Skelbiame žinomo baltisto dr. Leto Palmaičio kalbą, šiandien pasakytą apeliaciniame teisme, kuris nagrinėja jo skundą dėl šių metų kovą Kauno miesto apylinkės teismo paskelbto nuosprendžio. Mokslininkas buvo apkaltintas ir nuteistas už tai, kad esą įžeidė ir apšmeižė prokurorus Justą Laucių ir Mindaugą Dūdą, straipsnyje išdėstydamas nuomonę apie jų veiksmus Eglės Kusaitės byloje ir įvardindamas šiuos Generalinės prokuratūros darbuotojus kaip nusikaltėlius ir Lietuvos išdavikus.
Gerbiamieji,
Šiek tiek pasigilinęs į teismų darbą, susijusį su visuomenės nepritarimu, suprantu, kad lemiamą vaidmenį vaidina ne tiek argumentai bei vienokia ar kitokia faktų interpretacija, kiek bendra politinė situacija Lietuvoje ir jėgų santykiai. Čia ne vieta skelbti nuomonę, kad, pavyzdžiui, Eglės Kusaitės bylos atveju tai bus santykiai tarp dabartinės Rusijos įtakojamo politinio ekonominio sovietijos revanšo ir klasiškai suvoktõs nepriklausomybės gynėjų. Man tik aišku, kad mažiausią reikšmę bylai turi mano argumentacija, kuri daug kartų išdėstyta ir nėra pasikeitusi. Todėl pakartosiu ją tik pora žodžių:
- į kaltinimą pareigūnų įžeidimu (BK 290 straipsnis) nesigilinu, nes laikau tai pačių įsižeidusiųjų bei teismo reikalu – įžeisti jų asmeniškai nenorėjau, todėl jei teismas mano kitaip, tai aš nesiruošiu ginčytis;
- kaltinimą šmeižtu (BK 154-2 straipsnis) griežtai atmetu, nes mano manymu, jis yra susijęs su VSD ir prokuratūros vykdoma Lietuvos valstybės išdavyste, patarnavimu kitai valstybei, su kuria Lietuvos nesieja jokios karinės sutartys ar priklausomybė bendram kariniam blokui.
Puiki politinės raidos analizė, atlikta, pvz., Tarpparlamentinės grupės Čečėnijos problemoms pirmininko Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataro Algirdo Endriukaičio, išdėsto faktus, rodančius laipsnišką Lietuvos jungimąsi į posovietinės erdvės bloką, t. y. grįžimą į Rusijos politikos sferą. Ryškus įrodymas – čečėnų kovos prieš pavergėjus vertinimas Lietuvoje per nuoseklią eilę išdavysčių nuo pradinio palaikymo pavirto prorusišku smerkimu, o E. Kusaitės byloje, skirtingai nuo Lietuvos kariuomenės bei žiniasklaidos čečėnų kombatantui Linui Vėlavičiui 1997 metais parodyto pagerbimo, pavirto net ir smerkimu už ketinimą kariniais veiksmais padėti nepriklausomybę teisėtai (pagal SSSR įstatymus ir tarptautinę teisę) 1990 ir 1991 metais paskelbusiems čečėnams.
Tai laikau pasikėsinimu į piliečio laisvę būti kombatantu trečioje šalyje, su kuria Lietuvos nesieja karinės sutartys, o pačius pasikėsinančius asmenis, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų, laikau nusikaltėliais ir išdavikais. Kiek esu čia teisus ar neteisus, formaliai gali pasakyti tik E. Kusaitės pagrindinės bylos sprendimas, todėl smerkti mane už šmeižtą, net nepaaiškėjus to teismo rezultatams, prieštarauja sveikam protui.
Tačiau suprantu ir dabartinį reikalą išaiškinti adekvatumą nuosprendžio, kurį man paskelbė Kauno miesto apylinkės teismas. Nesu pirmasis apkaltinęs pareigūnus nusikaltimais prieš valstybę, bet prokuratūrai ignoruojant visuomenės reikalavimus pasiaiškinti, viešai įvardijau juos vardais ir tuo būdu įtraukiau jų veikų svarstymą į savo, bet ne jų teisminį procesą, nes net ir ikiteisminis nagrinėjimas tuo klausimu, o tai BK 118 straipsnis, jų atžvilgiu nėra pradėtas.
Šis procesas vienaip ar kitaip jau įvyko ir jį toliau vertins Lietuvos ateitis. Todėl nematau reikalo beprasmiškai kartoti žinomų argumentų, užtat noriu dar kartą pagrindiniais bruožais apibūdinti tiek paties mano teismo, tiek jo nuosprendžio neadekvatumą, būtent:
1. Voliuntaristiškai pašalinęs pagrindinį mano prašytą liudytoją dėl man inkriminuojamo šmeižto ar ne-šmeižto, t. y. Algirdą Endriukaitį, teismas ne tik pažeidė BPK 78 straipsnį (reikšmės bylai dėl šmeižto tikrai turi aplinkybė, susijusi su šmeižtu pavadinto pasakymo turiniu), bet ir BPK 7 straipsnį dėl bylų nagrinėjimo rungimosi principu, nes liudytojo dėl pagrindinio kaltinimo nušalinimas pastatė mane į ryškiai nelygią padėtį prieš tris profesionalius prokurorus: kaltintoją ir du „nukentėjusius“.
2. Be man nuosprendyje priskirtų mano nesakytų (žr. Skundą 1.1, 1.2), abejotinų (1.3) arba sukarikatūrintų (1.4) teiginių, nuosprendyje mano nenaudai, t. y. visai priešinga prasme, yra pateiktas Edvardo Šiugždos liudijimas (1.5), o mano naudai pasakytas Naglio Puteikio liudijimas iškreiptas ir sukarikatūrintas (1.6).
3. Nesiremdamas jokiais mano žodžiais ar prisipažinimais ir be jokio mano pritarimo nuosprendis teigia, jog platindamas teiginius apie prokurorus, aš neva buvau „suvokęs, kad skleidžiu melagingas žinias“. Tuo be pagrindo atmestas mano teiginys, kad visas teisminis procesas tam ir buvo mano išprovokuotas, kad paaiškėtų, ar visuomenės ir mano paties kaltinamieji įtarimai tikrai yra tiesa. Kad jie nėra joks šmeižtas, bet yra tiesa, teigiau iš pat pradžiu, teigiu ir dabar. Kur įrodymas, kad toks mano teigimas padaromas neva suvokiant jo melagingumą?
4. Nuosprendis klaidingai skelbia, neva teismas yra išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, kai tuo tarpu teismas ignoravo Justo Lauciaus tylėjimą į mano ir ankstenius visuomenės klausimus, kodėl kaltinamajame akte E. Kusaitei atsižvelgta į 73 jos gyvenimo dienas 2009 metais, bet ignoruojama su VSD susijusių jos gyvenimo įvykių visuma nuo pat nepilnametystės 2004 metais, o taip pat teismas ignoravo Mindaugo Dūdos tylėjimą į mano ir ankstesnius visuomenės klausimus, kodėl Lietuvos pilietis negali būti kombatantu trečioje šalyje vykstančiame išsivadavimo kare ir kodėl pats M. Dūda Rusijos Federalinei saugumo tarnybai (FSB) išdavė Lietuvoje saugotus duomenis apie Kavkaz-Centro autorius. Kadangi vienas tylėjimas reiškė prokuratūros priklausomumą nuo VSD, o kitas – veiklą Lietuvai priešiškos organizacijos kitoje šalyje naudai, tai rodo, kad gynybos argumentas, jog pavadinimai nusikaltėliais ir išdavikais nėra šmeižimas, bent šiuo atveju nėra atremtas, tačiau šis įrodymas teismo paliktas be atsakymo, t. y. nenagrinėtas.
Kadangi visi 4 punktai greičiau rodo teismo šališkumą primetant man kaltumo prezumpciją pagal BK 154-2 straipsnį, taip pat teismo ir nuosprendžio neadekvatumą bei kompetencijos stoką, dar kartą prašau atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-268-738/2012 ir panaikinti Kauno apylinkės teismo šių metų kovo 28 dienos nuosprendį.
Letas Palmaitis
Kaunas, 2012 09 21
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
