Lietuvos fotografija grįžta į Insbruką: J. Deltuvaitės ir A. Griškevičiaus parodos galerijoje „Fotoforum“

Vasario 6 d. fotografijos galerijoje „Fotoforum“ (Insbrukas, Austrija) bus atidarytos dviejų Lietuvos fotomenininkų parodos: Joanos Deltuvaitės „Privatu viešai“ ir Algio Griškevičiaus „Iš mutantų gyvenimo“.

J. Deltuvaitės projektas „Privatu viešai“, 2010 m. eksponuotas Bochumo muziejuje (Vokietija) kartu su tokiais autoriais kaip Andreasas Gursky, Berndas ir Hilla Becheriai, Damienas Hirstas, Sugimoto ir kitais, buvo sukurtas energetikos kompanijos RWE kvietimu. Jaunosios kartos fotografė fiksavo didžiulės korporacijos biurus, tirdama žmonių susikurtą asmeninę erdvę ir ieškodama jų asmenybę išduodančių daiktų. J. Deltuvaitės teigimu, „kai kuriuose biuruose gali praleisti valandų valandas ieškodamas kažko, kas išduotų, kad ten dirba žmogus, o kiti sunkiai primena darbo vietą. Dažnai randi šeimos portretus, keistas kompiuterio ekranų užsklandas, daiktus, kurie nurodo darbuotojo hobį. Mašinėlių, lėktuvų kolekcija, dažnai sutinkami meškiukai ar kauliukai, sezoniniai žaisliukai ir brangūs daiktai. Dažnai čia dar rasi vaikų piešinių, prikabintų matomiausiose vietose, ir keistų kolegų dovanų, kurios tikriausiai neranda vietos nei namie, nei šiukšlių dėžėje“. Autorės seriją sudaro 30 ant biuro stalų rastų daiktų portretų, įrėmintų korporacijos interjero detalėmis.

Nors vizualine kalba menininkų serijos nutolusios, jas abi vienija kritinis dabarties vertinimas, visuomenės būsenų aktualizacija. Algis Griškevičius naujausioje savo serijoje tam pasitelkia mutantų metaforą. Kritikuodamas šiuolaikinį kūno įvaizdį, nuolatinį, perdėtą jo aukštinimą, sąmoningai deformuoja žmogaus kūną arba sukuria jam neįprastą ir nenatūralų kontekstą. A. Griškevičiaus kūryboje aplinka neadekvačiai sumažinama pagal santykį su žmogumi, taip tarsi dar stipriau pabrėžiamas nepagrįstas žmogaus susireikšminimas ir tuštumas. Nors serija „Iš mutantų gyvenimo“ tiesiogiai nesusijusi su krikščionybe, Biblijos motyvai neišvengiamai susiję su dailės istorija ir daugeliui iš mūsų yra užkoduoti religiniai simboliai. Paradoksalu, kai krikščionybė išgyvena vieną sudėtingiausių savo istorijos etapų, menininkas, kritikuodamas dabartį, naudoja biblinius motyvus šiuolaikinės visuomenės beprasmybei išreikšti. Ši beprasmybė ir absurdas virsta taiklia dabarties vizualizacija, o fotografijos tampa tinkama kalba pabrėžti tai, ką visi suvokiame, bet iš to paties tuštumo negalime pripažinti.

Parodos atidarymo dieną vyks ir edukacinė programa: žymus vidurinės kartos fotomenininkas Arturas Valiauga galerijos vadovo Ruperto Larlo kvietimu skaitys paskaitą apie tiriamosios fotografijos projektus, taip pat bus apžvelgtos Lietuvos fotografijos tendencijos.  

Paroda siekiama pristatyti ir aktualizuoti Lietuvos fotomenininkų kūrybą, užtikrinti profesionalaus meno sklaidą, skatinti domėjimąsi Lietuvos fotografija ir tęsti bendradarbiavimą, užtikrinantį kultūros ir idėjų mainus. Tai antrasis lietuvių fotografijos parodų ciklas Insbruke, tęsiantis sėkmingai prasidėjusį bendradarbiavimą tarp galerijos ir fotoprojektus organizuojančios įstaigos „Kultūros meniu“ 2010 m., kai buvo pristatyta keturių Lietuvos klasikų ir keturių šiuolaikinės fotografijos atstovų kūryba. Galerija „Fotoforum“ buvo įkurta 1989 m. ir yra svarbiausia fotomeną plėtojanti institucija Tirolyje, per metus surengianti apie dešimt parodų. Parodas remia LR kultūros atašė Austrijoje.

Parodos veiks iki kovo 8 d.