų gynyba, grumtynės ir mūšiai dėl kiekvienos pėdos tėvų žemės, kuri išauga beveik iki simbolio… Ištisos svetimųjų pavergtos kartos kovojo dėl teisės į savo žemę. Iš čia ypatingas žemės gynimo pobūdis. Ne tik armija gina tėvynės teritoriją, bet ir joje gyvenantys žmonės, ir – nelyginant žolė tarp kadagių ir miško tankumynų – gina jos neliečiamybę. Žinome, ką reiškia vėjas nuo jūros, besigalynėjantis su žeme prie kranto. Ir šią gynybos psichiką branginame. Lenkija, nepaisant okupacijų, išsigelbėjo tik todėl, kad ji neatitektų svetimiesiems. Tėvų žemė, ypač mūsų geopolititinėje sistemoje, yra toks svarbus elementas, kad turi būti kaip reikiant prižiūrima. Mums neramu dėl lengvumo priimant sprendimus dėl žemės – be istorinės ateities vizijos, reikiamai nesusimąsčius, kaip bus lenkų žemėje kitame amžiuje – po 2000 metų. O nesant istorinės tautos ateities vizijos su žeme sulyginamos ištisos žmonių gyvenvietės… Tėvų žemė turi būti vertinama ir gerbiama, prižiūrima. Tą padaryti be meilės negalima“. „Lenkija, būdama tarp tų malochų, nors ir plačiai bendradarbiautų su slavų valstybėmis, privalo atminti, jog ši teritorija bus tuo saugesnė, tuo solidaresnė ir ekonominiu, ir tautiniu, ir kultūriniu, ir kariniu požiūriu, kuo geriau bus globojamas žemę dirbantis žmogus“. Kardinolas Stafanas VIŠINSKIS.

Raigerdas2013-10-30 00:03

Man įdomu, kodėl šiuo atveju tyli tremtiniai? Keista iš jų ta tyla. Nes lietvių žemes pirks ne tik kiniečiai, bet pirmiausia Rusija. Dabar suveš į Kaliningradą daugiau žmonių, o paskiau po truputį perkant žemes, pradės slinkti link Klaipėdos uosto. Ir Kaliningardo sritis tada prasiplės. O ką jau kalbėti apie Visaginą? Nebloga teritorija pardavimui, tikrai nebloga. Ko gero su laiku bus parduota visa Smiltynė. Ir savoje šalyje žmonės liks, kaip svečiai. Tikrai idiotizmo viršūnė. Tokių "superprotingų" politikų Lietuva dar niekada neturėjo. Bet prieš pabaigą tokie ir turi būti. Bet tada rusai iš lietuvių tyčiosis, tai tikrai, kaip iš nevykėlių.

Šaunuolis A. Patackas2013-10-29 23:38

Mūsų žmogus

Staska2013-10-29 22:48

Kuršių vėlės ūbauja virš Žemaitijos...

Iš tremties2013-10-29 22:11

O brangi Tėvyne, ar tu nevaitoji, kad šiaurės ledyną sūnūs kaulais kloja? Ar girdi dejonę, paskutinę viltį, kad tėvų žemelėj gavus nors numirti?

Darijus2013-10-29 19:13

Kada tautietis papasakos kaip su Dėdule 1993 m. darė valstybinį perversmą? Iki šiol tyli.

Raigerdas2013-10-29 17:45

Geras straipsnis ir šaunu, kad jūs išliekate su didesne tautos dalimi. Išliekate su didžiąja tautos dalimi, reiškia išliekate pats savimi. Bet štai gale yra jūsų klausimas: "Ar užteks vyriškumo dabartiniams Lietuvos politikams pasekti protėvių pavyzdžiu ir pasipriešinti prievartiniam Lietuvos žemių išpardavimui, parodys laikas". Gerbiams A. Patackai, jūs šitą atsakymą jau turite - neužteks. Jie nesupranta ekonomikos ir neskiria netgi to, kad savo politiką jie organziuoja pagal Leniną. O Leninas nuvarė ekonomiką iki bado. Jis mokėjo žmones tik provokuoti revoliucijoms. Čia jis buvo genialus provokatorius. Pažiūrėkite, ką jis sugalvojo: proletariato diktatūrą. Ar galima sugalvoti ką nors kvailesnio? Man atrodo, kad neįmanoma. Pagal jo trenktas idėjas niekšingas STRIBAS tapo PONU ir DIDELIU VIRŠININKU. Valstybė, organizuota iš žemiausių padugnių, tapo vagisčių objektu. Vogė kas tik netingėjo. Iš tikrų darbininkų ir iš darbsčiausių valstiečių buvo tyčiojamasi. Leninas, organizavęs padugnių diktatūrą Rusijoje greit pasimirė. Jį pakeitė kitas diktatorius Stalinas. Lietuva išsivadavo 1990 metais, bet ji nieko nedarė, kad pažaboti tuos, kurie tarnavo PADUGNIŲ DIKTATŪRAI. Rezultate gavvome, kad pati Rusija pradeda atsigauti, o pas mus vis dar valdžioje ta PADUGNIŲ DIKTATŪRA. Lietuvoje tos padugnės tapo POLITINIU ELITU. Žmonės nebeturi laiko kultūrai, nes visas tautos dėmesys yra prikaustytas SEIME vykstantiems spektakliams. Žmonėms yra įvarytas baimės jausmas, nes žmonės laukdami dabar tik apie tai ir šnekučiuojasi: "Ką dar kvailesnio jie sugalvos Seime?" , "Kokius metodus jie dar sugalvos, kad apiplėšti tą vargšą mokesčių mokėtoją galutinai?" , "Ką jie dabar nutars parduoti: na, pirmiausiai - žemę, o paskiau, kadangi auga vaikų paklausa, tad kodėl vaikus nepadaryti labai vertinga preke? Štai jums pavyzdys - Indijoje vienas gyvas vaikas, maždaug 8-12 metų, kainuoja tik 50 dolerių. Tai, gal aplenkime kitas Europos šalis vaikų pardavimuose?" Asmeniškai mane, domina visi tie, kurie įkūrė tą pardavimo pragarą Lietuvoje. Aišku, kad tai yra padugnės. Bet valdžioje šiandien jie dominuoja. Blogiausia yra tai, kad jų perauklėti neįmanoma, ir kreiptis dėl jų vyriškumo, man atrodo, yra bergždžias dalykas.

Kapinės2013-10-29 15:30

Bus mokamos. Viską, ką gaus iš žemės, parsidavėlių vaikai išleis ant jų kapų nuomos

Pagarba2013-10-29 15:28

Patackui!

4 tam Jurgiui be kepurės2013-10-29 13:45

Tai, kad mokslininkai mano, kad rusų kalba kilusi iš rytų baltų kalbų. Ir ko čia tiem Delfistam reikia. Sėdėtų savo "portalų lyderyje" ir ten drapstytųsi purvais. Dabar dar čia priterš.

Jurgis2013-10-29 13:17

Tarp "žmuo" ir "augmuo" tiek pat bendra, kiek tarp "Patackas" ir "kleckas". O "gardas" ir "soda" aiškiai rodo, kad lietuviai yra slavų civilizacijos dalis, ir visokios Europos jiems ne į sveikatą.

Kvapelis2013-10-29 10:50

Pinigai nekvepia.

Taip2013-10-29 10:49

Sutinku mix. Kas per brudas valdžioje. Aš pensininkams iš vis pensijos nemokėčiau. Juk tai jie šituos šlikštynes renka, aktyviausi balsuotojai.

Mix2013-10-29 10:10

Šių dienų grobuonys, sėdintys valdžioje, Lietuvos istorijos neskaito. Jie gyvena šia diena. Svarbu pinigai.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi