Kokią, pasak Dobrowolskos, Kremliaus propagandą skleidė Paleckis, teismai aiškinsis toliau

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (dešinėje) ir jos bei jos kolegų mėgiamas ir dažnai vartojamas slaviškas šūkis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kovo 22 d. administracinėje byloje Nr. eAS-108-492/2023 paskelbė nutartį.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 22 d.
Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Ekspertai.eu“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2022 m. lapkričio 29 d. atsakymą (1.64Mr) 7R-5320 „Dėl prašymo pateikti informaciją ir atsakyti į klausimus“; įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją pateikti informaciją, kokiomis dienomis, kuriuo laiku (minučių ir sekundžių tikslumu) ir kokio turinio Kremliaus propagandą A. Paleckis (konkrečias citatas) skleidė mūsų laidose.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 2 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydamas pateikti informaciją; Ministerija pareiškėjui pateikė skundžiamą atsakymą; vėliau (2022 m. gruodžio 19 d.) pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Ministeriją prašydamas pateikti informaciją; Ministerija 2022 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (1.64Mr) 7R-5653 informavo pareiškėją, kad jo 2022 m. gruodžio 19 d. paklausimas nebus nagrinėjamas, nes jam buvo atsakyta skundžiamu 2022 m. lapkričio 29 d. raštu.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Ministerijos 2022 m. lapkričio 29 d. atsakymas (1.64Mr) 7R-5320 yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, pareiškėjui pasekmes sukelia Ministerijos 2022 m. gruodžio 20 d. raštas, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 19 d. paklausimo, ir šis raštas (tuo aspektu, kad yra atsisakoma nagrinėti pakartotinai pateiktą paklausimą), galėtų būti bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau pareiškėjas jo neskundžia.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundžia informacinio pobūdžio raštą, kuris jam nesukelia teisinių padarinių, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas atkreipė dėmesį, jog tiek skunde, tiek jo prieduose pareiškėjas iš esmės kelia klausimą dėl šmeižto ir ieškinio civilinėje byloje, bei nurodė, kad teismo procesas administracinėje byloje negali būti naudojamas kaip priemonė rinkti įrodymus kitam teismo procesui.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimai, kuriais Ministerija atsisakė pateikti informaciją pareiškėjo užduotais klausimais, nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjo teigimu, ir pareiškėjas VšĮ „Ekspertai.eu“ (naujienų portalas), ir jo atstovas žurnalistas Audrius Nakas turi teisę žinoti, kada ir kokiais žodžiais jie skleidė Kremliaus propagandą; ar D. Grybauskaitės ekonomikos daktaro disertacija nėra Kremliaus propaganda, bei gauti informaciją, kada bus išverstas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kadangi Teisingumo ministerija privalo aiškinti savo veiksmus ir vertinimus visuomenei.

Pareiškėjas nurodo, kad tiek A. Nakas, tiek ir VšĮ „Ekspertai.eu“ yra įtraukti į Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą, kadangi jie skleidžia Kremliaus propagandą, todėl jie, kreipdamiesi į Teisingumo ministeriją, siekė sužinoti, kokiais konkrečiais žodžiais, citatomis, straipsniais jie skleidė Kremliaus propagandą, kad galėtų ateityje tokių veiksmų išvengti.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis skundą teismui nagrinėjamoje byloje pateikė siekdamas surinkti įrodymus kitoje byloje, ir pažymi, jog negalima iškelti civilinės bylos Teisingumo ministrei, kuri pateikia Teisingumo ministerijos vertinimą arba priima sprendimą Teisingumo ministerijos vardu.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarta atsisakyti priimtai pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjo ginčijamas Ministerijos 2022 m. lapkričio 29 d. atsakymas (1.64Mr) 7R-5320 yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl tokio pobūdžio byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamas Ministerijos raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes pareiškėjas, kaip visuomenės informavimo priemonė, turi suprasti, kokios informacijos skleidimas vertinamas kaip Kremliaus propaganda.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸⁵⁸-140/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas suteikti informaciją apie A. Paleckio pasisakymuose skleistą karo propagandą ir kt.; taip pat nuomonę dėl D. Grybauskaitės disertacijos tezių bei dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimo vertimo į lietuvių kalbą.

Teisingumo ministerija skundžiamu 2022 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (1.64Mr) 7R-5320 „Dėl prašymo pateikti informaciją ir atsakyti į klausimus“ informavo pareiškėją apie Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo inicijavimo motyvus, taip pat nurodė informaciją dėl EŽTT sprendimo vertimo, o į kitus pareiškėjo nurodytus klausimus neatsakė, motyvuodama, jog pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertina ir į menamus klausimus neatsako.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (ginčui aktuali įstatymo redakcija) (toliau – ir VAĮ) išskiria dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 10 d.) ir skundą – asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 str. 12 d.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, o pagal 2 dalį – prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu.

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.). Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Nors pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kad jis ginčija skundžiamą Ministerijos raštą jo netinkamo nagrinėjimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatų prasme, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, gavęs skundžiamą Ministerijos raštą, kuriame nebuvo pateikta visa pareiškėjo prašoma informacija, pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl tos pačios informacijos pateikimo, leidžia spręsti, jog pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateikto atsakymo išsamumu bei jame pateiktos informacijos apimtimi, t. y. su jo atitikimu Viešojo administravimo įstatymo ir Tvarkos nuostatoms.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas Ministerijos raštas, kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, nes skundo priėmimo stadijoje nėra galimybių vienareikšmiškai spręsti, ar pareiškėjo skundžiamas Teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 24 d. raštas negali būti administracinės bylos dalyku. Tai, ar nagrinėjamu atveju skundžiamas Ministerijos raštas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus (atitinkamai – nulemia negalimumą bylą nagrinėti administraciniame teisme), turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją su prašymu suteikti informaciją (VAĮ 2 str. 10 d.), pareiškėjas yra pradėtos ir užbaigtos administracinės procedūros dalyvis VAĮ prasme, o atsakovas yra saistomas pareigos suteikti suinteresuotam asmeniui jo prašomą administracinę paslaugą (informaciją), arba motyvuotai atsisakyti ją suteikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁴⁴²-505/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose < ...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aktualios ir vyraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtent pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas, Rytis Krasauskas, Virginija Volskienė

Keli susiję:

Teisėja Sigita Fomičiova aiškinsis dėl ministrės Ewelinos Dobrowolskos kuklumo  

Dėl Teisingumo ministrės Dobrowolskos vengimo pateikti informaciją, „ekspertai.eu“ kreipiasi į teismą   

Laukiama Dobrowolskos atsakymų dėl karo propagandos, Adamkaus kalėjimo, Grybauskaitės tezių  

Generalinė prokurorė drąsinama suteikti Lietuvai daugiau jėgos

Teisingumo ministerija atskleidė, kad A. Paleckio skleidžiama propaganda ir karo kurstymas yra tik menamas   

Seimas pagaliau priėmė „Paleckio įstatymą“, tikimasi, kad Landsbergiams tai pagelbės

Šnipų tinklo Lietuvoje įkūrėjas toliau šokdina valstybę – verčia keisti Bausmių vykdymo kodeksą

P. S.

Su A. Paleckio skambučiais, į kuriuos ypač skausmingai sureagavo Landsbergių bendruomenė, galima susipažinti čia: