Seimas priėmė šalies vadovės Dalios Grybauskaitės teiktas Teismų įstatymo pataisas, kuriomis esą siekiama padidinti teismų darbo veiksmingumą, užtikrinti protingą turimų žmogiškųjų išteklių paskirstymą tais atvejais, kai teismų darbo krūviai yra netolygūs ir dėl to nukenčia bylų nagrinėjimo trukmė bei kokybė.

Anot Eltos pranešimo, įstatymo pataisomis siekiama paskatinti didesnę asmenų, pretenduojančių į teismų vadovų ir aukštesniųjų teismų teisėjų pareigas, konkurenciją bei užtikrinti skaidrią ir kokybišką teismų vadovų pavadavimo tvarką.

Šiandien už teisės akto pakeitimus balsavo 92 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.

Įstatymo pakeitimais nutarta įtvirtinti papildomus teisėjo laikino perkėlimo į kitą teismą inicijavimo pagrindus – Teisėjų tarybos konstatavimą, kad iš esmės padidėjo darbo krūvis teisme ar atsirado kitų svarbių aplinkybių. Įstatyme numatyta galimybė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėją perkelti į Lietuvos apeliacinį teismą (LAT), o LAT teisėją – į LVAT.

Nuspręsta iki ketverių metų sumažinti reikalaujamą darbo stažą asmenims, siekiantiems tapti apygardos teismo teisėjais; įtvirtinti galimybę apylinkių teismų teisėjams pretenduoti į LAT, LVAT ir Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, taip pat suvienodinti teisėjams ir mokslininkams keliamus stažo reikalavimus, jiems pretenduojant į šiuos teismus.

Taip esą siekiama padidinti asmenų, galinčių pretenduoti į aukštesniuosius teismus, konkurenciją ir užtikrinti aukščiausią kvalifikaciją turinčių teisėjų galimybes siekti karjeros.

Pagal naujas nuostatas, aukštesnės pakopos teismo teisėjas be atrankos galės būti paskirtas žemesnės pakopos teismo teisėju ir tuomet, kai jis nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku.

Eltos, „ekspertai.eu“ inf.

Naujausi

Komentarai (2)

Rikiuoti
Nukentėjęs nuo teismų2013-10-09 06:51

Kada bus priimtos pataisos dėl teisėjų atsakomybės už Lietuvos Respublikos vardu priimamus be jokių įrodymų sprendimus ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi? Kodėl teisėjams nereikia atsakyti už padarytas klaidas? Pateiksiu pavyzdį: Pirmo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja vilkinusi bylą skiriant tris ekspertizes iš eilės, žinodama jog nėra medžiagos iš ko daryti ekspertizę (ji specialiai buvo sunaikinta) priima sprendimą be jokių irodymų , ignoruodama teismo ekspertų išvadas už nepadarytas žalas. Apeliacinis teismas palieka galioti sprendimą net nenagrinėdamas žalos klausimo, nors byla buvo dėl žalos dydžio. Kasacinio skundo Aukščiausias teismas nepriima nagrinėti. Antstoliai pasiima priskaičiuotus pinigus iš sąskaitos už nepadarytas žalas. Kur kreiptis dėl absurdiško teisėjos sprendimo patarkit.

Česlovas2013-10-09 00:48

Reiketu oficialiai iteisinti telefononio skambucio teise.Ilgai nesitestu bilinejimas, paskambino-nuteise.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi