Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Kalvarijos savivaldybės gyventojai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme apgynė savo konstitucinę teisę į saugią ir švarią aplinką. Teisėjų kolegija kiaulių augintojų UAB „Saerimner“ veiklą Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime esančiame kiaulininkystės komplekse pripažino neteisėta ir įpareigojo per tris mėnesius nutraukti neteisėtą ūkinę veiklą.
Byla pasiekė aukščiausios instancijos teismą
Kelerius metus užsitęsęs teisminis procesas buvo ilgas ir varginantis, tačiau visuomeniškai nusiteikę žmonės nepabūgo nei UAB „Saerimner“ skundų, nei viešai formuojamos nuomonės, kad esą savo teisėtus interesus ginantys gyventojai be reikalo kelia triukšmą, trukdo verslo plėtrai, darbo vietų steigimui bei stabdo užsienio investicijas.
Aktyvios Santakos ir Kvietkinės kaimų bendruomenės bei Kalvarijos savivaldybės gyventojai dėl pažeistų teisių kreipėsi į Marijampolės teismą. Iškeltoje byloje buvo siekiama panaikinti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (Marijampolės RAAD) išduotą leidimą atsakovui danų kapitalo įmonei UAB „Saerimner“ vykdyti kiaulininkystės veiklą Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime esančiame kiaulių komplekse bei įpareigoti nutraukti kiaulių komplekso (kur 12 000 vietų pajėgumo kiaulių komplekse šiuo metu auginama daugiau kaip 100 000 kiaulių per metus) veiklą, pripažįstant ją neteisėta.
Marijampolės teismas patenkino Kalvarijos savivaldybės bendruomenių ir gyventojų ieškinį. Pramonine kiaulininkyste užsiimanti bendrovė šią nutartį apskundė Kauno apygardos teismui. Tačiau ir Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, pripažino, kad danų kapitalo įmonei UAB „Saerimner“ priklausančio kiaulių komplekso veikla yra neteisėta, todėl turi būti nutraukta.
Kauno apygardos teismas nustatė, kad pagal Marijampolės visuomenės sveikatos biuro atliktą apklausą 68,9 proc. netoli kiaulių komplekso gyvenantys žmonės nuolat jaučia, o 28 proc. kartais jaučia nemalonius kvapus. Konstatuota, kad leidimas ūkinei veiklai buvo išduotas neteisėtai. Išaiškėjo, kad, ne pagal pajėgumus padidinus ūkinės veiklos mastą komplekse, yra daromas neigiamas poveikis aplinkai.
Neradusi užtarėjų Kauno apygardos teisme, UAB „Saerimner“ nutartį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau Kalvarijos savivaldybės gyventojų pažeistos teisės buvo apgintos ir čia – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netenkino UAB „Saerimner“ kasacinio skundo ir nustatė, kad bendrovė ūkinę veiklą privalo nutraukti per tris mėnesius nuo 2013 metų sausio 16 dieną priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos.
Ši nutartis įsigaliojo iš karto ir yra neskundžiama.
Kaimo žmonės prieš oligarchinį užsienio kapitalą
Santakos kaimo bendruomenės pirmininkė Raimonda Sutkaitienė teigia, kad į teismą gyventojai kreipėsi tik tuomet, kai jau nebematė kitos išeities. „Po keletą metų trukusio susirašinėjimo su valdiškom institucijom dėl smarkiai pablogėjusių gyvenimo sąlygų, priklausančių nuo neteisėtos UAB „Saerimner“ veiklos, kito kelio tiesiog nematėme, – sako R.
Sutkaitienė. – Mums, ieškovams, buvo svarbiausia apginti savo bendruomenių, savo ir savo šeimos narių teisę į saugią ir švarią aplinką, to mes ir siekėme teisiniu keliu.
Šis kelias nėra paprastas ir lengvas, bet šiuo atveju kito būdo tai padaryti tiesiog nebuvo“.
Kalvarijos savivaldybės gyventojams atstovaujančio advokato Sauliaus Dambrausko teigimu, šis laimėjimas yra ypač svarbus, nes grąžina žmonių pasitikėjimą galimu teisingumu Lietuvos teismuose. „Teismai pajėgūs priimti teisingus sprendimus“, – sako S.
Dambrauskas, tačiau advokato praktika rodo, kad prieš oligarchines kompanijas atsilaikyti ir sulaukti palankaus teismo sprendimo gyventojams yra labai sunku. „Ką reiškia bylinėtis su tokia finansiškai pajėgia kompanija kaip UAB „Saerimner“?
Kompanija, padedama pajėgiausių advokatų, gali sau leisti išplėsti bylinėjimosi mastus taip, kad kita pusė gali tiesiog neatlaikyti bylinėjimosi naštos. Pavyzdžiui, vien šioje byloje už advokatų pagalbą tik pirmoje bei apeliacinėje instancijose iš gyventojų buvo prašoma priteisti apie 150 000 Lt patirtų išlaidų.
Taigi savo teisę į sveiką ir švarią aplinką ginantys žmonės ant Teisingumo lėkštelės dėjo savo teisę prieš rimtą materialinę riziką, o juk tokių sumų priteisimas iš kaimo žmonių jiems reikštų nepakeliamą finansinę naštą, – teigia advokatas. – O pačių gyventojų finansinės galimybės atlaikyti bylinėjimosi finansinę naštą yra nepalyginti mažesnės.“
Šiuo metu dar keliose bylose su UAB „Saerimner“ dėl to paties kiaulių komplekso lygiagrečiai bylinėjasi ir Kalvarijos savivaldybė, o vienoje iš jų – ir viešąjį interesą ginantis generalinis prokuroras. Advokato teigimu, tai yra be galo didžiulis krūvis tiek finansiškai, tiek įdėtų pastangų bei laiko, tiek psichologiniu požiūriu.
Tad tokiais atvejais labai tikėtina, kad paprasti kaimo žmonės prieš oligarchinį užsienio kapitalą teismų naštos gali tiesiog neatlaikyti. Visose šiose bylose dėl konkretaus kiaulių komplekso labai stipriu gyventojų palaikymu tapo aktyvus Kalvarijos savivaldybės vaidmuo ir įsitraukimas, palaikant savo vietos gyventojų teisėtus interesus.
Žiniasklaidoje – tik ledkalnio viršūnė
Tai, ką apie UAB „Saerimner“ ir gyventojų konfliktą matome žiniasklaidoje, anot S. Dambrausko, tėra ledkalnio viršūnė, dažnai ir neatitinkanti realybės.
Pagrindinė pateikiama informacija yra tik ta, kad Kalvarijos gyventojai laimėjo teismą prieš UAB „Saerimner“ dėl neteisėtos veiklos kiaulių komplekse. Jau reaguodama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinį sprendimą, kompleksą valdanti kompanija nedelsiant ėmėsi viešojoje erdvėje formuoti nuomonę, kad veiklą bus siekiama tęsti, tik tam tikslui reikės gauti naują taršos leidimą.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (3K-3-112/2013), kurioje buvo nagrinėjama eibė įvairių pažeidimų, yra aiškiai nurodyta, kad „tik visiškas ūkinės veiklos nutraukimas laikytinas pakankama tokių pažeidimų pašalinimo priemone“. Tad UAB „Saerimner“ ūkinę veiklą Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime esančiame kiaulininkystės komplekse privalo nutraukti per tris mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos.
UAB „Saerimner“ atsakomybės už padarytus šiurkščius pažeidimus bei melagingus parodymus, siekiant gauti leidimą veiklai, neprisiima. Formuojama viešoji nuomonė, kad visa bėda tik biurokratinis kliuvinys – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, kaip dokumento, nebuvimas, ir už tai atsakinga ypač Kalvarijos savivaldybė, o ne neteisėta veikla užsiimanti bendrovė.
O atsakingos valstybinės institucijos (Marijampolės RAAD) ir vėl yra pradėjusios formalias TIPK leidimo išdavimo procedūras, tačiau dabar jau teismų pripažintai neteisėtai veiklai.
Komercinėje žiniasklaidoje pilna neargumentuotų straipsnių, kur Kalvarijos savivaldybės gyventojų siekis apginti savo teisę į sveiką ir švarią aplinką yra vadinamas prisidengimu viešojo intereso vėliava, siekiant asmeninės naudos, investicinio klimato gadinimu, investuotojų reketu ir panašiai. Lietuvos teisinė aplinka kritikuojama kaip neatitinkanti investicinio patrauklumo kriterijų.
Dėl aplinkosaugos reikalavimų milijardais skaičiuojami niekaip nepagrįsti iš piršto laužti nuostoliai. Reikalaujant supaprastintų procedūrų veiklos leidimams gauti, manipuliuojama vietinę pasiūlą viršijančia Lietuvoje suvartojamos kiaulienos paklausa.
Tačiau apie pusę Lietuvoje užaugintos kiaulienos bendrovė eksportuoja į užsienį, tad rūpinimasis Lietuvos vartotojais neįtikinamas. S.
Dambrausko teigimu, motyvai dėl Lietuvos poreikio kiaulienai ir auginamų kiaulių skaičiaus ryškaus neatitikimo Lietuvoje yra paremti tik apgaulinga skaičių ekvilibristika, kai verslininkai bei jiems atstovaujančios organizacijos, siekdamos visuomenės ar valdžios institucijų palankumo, naudojasi sau palankia objektyvumo stokojančia statistika.
Metai iš metų žiniasklaidoje pasirodo tendencingi pranešimai, kad danų kapitalo kompanija UAB „Saerimner“ numato investicijas nukreipti į kaimynę Rusiją ir esą taip apsisprendė dėl biurokratinių kliūčių kiaulininkystės ūkių plėtrai. Viešai žadama „stabdyti“, „nebeinvestuoti“, „persikelti į Rusiją“ ir kitaip „nuskriausti“ Lietuvą, tarsi danų kiaulidžių iškeldinimas lietuviams būtų milžiniškas praradimas.
Šie pareiškimai, skambėję kaip ultimatumas, reikalaujant suteikti palankesnes sąlygas kompleksų plėtrai Lietuvoje, taip ir liko tik tušti žodžiai. Tuo tarpu stambiosios pramoninės gyvulininkystės žalą gamtai, krašto žemės ūkiui ir žmonių sveikatai suvokiantys Lietuvos gyventojai, mokslininkai, ūkininkai bei visuomenininkai įstatymų nesilaikančios UAB „Saerimner“ plėtros sustabdymą įvertintų teigiamai.
Viešojoje erdvėje platinama informacija, kad šalia kiaulininkystės komplekso įsikūrusiai Jusevičių kaimo bendruomenei nesuprantami Kalvarijos savivaldybės gyventojų konfliktai su danų kompanija, esą kiaulių kompleksas užkliūna tik keliems vietiniams, o kaimo gyventojai, Jusevičių kaimo bendruomenės pirmininko Alfonso Vasiliausko teigimu, džiaugiasi darbo vietomis, organizuojamomis šventėmis bei dovanomis vaikams, kurias finansuoja UAB „Saerimner“.
„Na, matyt, Jusevičių kaimo bendruomenės veiklos tikslai ir prioritetai yra kitokie. Galbūt jiems svarbiau pasilinksminti ar papramogauti už rėmėjų pinigus?
Dėl darbo vietų, kiek žinau, ten dirba vos keletas kaimo gyventojų, o nuo šios įmonės veiklos kenčia visa savivaldybė, – teigia Santakos kaimo bendruomenės pirmininkė Raimonda Sutkaitienė. – Ne kartą esame pasisakę, kad mes jokiu būdu nesame prieš verslą.
Pati įmonės vadovams sakiau, kad jokių problemų nebūtų, jeigu ši ferma augintų 12 000 kiaulių, koks ir yra šios fermos techninis pajėgumas. Deja, visada gaudavom atsakymą, kad tokių kiekių įmonei auginti neapsimoka.“
Išplėtotos žmogaus teisės
Gyventojams byloje atstovavusio advokato Sauliaus Dambrausko teigimu, aukščiausią teisminę instanciją pasiekusi byla tapo didžiuliu pasiekimu žmogaus teisių aiškinimo prasme. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į pareiškėjų iškeltus reikalavimus bei motyvus dėl nuolatos patiriamų gyventojų tam tikrų konstitucinių teisių pažeidimų, gyventojų ir bendruomenių teisės ginti viešąjį interesą ir pan.
pažvelgė labai rimtai. Savo priimto procesinio sprendimo motyvuose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė tokius teisės aiškinimus, kurie pripažintini mūsų teisės doktrinos žmogaus teisių išplėtojimais.
Jie neabejotinai bus taikomi aktualioje teismų praktikoje ateityje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pabrėžė teisės į sveiką ir švarią aplinką svarbą, nurodydamas, kad tai yra konstitucinė teisė, įtvirtinta Konstitucijoje bei tarptautiniuose teisės aktuose.
UAB „Saerimner“ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame kasaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo nutarties panaikinimo teigiama, kad ieškovai neįrodė, jog pažeidžiama jų nuosavybės teisė, o dalis ieškovų (Kvietkinės ir Santakos kaimų bendruomenės) apskritai neturi nuosavybės teisių, kurias gintų nuo pažeidimų, tad, bendrovės vertinimu, teismų reikalavimas nutraukti veiklą yra nepagrįstas.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, konstatavo, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja vien tik konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz. , neteisėtu patekimu į būstą, bet apima ir tokias suvaržymo formas kaip triukšmas, tarša ar kvapai.
Aiškinama, kad net ir nesukeliant rimtos grėsmės sveikatai, tai gali turėti įtakos asmenų gerovei, neigiamai paveikti jų privatų ir šeimos gyvenimą. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisių į sveiką ir švarią aplinką pažeidimas yra ne tik suinteresuoto asmens subjektinės teisės, bet ir viešosios teisės pažeidimas, todėl iš Konstitucijos išplaukianti jos gynyba negali būti susiaurinama vien tik iki privatinio teisių gynimo būdo, ribojamo tam tikromis specialiomis sąlygomis (pvz.
, reikalavimu turėti nuosavybės teisę).
Pagal Orhuso konvenciją, suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai, o nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. Bendruomenės yra juridiniai asmenys (teisinė forma – asociacijos), veikiantys pagal Asociacijų įstatymą ir savo veiklos įstatus.
Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Orhuso konvencijos prasme pripažino bendruomenes suinteresuota visuomenės dalimi, turinčia teisę į teisminę gynybą.
Visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ tarybos nario Aleksandro Kerpausko teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija (Česlovas Jokubauskas, Janina Stripeikienė, Juozas Šerkšnas), apgindama Kvietkinės ir Santakos kaimų bei kitų Kalvarijos savivaldybės gyventojų ir visų mūsų teises į sveiką ir švarią aplinką, atskleidė bendrosios kompetencijos teismų siekį didinti visuomenės pasitikėjimą teismu ir sudarė tolesnes realias prielaidas formuotis demokratiniams procesams šalyje. Pasak A.
Kerpausko, tai sveikintinas žingsnis ir pavyzdys, kaip vienu teisminės valdžios sprendimu galima smarkiai prisidėti prie demokratinės valstybės vystymosi.
TIPK leidimas gautas neteisėtai
UAB „Saerimner“, neatlikusi poveikio aplinkai vertinimo, neįvykdė visų sąlygų TIPK leidimui gauti, taip pat paraiškoje leidimui gauti suteikė melagingą informaciją, tad TIPK leidimas pripažintas neteisėtu ir panaikintas.
Nors UAB „Saerimner“ teismuose neigė poveikio aplinkai vertinimo poreikį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, yra poveikio aplinkai vertinimo objektas. Įstatymu numatyta, kad prie tokios veiklos priskiriami kiaulininkystės ūkiai, kuriuose auginama 3 000 ir daugiau kiaulių.
Tad nutartyje konstatuojama, jog apie 100 000 kiaulių per metus užauginanti bendrovė, prieš pradėdama vykdyti ūkinę veiklą, būtinai privalėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad UAB „Saerimner“, siekdama gauti TIPK leidimą, pateikė melagingą informaciją, kuri kelis kartus skiriasi nuo realios situacijos, – kiaulininkystės kompleksas nėra nuošalioje Kalvarijos savivaldybės vietoje, kaip teigiama paraiškoje TIPK leidimui gauti. Joje nurodoma, kad artimiausia gyvenvietė, mokykla, gydymo įstaiga nutolusi per 2000 m, tačiau byloje nustatyta, jog iki artimiausios sodybos yra vos 215 m, iki Santakos gyvenvietės – 700 m, Nemunaičių pagrindinės mokyklos – 1125 m.
Iš viso arčiau kaip 1 500 metrų atstumu nuo kiaulininkystės komplekso yra 16 gyvenamųjų namų.
„Jeigu bus parengta nauja paraiška TIPK leidimui gauti, aišku, mes akylai stebėsime visą procesą. Tačiau labai norėtųsi, kad tai darytų ir atsakingos institucijos, visų pirma – Aplinkos apsaugos departamentas, kuris tiesiogiai yra atsakingas už TIPK leidimų išdavimą.
Mano supratimu, ši teismo nutartis įrodo, kad Marijampolės aplinkos apsaugos departamentas šiurkščiai pažeidė įstatymus, nereikalaudamas atlikti poveikio aplinkai vertinimo, užsimerkdamas prieš melagingai pateiktas deklaracijas ir kt. , – teigia Santakos kaimo bendruomenės pirmininkė R.
Sutkaitienė. – Naujasis aplinkos ministras pažadėjo išsiaiškinti, kas asmeniškai kaltas šioje istorijoje ir imtis atitinkamų veiksmų.
Labai norėtųsi, kad tai neliktų vien žodžiai, nes kol nebus atsakomybės už valdininkų veiksmus, dėl kurių turi kentėti žmonės, ir toliau gali būti išduodami neteisėti TIPK leidimai“.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis paskelbė, kad davė nurodymą išsiaiškinti, kas ir kokiomis aplinkybėmis UAB „Saerimner“ išdavė TIPK leidimą, kurį teismas pripažino neteisėtu. „Žmonių sveikata, jų gyvenimo kokybė ir komfortas – visų svarbiausia. Tai yra principinė mūsų pozicija. Žmonių neturi nuolatos kamuoti blogi kvapai, jie turi teisę gyventi švarioje bei saugioje aplinkoje“, – pranešime spaudai teigia V. Mazuronis.
Fermų kvapas kenksmingas sveikatai
Pramoniniai kiaulių auginimo kompleksai Lietuvoje ne tik daro didžiulę žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, bet ir kelia socialines problemas, kenkia žemės ūkio bei regionų ekonominiam vystymuisi. Advokatas S.
Dambrauskas atkreipė dėmesį, kad, vertinant verslą pagal siaurą ekonominės naudos kriterijų, būtina nepamiršti ilgalaikių visos teritorijos ekonominių, demografinių, sisteminių teritorinės plėtros pasekmių. Smarvė ir tarša, kurią skleidžia kiaulių kompleksai, bei aplinkiniuose laukuose išlaistomas skystas mėšlas blogina vietinių gyventojų gyvenimo kokybę, nuvertėja ir jų nekilnojamasis turtas, keičiasi viso kito vietinio verslo galimybės, turistinė trauka ir pan.
Dėl užteršto oro žmonės skundžiasi sveikatos sutrikimais, o dideliais kiekiais laistomos srutos užteršia dirvožemius, upes bei kitus vandens telkinius ir taip griauna juose klestinčias ekosistemas.
Nemalonus kvapas susijęs su gyvenimo diskomfortu. Profesorius ir habilituotas daktaras Algirdas Baubinas teigia, kad stiprūs nemalonūs kvapai pirmiausia turi neigiamą psichologinį poveikį, kuris žmonėms sukelia diskomforto jausmą.
Žmonės nuolat kelia klausimą, kodėl jie turi gyventi smarvėje. Tad negalima ignoruoti gyventojų nusiskundimo nemaloniais kvapais, net jei tai dar nesukėlė konkrečių fizinių sveikatos sutrikimų.
Antra vertus, fermų smarvė nėra tik nemalonus kvapas. A.
Baubino duomenimis, kiaulių fermų kompleksuose įvairių technologinių procesų metu į aplinką išsiskiria dulkės, mikroorganizmai, amoniakas, sieros vandenilis, metanas, merkaptanai ir kt. Įvairios cheminės medžiagos ir mikroorganizmai oro srautais gali būti nunešami toli (net iki 5 km) nuo taršos šaltinio ir tokiu būdu sudaryti nepalankias sąlygas gyventojams.
Pastarieji jaučia nemalonius kvapus, tačiau svarbiausia – gyventojams kyla realus pavojus apsikrėsti ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir susirgti. Profesoriaus žiniomis, amoniakas pasižymi dirginančiu poveikiu: dirgina akių junginę ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, džiūva oda ir gleivinė, jos sutrūkinėja ir taip atsiveria vartai infekcijai į organizmą patekti.
Galimi ūmūs ir dažniausiai lėtinio apsinuodijimo atvejai, kurių metu pažeidžiama kvėpavimo sistema. Nuodo poveikiui itin jautrūs vaikai ir pagyvenę žmonės.
Jie tampa gerokai jautresni peršalimo ligoms.
Pasak A. Baubino, atstumai nuo gyvulininkystės kompleksų, nustatyti pagal sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) reikalavimus, kol kas yra vienintelė priemonė, apsauganti gyventojus nuo galimo neigiamo poveikio.
„Apie SAZ nuo srutomis laistomų laukų apskritai dažnai nutylima, – teigia profesorius. – Laistomų laukų plotai dažniausiai nėra viename masyve, o išsidėstę atskirai ir nedideliais ploteliais.
Kiekvieną laistomą lauką reikia vertinti kaip potencialų taršos šaltinį. Tokių zonų nenumatymas atitinkamuose teisės aktuose yra nedovanotina klaida, kuri turės neigiamų pasekmių gamtai ir gyventojų sveikatai.
Beje, SAZ nuo srutomis laistomų laukų teisės aktuose neįteisintos, motyvuojant, kad tai nenumatyta ES teisės aktuose. Tai ir yra pagrindinė bėda Lietuvoje.“
A. Baubino teigimu, kompleksai negali gauti leidimo veiklai be poveikio aplinkai ir žmonėms vertinimo procedūrų, taip pat privalu atsižvelgti į gyventojų nuomonę, tad nepateisinama, kad kai kurie dabar veikiantys kompleksai neturi poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai įvertinimo.
Prof. A Baubinui teko dirbti 2010 metais premjero A.
Kubiliaus nurodymu sudarytoje darbo grupėje problemoms, susijusioms su gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių objektų SAZ nustatymu ir poveikio aplinkai vertinimo procesu, išnagrinėti ir pasiūlymams parengti. Profesorius prisimena, kad darbo metu buvo jaučiamas didžiulis beatodairiškos pramoninės kiaulininkystės veiklos šalininkų spaudimas.
Jautėsi ministro kanclerio Deivido Matulionio, vėliau Giedriaus Kazakevičiaus (jie vadovavo darbo grupei) valdininkiškas požiūris, todėl esminio proveržio, anot profesoriaus, tikėtis nebuvo galima.
Tad kas nuo 2010 metų yra pasikeitę šioje srityje? „Buvo priimti kai kurie sprendimai: reikalavimas turėti šiai veiklai leidimus, turėti poveikio aplinkai ir žmonėms vertinimą ir kt.
Tačiau esminės diskusijos neturėjo prasmės. Siūliau Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamentui bei Aplinkos ministerijai įvertinti esamą situaciją visuose Lietuvoje veikiančiuose kompleksuose, remiantis konkrečiais tyrimais.
Man buvo pasakyta, jog lėšų nėra, o problemą spręsime, kai gausime ES lėšas. Mano žiniomis, minėtų lėšų nėra iki šiol, o esminės problemos nesprendžiamos ir šiandien.
Gyventojai bylinėjasi teismuose negalėdami sumokėti advokatams, o kiaulininkai turi net po kelis brangiai mokamus advokatus.“
Komentarai (2)
Biografija 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą. 1986–1991 m. VU EF Ekonominės teorijos katedros asistentas. 1991–1993 m. LR Užsienio reikalų ministerijos (URM) Šiaurės Europos šalių skyriaus vyresnysis specialistas, pirmasis sekretorius. 1993–1994 m. buvo LR laikinasis reikalų patikėtinis Estijos Respublikoje, 1994 m. LR ambasados Estijoje patarėjas, 1994–1995 m. LR ambasados Norvegijos Karalystėje patarėjas, 1995–1997 m. LR ambasados Danijos Karalystėje patarėjas. 1997–1998 m. – URM Šiaurės Europos šalių skyriaus vedėjas, 1998 m. LR URM Vakarų Europos šalių skyriaus vedėjas, 1998–2001 m. – LR Vyriausybės patarėjas tarptautinių santykių klausimais. 2001–2006 m. buvo LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Danijos Karalystėje, Islandijos Respublikai, 2006–2007 m. LR URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius, 2007–2009 m. LR URM valstybės sekretorius. 2009–2012 m. buvo LR Ministro Pirmininko kancleris. [1] Nuo 2012 m. spalio 23 d. – mėn. – Lietuvos ambasadorius Vokietijoje. [2] 2011 m. žurnalo „Veidas“ rinkimuose paskelbtas Metų valstybės tarnautoju. Vedęs, turi du vaikus. Moka anglų, vokiečių, rusų bei danų kalbas. [taisyti]
Idomu koks dabar D. Matulionio ir G.Kazakeviciaus statusas? Kuo jie dabar uzsiima? Ar neverta uz ju "valdinikiska" poziuri pasodinti i Lukiskes arba bent kokius 10 metu neprileisti prie lovio. Ir komerciniams zurnalystams uz melagingus uzsakomuosius straipsnius, butu ne pro sali kaimo bendruomenems, pareikalauti milijonines kompensacijos.