Prašoma nedelsiant denonsuoti 1939 m. kovo 22 d. Vokietijos ir Lietuvos Respublikos sutartį

Antanas Smetona, perversmo keliu tapęs Lietuvos vadovu (kitose valstybėse tokie žmonės vadinami diktatoriais), vėliau per upelį sprukęs iš šalies. Šiai istorinei asmenybei už nuopelnus Lietuvai šiuo metu Landsbergių bendruomenė siekia pastatyti paminklą Vilniaus centre.

Valstybės lyderiui Gitanui Nausėdai, LR Seimo valdybai, LR Vyriausybei

2022 m. birželio 22 diena, Vilnius

1. Vykstant karo veiksmams Ukrainoje, aštrėja Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos santykiai. Dėl Rusijos Federacijos dalies prekių tranzito per Lietuvos Respubliką į Kaliningrado sritį ir atvirkščiai nutraukimo Rusijos Federacija pagrąsino Lietuvos Respublikai neįvardintu atsaku, jei šis tranzito apribojimas nebus nutrauktas.

2. Lietuvos piliečiams nepaaiškintas šio tranzito nutraukimo teisinis pagrindas, o LR užsienio reikalų ministro pavaduotojas M. Adomėnas viešai paskelbė, kad kreiptasi į Europos Komisiją dėl išaiškinimų, dėl ko darytina išvada, kad Lietuva tai galėjo padaryti vienašališkai.

Sparčiai aštrėjant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos santykiams, iškilus grėsmei, kad Rusijos Federacija gali vienašališkai denonsuoti sutartį dėl šių šalių sienų, būtina nedelsiant denonsuoti 1939 m. kovo 22 d. Vokietijos ir Lietuvos Respublikos sutartį dėl Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai.

Šią sutartį Lietuvos Respublika buvo privesta sudaryti Vokietijos karinės jėgos grąsinimu, t.y. pažeidžiant 1928 m. rugpjūčio 27 d. Bendrąją sutartį dėl atsisakymo nuo karo, kaip nacionalinės politikos priemonės, t.y. Paryžiaus paktą, arba Briando-Kelloggo paktą, ir su šiuo Paktu susijusią Stimsono doktriną, nuo kurios prasidėjo agresijos pasekmių nepripažinimo politika tarptautinėje teisėje.

Šio Pakto dalyvėmis buvo beveik visos tuometės pasaulio valstybės, taip pat ir Vokietija bei Lietuvos Respublika. Paktu buvo uždrausta agresija tarptautiniuose santykiuose ir įsipareigota visus tarptautinius ginčus spręsti tik taikiomis priemonėmis.

Dėl šių priežasčių prašome nedelsiant denonsuoti 1939 m. kovo 22 d. Vokietijos ir Lietuvos Respublikos sutartį dėl Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai, ko pasekoje Rusijos Federacija netektų pagrindo aiškinimui, kad Lietuva Klaipėdos kraštą gavo TSRS dėka.

3. 1989 m. gruodžio 24 d. TSRS Liaudies deputatų III suvažiavimas pripažino 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytos Vokietijos ir TSRS nepuolimo sutarties slaptuosius protokolus negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento.Šiais slaptais susitarimais (Ribentropo – Molotovo protokolais) Vokietija ir TSRS pasidalino/persidalino įtakos zonomis Vidurio ir Rytų Europoje. Pagal šios sutarties 1939 m. rugpjūčio 23 d.

slaptąjį protokolą į TSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija). Vokietijos įtakon pateko Lietuva ir vakarų Lenkija. Lietuva buvo palikta Vokietijai, abi pusės pripažino Lietuvos interesus Vilniaus krašte.

1939 m. rugsėjo 20 d. Vokietija buvo parengusi sutartį, pagal kurią Lietuva būtų tapusi Vokietijos protektoratu. 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir TSRS draugystės ir sienos sutartimi šių dviejų šalių buvo pasidalinta Lenkija, o drauge pasirašytu papildomu slaptuoju protokolu pakeistos kai kurios 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir TSRS nepuolimo sutarties slaptojo protokolo nuostatos - Lietuva perėjo į TSRS, o Liublino ir Varšuvos vaivadijų teritorijos – į Vokietijos įtakos sferą, buvo numatyta, kad TSRS įsipareigoja Vokietijai perduoti dalį Lietuvos teritorijos Suvalkijoje (palei Kudirkos Naumiesčio, Vilkaviškio, Marijampolės, Liudvinavo, Simno, Seirijų, Leipalingio, Kapčiamiesčio liniją). 1941 m. sausio 10 d. TSRS ir Vokietijos slaptuoju protokolu TSRS už Suvalkijos ruožą įsipareigojo Vokietijai sumokėti 7,5 mln. dolerių.

1989 m. gruodžio 24 d. TSRS Liaudies deputatų II suvažiavimas pripažino aukščiau nurodytus Vokietijos ir TSRS slaptuosius protokolus negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento.

Dėl nurodytų priežasčių prašome nedelsiant kreiptis į Vokietijos Federacinę Respubliką dėl Vokietijos ir TSRS sudarytų 1939 m. rugpjūčio 23 d., 1939 m. rugsėjo 28 d. ir 1941 m. sausio 10 d. slaptųjų protokolų pripažinimo negaliojančiais nuo pasirašymo momento.

Lietuvos Visuomenės Taryba, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila