Šiuo metu už prezidentės Dalios Grybauskaitės garbę ir orumą itin stropiai kovoja aktyvus Landsbergių bendruomenės atstovas, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas, dosniai finansuojamos firmos (susidedančios iš vieno žmogaus) „Teisės ir demokratijos centras“ direktorius Dainius Žalimas, kuris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą (plačiau apie tai publikacijoje „Dainiaus Žalimo išaiškinimai (dokumentą pasirašė Gražina Ramanauskaitė)“).
Pasak vyriškio, D. Grybauskaitė nebuvo kolaborantė ir Kovo 11-osios nepriklausomybės priešininkė, ji nėra oficiali Rusijos Federacijos valstybės paslaptis ir savo biografijos ji niekada neklastojo.
Tačiau faktai, kuriuos nuolatos skelbia ekspertai.eu, byloja ką kitą: D. Grybauskaitė buvo kolaborantė ir Kovo 11-osios nepriklausomybės priešininkė, ji yra oficiali Rusijos Federacijos valstybės paslaptis ir savo biografijos klastotoja (vadindama tai biografijos apibendrinimu).
Todėl D. Žalimas turi užduotį nutraukti VšĮ „Ekspertai.eu“ veiklą, o tinklalapį ekspertai.eu, skelbiantį daug informacijos apie tautinius žulikus bei kitokius švancus, uždaryti.
Šia proga ekspertai.eu siūlo prisiminti ir 2014 m. publikaciją apie D. Grybauskaitę, interviu su Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru Zigmu Vaišvila bei susipažinti su D. Grybauskaitės pateiktais atsakymais – melais. Tikimės bus įdomu.
ekspertai.eu, 2023 04 07
 |
| Mokslų daktarė, Laisvės kovų dalyvė, apibendrintos biografijos NKVD gaisrininko (vėliau tremtinio) duktė, kolaborantė, Lietuvos Nepriklausomybės priešininkė – komunisto Mykolo Burokevičiaus bendražygė po 1990 m. Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo, oficiali Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, fotosesijų su vaikučiais ir karine technika fanė, daugelio tautinių ir tremtinių renginių dalyvė bei gerųjų iniciatyvų iniciatorė, savo biografijos klastotoja (apibendrintos biografijos moteris), Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. |
Ekspertai.eu interviu su Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru Zigmu Vaišvila.
- Kupina įvykių savaitė, kasdien visuomenę kaitinusi karo eskalacija, Lietuvoje pasibaigė Seimo skubos tvarka priimtu Kibernetinio saugumo įstatymu. Leista „teisėtai“ be teismo sankcijos 48 valandas kontroliuoti bet kieno internete naudojamą informaciją ir atjungti vartotojo ryšio priemones, kai informacinė ir ryšių technologijų įranga galbūt naudojama nusikalstamai veikai. „Šis įstatymas labai reikalingas, nes ateities karas bus kompiuterių karas“, - pareiškė signataras ir dabartinis parlamentaras Algirdas Vaclovas Patackas. Kokiu keliu Seimas, be prieštaravimų pritaręs šiai prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvai, pasuko, anot Konstitucijos, nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką?
- V. Putino keliu kontroliuojant visuomenę, JAV keliu eskaluojant karą Europoje. Ir visa tai viename Lietuvos Prezidentės asmenyje. V. Putino keliu, nes mūsų Seimo beveik vienbalsiai priimtas šis įstatymas atitinka V. Putino vadovaujamos Rusijos įstatymui, leidžiančiam daryti bet ką su tuo, kas nesutinka su valdžios požiūriu. O šios savaitės pagrindinis įvykis pasaulyje – JAV Senato komiteto ataskaita apie neteisėtus ČŽV kalinių kankinimus – patvirtino NATO partnerių supančiojimą šiuose reikaluose, t.y. sėdėjimą viename laive.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsakymas
- Lietuvos politikai sutartinai aiškina, kad šis specialus teisės aktas būtinas dėl valstybės kibernetinio saugumo. Šios valstybės funkcijos perduotos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministerijoms. Tačiau Seimas faktiškai nediskutavo apie kitą medalio pusę – interneto vartotojų teisių pažeidimus, kurie faktiškai jau vyksta.
- Svarbiausia šio įstatymo esmė yra tai, kad tuo užsiims ne teisėsaugos institucijos, o nuo kitų metų veiksiantis KAM Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris rūpinsis valstybės kibernetinės erdvės saugumu. Jam įsteigti skirti 3 mln. litų ir patalpos Lietuvos karo akademijoje. Šis saugumo centras stebės ir tai, ar valstybės informaciniai ištekliai ir ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra atitinka kibernetinio saugumo reikalavimus, rengs tipinius kibernetinių incidentų valdymo, gynybos planus, teiks konsultacijas, analizuos nacionalinę kibernetinio saugumo situaciją ir kita. Tačiau labiausiai stebina tai, kad nė vienas Seimo narys šiame įstatyme neįžiūrėjo to, ko net V. Putino vadovaujama Rusija neišdrįso daryti.
- Kas tai?
Tai, kad šią teisėsaugos funkciją vykdyti pavesta ne teisėsaugos institucijai, o kariškiams, kurie iš principo neturi teisės tuo užsiimti. Tai matome tik karinių diktatūrų valdomose valstybėse. Akivaizdus prieštaravimas mūsų Konstitucijai, tačiau turint omenyje kitus Prezidentės reikalavimu „pakabinto“ Seimo priimamus įstatymus, vis labiau militarizuojančius mūsų vidaus gyvenimą, atrodytų, nieko nuostabaus neįvyko. Tačiau iš tikro įvyko – peržengta riba, kurios ir V. Putinas peržengti Rusijoje neišdrįso. Priminsiu, kad mūsų valstybė atsisakė ir vidaus kariuomenės – liko vidaus tarnybos struktūros, t.y. vidaus reikalų įstaigos Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba. Įkalinimo įstaigų apsauga perduota Teisingumo ministerijai. Kibernetinio saugumo įstatymu įteisinta kariškių teisė užsiimti teisėsaugos funkcijomis. Tolokai pažengėme Lietuvoje „demokratijos išvystymo“ keliu.
Beje, po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų Aukščiausioji Taryba Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos siūlymais buvo įtvirtinusi įstatymų nuostatas, kuriomis Lietuvoje atsisakėme tarybinėje įstatymų sistemoje įtvirtintą kariškių išskirtinumą – mūsų nebuvo suteikta teisė turėti savo karo policiją ir prokuratūrą. Таčiau po 1992 m. Seimo rinkimų ir mūsų kariškai tapo prižiūrimais tik karo policijos, kuri pavaldi šališkai krašto apsaugos ministerijai. Nes ministerija, iš principo suinteresuota savo sistemos problemų neviešinimu už sistemos ribų. D. Grybauskaitės nurodymais valdžia sparčiai žengia dar toliau. Mūsų Seimas kaip tarybiniais laikais tampa tik formaliu parlamentu, beveik vienbalsiai balsuojančiu už jiems iš viršaus nuleidžiamus įstatymus. Priminsiu Seimui, kad Lietuvos Konstitucijoje mūsų valstybė yra ne prezidentinė, o parlamentinė. Tad Respublikos Prezidento ir Seimo santykiuose viršus yra Seimo pusėje. Balansas tarp šių valdžios atšakų Konstitucijoje taip pat įtvirtintas, tačiau Seimas jį „pamiršo“. Seimas yra Tautos, o ne Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovybė.
- Vienintelis Seimo narys Linas Balsys suabejojo, ar Kibernetinio saugumo įstatymas nepažeis žmonių privatumo ir nesudarys galimybės persekioti eilinius kompiuterių naudotojus: „Po visų pataisymų taip ir lieka nuostata, kad 48 valandas galima rinkti informaciją apie privačius asmenis be teismo sankcijos. Yra tam tikras pavojus, kad šis įstatymas gali būti nukreiptas ne prieš atakas iš išorės, bet prieš mūsų pačių piliečius“.
- Įstatymas suteikia teisę policijai duoti motyvuotus nurodymus ne ilgiau kaip 48 valandoms be teismo sankcijos, ilgesniam laikui – su apylinkės teismo sankcija, vartotojui atjungti ryšio priemones, kai informacinė ir ryšių technologijų įranga galbūt naudojama nusikalstamai veikai. Siūlymus dėl kibernetinio saugumo gerinimo teiks ir Kibernetinio saugumo taryba, kuriai vadovaus vėl gi KAM atstovas. Į klausimą, kodėl kibernetinio saugumo klausimas Lietuvoje perduotas kariškiams, atsakymo nėra. Yra gi dar ir Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Policijos departamentas ir, nepamirškime, Valstybės saugumo departamentas. Sprendimus dėl kibernetinio saugumo reikia priimti greitai, svarbi institucijų koordinacija, todėl matant dabartines mūsų valstybės diktatūrines jau ne tik tendencijas, bet ir jų įgyvendinimą, šiuo pretekstu minėtos struktūros netruks tapti pavaldžiomis Nacionalinio kibernetinio saugumo centrui ar Kibernetinio saugumo tarybai. Kariuomenės vadas - Respublikos Prezidentas, tad tai dar vienas papildomas kelias prezidentinio valdymo įvedimui kibernetinio saugumo pretekstu. Koordinuoti gi šią valstybei svarbią veiklą reikia. Svarbu tik įsiūbuoti karo isteriją. O pavojų dabartinei mūsų Prezidentei kelia, visų pirma, valstybės institucijų per finansus ar kitaip nekontroliuojama žiniasklaida. Todėl gruodžio 12 d. Prezidentė D. Grybauskaitė Seimui pateikė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis, anot Prezidentės, siekiama užtikrinti nacionalinį saugumą ir apginti visuomenę nuo priešiškos propagandos ir dezinformacijos.
- Kas spręs, teisėta ar neteisėta yra kibernetinio saugumo kontrolė? Bent mes suprantame, kad šiuolaikinės technologijos nesunkiai leidžia į vartotojo kompiuterį ar serverį „patalpinti“ iš šono bet kokią tokios kontrolės pretekstui reikalingą informaciją. Beje, Jūs turite ir asmeninės patirties šiuo klausimu – prieš metus laiko Generalinė prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų poveikio priemonių Jūsų atžvilgiu ir dėl neteisėtos Jūsų naudojamos kibernetinės erdvės kontrolės. Kas naujo šiame tyrime?
- Kontrolės mechanizmai tie patys – prokuratūra ir teismai. Generalinė prokuratūra, gavusi buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko Gintaro Kryževičiaus persiųstą medžiagą, net du kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, du kartus teismai naikino šiuos atsisakymus. Pernai gruodžio 19 d. Generalinės prokuratūros prokurorės rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau dėl keisto pagrindo – tarnybinių pareigų neatlikimo. Lyg kažkas būtų prieš tai sankcionavęs šias priemones prieš mane ir neatlikęs kažkokių savo pareigų. Atmetant tikimybę, kad šis pagrindas prokurorės pasirinktas tik dėl to, kad bet ką parašyti (Generalinės prokuratūros prokurorė turėtų gerbti, visų pirma, save profesine prasme), belieka vienintelis logiškas paaiškinimas – prokuratūra žinojo, kad tokios priemonės mano atžvilgiu buvo sankcionuotos, tačiau kažkas neatliko tarnybinių pareigų. Pavyzdžiui, nesikreipė į teismą dėl šių priemonių taikymo pratęsimo.
Po to, kai ikiteisminio tyrimo tyrėja mane apklausė liudytoju ir spėjau pateikti tik dalį paaiškinimų ir įrodymų, su tyrėja sutarėme, kad likusius paaiškinimus ir įrodymus pateiksiu kitoje apklausoje. Tačiau nesulaukus mano šaukimo į kitą liudytojo apklausą, ikiteisminis tyrimas netikėtai buvo nutrauktas.
- Spėju, kad tai įvyko dar prieš šių metų Respublikos Prezidento rinkimus?
- Taip, prieš rinkimus. Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl šio nutraukimo. Tačiau kol kas viskas – į vienus vartus. Ir motyvų – jokių. Pirmojoje apklausoje pateikiau įrodymus dėl Juozo Matonio ir jo bendrininkų veikų teismuose, antrojoje apklausoje turėjau teikti informaciją apie „stebuklus“ mano naudojamoje kibernetinėje erdvėje. „Stebuklai“ tęsiasi, be dėmesio nepalikti ir kiti asmenys, talkinę man viešinant informaciją apie mūsų būsimą ir esamą Prezidentę.
- Aptarkime Prezidentės D. Grybauskaitės reakciją į JAV Senato komiteto ataskaitą apie neteisėtus ČŽV kalinių kankinimus galimai ir Lietuvoje. Lietuvos Prezidentė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje – pirmosios kadencijos pradžioje dėl šių priežasčių „pastačiusi į vietą“ B. Obamą, kas buvo labai naudinga Rusijai, dar vėliau apsisukusi 180 laipsnių kampu ir pradėjusi beatodairišką Rusijos puolimą, kas vienareikšmiškai naudinga Vašingtonui, logiškai mąstant dabar turėtų vėl keisti savo poziciją – ieškoti Lietuvoje ČŽV kalėjimų. Bet tai juk naudinga Rusijai?
- Jei vadinti dalykus tikrais žodžiais, tai reiškia, kad Prezidentė D. Grybauskaitė, nemąstydama apie savo atsakomybę dėl Lietuvos likimo, prisišnekėjo ar net prisižaidė. Drauge ir Lietuva, mokanti ir mokėsianti už šią pamoką, neįsivaizduojamai daug. Tačiau, visų pirma, pažiūrėkime, kaip pasielgs JAV ne Ukrainos karinio konflikto eskalavimo prasme (šiuo požiūriu ir toliau akivaizdžiai siekiama plėsti karo veiksmus), tačiau ar JAV gerbs savo įstatymus. Jei Senato komisijai po penkerių metų tyrimo paskelbus išvadas, kad jų spec. žinyba šiurkščiai pažeidė įstatymus, JAV Generalinis prokuroras nepradės šiuos nusikaltimus padariusiųjų baudžiamojo persekiojimo, tai reikš, kad tai tik jų vidinė politinė dvikova, o ne demokratijos gynimas. Tas pat nutiko ir su Seimo komisijų, tyrusių FNTT vadovų atleidimo, Snoro banko ir energetikos lėšų panaudojimo klausimus, išvadomis. Visiems viskas aišku, tačiau „demokratija“ reikalauja aukų. Tokiu atveju nemokykite demokratijos ir Ukrainos, nerodykite pirštu į kitus, prieš tai nepažiūrėję į veidrodį.
– Kaip ir „Independence“ aferos atveju?
- Ar atkreipėte dėmesį, kad mes, dujų ir šilumos, gaunamos deginant dujas, vartotojai, praėjusį penktadienį jau tapome šios aferos įkaitais tiesiogine šio žodžio prasme? „Klaipėdos nafta“, nuo gruodžio 3 d. norvegų ar ne norvegų off-shore įmonei kasdien mokanti po 0,523 mln. Lt nuomą, įkeitė savo būsimas pajamas, kurias mokėsime už dujas mes. Kai teisėsauga pradės tirti šias nusikalstamas veikas, žinokite, kad mūsų valstybėlę labiausiai negerbia didžiosios valstybės – mūsų teisėsauga, visų pirma, iš jų negauna atsakymų į paklausimus dėl off-shore įmonių: JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kt. Todėl nenustebsiu, kad Lietuvos prokuratūra niekada negaus atsakymo dėl šios „dujinės“ off-shore įmonės, kuriai įsipareigojome sumokėti beveik 2 mlrd. litų, veiklos.
- Lapkričio 30 d. ekspertai.eu interviu su Jumis „Susivokime, kur esame, susitarkime dėl tikslo“ atskleidėte priežastis, kodėl Lietuvos prezidentė, dėl savo biografijos galimai įtakojama Rusijos, tapo galimai įtakojama ir JAV, kuri 1999 m. draugiškos Lietuvos Vyriausybei nurodė per 24 val. susigrąžinti Vašingtone dirbusią p. D. Grybauskaitę. Tai padėtų paaiškinti prezidentės D. Grybauskaitės blaškymąsi tarp Rusijos ir JAV interesų. Todėl ekspertai.eu pateikė prezidentei klausimus dėl jos biografijos faktų. Gavome atsakymus. Pabandykime suprasti juos.
- Pabandykime.
I KLAUSIMAS prezidentei. Prezidentas.lt skelbiamoje Prezidentės Dalios Grybauskaitės biografijoje Jūsų darbo TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje laikotarpiu neteisingai nurodytos Jūsų pareigos – nurodyta, kad 1985-1990 m. birželio mėn. Jūs dirbote Politinės ekonomijos katedros dėstytoja, nors šios įstaigos dokumentai, esantys archyve, patvirtina, kad Jūs dirbote Politinės ekonomijos katedros docente, o nuo 1989 m. gruodžio 29 d. – moksline sekretore. Kodėl neteisingai nurodytos Jūsų pareigos?
Prezidentės ATSAKYMAS: LR Prezidentės biografija yra pateikiama apibendrintai. Docento vardas buvo suteiktas po 1988 metų balandžio mėn. apgintos disertacijos.
- Z. Vaišvilos komentaras. Prezidentės vertas „išradimas“ – apibendrinta biografija. Darbo knygelėje įrašai yra ne „apibendrinti“, o konkretūs – kada ponia dirbo dėstytoja, kada TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje Maskvoje ruošė disertaciją, kada ją ten gynė, kada tapo docente ir kada, t.y. jau po LKP atsiskyrimo nuo TSKP 1989 m. gruodžio 19-20 d.d. kopė karjeros laiptais kolaboranto M. Burokevičiaus vadovaujamos LKP/TSKP CK išlaikomoje Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kada 1989 m. gruodžio 29 d. tapo viena šios įstaigos vadovių moksline sekretore. Tai įvyko ne abstrakčiai, o konkrečiu tos pačios dienos įsakymu, kuriuo p. D. Grybauskaitei, neišdavusiai TSKP „reikalo“ ir tikrai nestojusiai į savarankišką LKP, drauge su naujomis pareigomis kolaborantų išlaikomoje įstaigoje įsakyta jai mokėti 30% dydžio darbo užmokesčio priedą. Žodžiu, melas, melas, melas...
II KLAUSIMAS prezidentei. 1996-1999 m. Jūs ėjote įgaliotojo ministro pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV ir iš šių įgaliotojo ministro pareigų Jūs buvote atšaukta anksčiau laiko, t.y. nebaigus visos kadencijos. Kodėl Jūs buvote atšaukta anksčiau laiko?
Prezidentės ATSAKYMAS: Pagal įprastinę diplomatinę praktiką, diplomatai skiriami darbui užsienyje 3 metų laikotarpiui, o jam pasibaigus užsienio reikalų ministro įsakymu atšaukiami iš užimamų pareigų ir skiriami į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. D.Grybauskaitė LR ambasadoje JAV dirbo 3,5 metų. D. Grybauskaitė 1996 02 05 tuometinio užsienio reikalų ministro P.Gylio įsakymu buvo paskirta į LR ambasados JAV įgaliotojo ministro pareigas. Rotacijos būdu 1999 08 24 užsienio reikalų ministro A.Saudargo įsakymu buvo atšaukta iš užimamų pareigų LR ambasadoje JAV ir paskirta URM-os patarėja Lietuvos ūkio strateginių sektorių klausimams. 1999 11 19 pradėjo dirbti finansų viceministre.
- Z. Vaišvilos komentaras. Vaikai sakydavome: „Meluoti negražu“. Pagal įprastą praktiką diplomatų kadencija ne treji, o ketveri - penkeri metai. Tai patvirtino ir provokacijų valstybės vardu prišnekėjęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, kurį 2010-07-19 d. pati D. Grybauskaitė į šias pareigas paskyrė penkeriems metams ir kuris patvirtino, kad jo kadencija baigiasi 2015-07-30 d. (lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/z-pavilionis-barbarai-jau-ne-uz-sienu-o-salies-viduje.htm). Tai buvo priešlaikinis p. D. Grybauskaitės atšaukimas dėl esminių priežasčių, kurias aptarėme ankstesniame interviu. Visi suprantame, kad diplomatai iš šalies išprašomi tik dėl jų veiklos prieš šią šalį. Lietuva neveikė prieš JAV, o pagrindiniu JAV oponentu tuomet buvo Rusija. Todėl tie, kurie nori mąstyti, supras priežastį, kodėl JAV rado būdus pakeisti D. Grybauskaitės „požiūrį“. Nors ir po jos išsišokimo prieš Prezidentą B. Obamą atsakingi JAV pareigūnai viešai pasakė, kad patekti į Baltuosius Rūmus ji galės tik kaip turistė. Beje, visų pirma, tai ne jos, o mūsų valstybės, kurios prezidente ją išrinkome, įžeidimas.
III KLAUSIMAS prezidentei. Prezidentas.lt tinklalapyje skelbiama Prezidentės Dalios Grybauskaitės biografija 2013 m. balandžio mėnesį buvo pakeista – mokymasis 1991 m. 6 mėnesių trukmės specialiojoje programoje vadovams Džordžtauno universitete, Vašingtone buvo pakeistas į mokymąsi 1992 m. 6 mėnesių trukmės specialiojoje programoje vadovams Džordžtauno universitete, Vašingtone. Kodėl pakeitėtė?
IV KLAUSIMAS prezidentei. Kurie duomenys apie Jūsų mokymąsi šešių mėnesių trukmės specialiojoje programoje vadovams Džordžtauno universitete, Vašingtone laiką yra tikri – 1991 m. ar 1992 m.?
Prezidentės ATSAKYMAS: LR Prezidentė Džordžtauno universitete (JAV) studijavo 1992 m. sausio- birželio mėnesiais. Prezidentas.lt tinklalapyje įsivėlusi klaida buvo pastebėta ir ištaisyta, 2013 metais gavus Džordžtauno universiteto siūlymą suteikti D.Grybauskaitei šio universiteto garbės daktaro vardą (informaciją apie mokymosi laikotarpį galima pasitikrinti Džordžtauno universitete Vašingtone).
- Z. Vaišvilos komentaras. Vėl melas. Dar kartą patvirtinu, kad Lietuvos Vyriausybė 1992 m. į Džordžtauną nieko nesiuntė, o p. D. Grybauskaitė tuomet jau dirbo Lietuvos užsienio ekonominių ryšių ministerijos departamento vadove. JAV ji 1992 m. nesitobulino. Tai patvirtina ir viešai paskelbta JAV reikalų patikėtinio Damiano Leaderio ataskaita iš Vilniaus apie LR prezidentės D. Grybauskaitės pirmosios kadencijos pirmuosius šešis mėnesius. Šiame dokumente rašoma ir apie jos charakterio dygumą ir įžeidumą dėl viešos kritikos, „nesinchronizaciją“ su Seimu, personalines atakas prieš neįtikusius URM ir VSD vadovus bei ambasadorius, nepalankumą Amerikai po stažuotės 1991 m. Džordžtauno universitete ir darbo Lietuvos ambasadoje Vašingtone. Pramintą takelį į Džordžtauno universiteto vadovaujančių darbuotojų 6 mėnesių kursus turėjo TSRS. Seimo narė M. A. Pavilionienė nebijo sąžiningai nurodyti šį savo biografijos faktą - analogiškuose Džordžtauno universiteto kursuose ji buvo dar 1985 m.
V KLAUSIMAS prezidentei. Prezidentės Dalios Grybauskaitės biografijoje, skelbiamoje svetainėje prezidentas.lt, nenurodyta, kada Jūs dirbote Lietuvos Respublikos vyriausiojo derybininko dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą Petro Auštrevičiaus pavaduotoja. Kodėl nenurodyta? Ar Jums šis žmogus nepatinka ar čia kažkokios kitos priežastys?
Prezidentės ATSAKYMAS: LR Prezidentė D.Grybauskaitė niekada neužėmė vyriausiojo derybininko dėl Lietuvos stojimo į ES P. Auštrevičiaus pavaduotojos pareigų.
- Z. Vaišvilos komentaras. Ji vykdė šias funkcijas, o formalus darbo etatas po jos sugrąžinimo į Lietuvą 1999 m. buvo tai finansų viceministrė, tai užsienio reikalų viceministrė, tai finansų ministrė. Todėl belieka nusišypsoti dėl tokio atsakymo.
VI KLAUSIMAS prezidentei. Ar pritartumėt siūlymui, kad visiems Lietuvos kolaborantams ir KGB'istams būtų suteiktas teisinis politinio kankinio statusas (plačiau apie tai čia)?
Prezidentės ATSAKYMAS: LR Prezidentė nuomonių nekomentuoja.
- Z. Vaišvilos komentaras. Suprantama, nes mūsų Prezidentė šiuo klausimu yra šališka – šis klausimas ir jai pačiai yra labai aktualus.
- Gerbiamas Zigmai, esminis klausimas – kodėl mūsų prezidentė slepia ir kaitalioja savo biografiją? Pasakytų paprastai – buvo taip. Atsiprašau visų, kad buvau neryžtinga ir prieš rinkimus – nei pirmus, nei antrus – neapsisprendžiau pasakyti tiesą. Buvo labai nesmagu. Bet dabar pasiryžau – rinkite mane antrai kadencijai!
- Jei Lietuvos Prezidentė tokia drąsi „pasiųsti“ toli ir B. Obamą, ir V. Putiną, tačiau bijo apsispręsti ir pasakyti tiesą apie savo biografiją, tai darytinos kelios išvados.
Pirmoji išvada – jos išorinė drąsa yra psichologinė priemonė slėpti savo vidinį silpnumą. Psichologai tai žino geriau, nei mudu abu.
Antroji išvada – vėlgi baimė, nes yra ką slėpti nuo rinkėjų ir laikotarpiu iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, ir po jo. Ir daug malkų priskaldyta jos vadovavimo šaliai metu.
Trečioji išvada – ji nesavarankiška. Ir vėlgi psichologiškai tokiu atveju lengviausias kelias pasislėpti netgi pačiai nuo savęs yra bravūriškumas.
- Ačiū Jums už pokalbį. Tikėsimės jis padės mums visiems susivokti ar bent ramiai pamąstyti, ką reiškia Lietuvos Prezidentės ir blaškymasis, ir drastiški pareiškimai Rusijos atžvilgiu.
- Labai norėčiau, kad ir pati p. Dalia Grybauskaitė susivoktų ir įvertintų tai, kad vieši jos pareiškimai smogia Lietuvai, jos žmonėms, valstybės ir savivaldybių biudžetams žemiau juostos.
Keli susiję:
Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujamas kanalas nutarė paskleisti melą apie Grybauskaitę
Grybauskaitė apie savo žydišką kilmę papasakojo Izraelio televizijai
Dainiaus Žalimo išaiškinimai (dokumentą pasirašė Gražina Ramanauskaitė)
Istoriniai kadrai ir tautos jausmai skirti garsiausiai Lietuvos kolaborantei „10 metų kartu. Ačiū
Tobula: specialiam koronaviruso fondui vadovaus Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
Rusija negali atskleisti duomenų apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę
Neparodyta TV laida: žiūrėkite ir darykite išvadas patys
1993 m. Lietuvos mokslo taryba išdavė D. Grybauskaitei socialinių mokslų daktaro diplomą
LRTHADĖ ir LR prezidentė visuomenei atvertė iki šiol dar nežinomas D. Grybauskaitės gyvenimo detales
Kas gi esate, p. D. Grybauskaite?
„Ekspertai.eu“ turimi dokumentai rodo, kad prezidentės tėvelis Polikarpas Grybauskas tarnavo NKVD
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
