Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Iškart prisipažinsiu – šį tekstą ėmiau rašyti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia iš motiniško ir...
sąjūdietiško susirūpinimo jaunu, gabiu žmogumi, dar tik pradedančiu savo kelią. Ilgai spėliojau, ar jis suvokia neatsakingas „žodžio – ne žvirblio“ paleidimo pasekmes.
Niekaip neapleido mintis: kodėl jubiliejiniais Sąjūdžio metais, užuot stengusis suprasti tai, kas trukdo tapti bendraminčiais, užsidaroma gėrėjimosi savimi bokšte ir imama kasti vis gilesnius gynybinius griovius... Matyt, jau nebespėsiu šiame gyvenime suprasti, kodėl niekam arba mažai žinomi, Tautos labui ne ką tenuveikę (gal tik kol kas?
) žmonės patys arba per nepatyrusius aplinkinius imasi vertinti nuosekliai Lietuvai ir jos žmonėms dirbančius, dažniausiai asmeninio laiko, sveikatos, šeimos gerovės sąskaita...
Myliu protingą, išsilavinusį jaunimėlį, nepabėgusį iš Lietuvos, besirūpinantį Tėvynės ir Tautos likimu bei išlikimu. Prisipažįstu: iki Vytauto Sinicos publikacijos „Paveldėtojų draskoma Sąjūdžio vėliava“ maniau, kad skaudžiausia nesusivokimo, kas išties gyvenime svarbu, stadija pasiekiama tuomet, kai giminės ir artimieji ima draskytis dėl... velionio kapo, amžinojo poilsio vietos puošybos stiliaus ir t.
t. , ir pan.
Pati V. Sinicai tikčiau į mamas – ir mano dukrai tiek pat metų, kiek jam. 1990-aisiais gimusius vadinu Nepriklausomybės vaikais. Apie sovietmetį ir disidentus jie tik knygose skaito. Kaip ir apie įvairių Lietuvos Sąjūdžių ištakas. Knygnešių, vyskupo M. Valančiaus blaivybės, Lietuvos Laisvės kovos, Lietuvos Persitvarkymo (LPS)... Apie pastarąjį jiems pasakoja tėvai, seneliai, Atgimimo dienų dalyviai... Ir, žinoma, įdomių traktuočių pateikia.
Ta sėkla jau sudygo ir duoda vaisių: nuo Sąjūdžio pasisavinimo iki „išmetimo“ iš jo. Tačiau dar neteko girdėti apie tokią personifikaciją – „draskoma Sąjūdžio vėliava“.
Ji sukelia daug minčių... Tarsi teisę į simbolinį jos nešimą, Sąjūdžio vertybes ir principus kokiam nors patentų biure būtų užregistravusi ribota grupė asmenų, sumaniusių, kad būtent jie turi teisę vadintis vieninteliais ir nepakartojamais Sąjūdžio šaukliais.
V. Sinica rašo: „Sąjūdžio tęsėjais negali būti tie, kurie jame nedalyvavo ir negavo jokios simbolinės moralinės jo kūrėjų vėliavos, kurią galėtų perimti ir nešti.“
Keista. Tuomet pats autorius sau ir bendraamžiams užkerta kelią tęsti nebaigtus Sąjūdžio programinius darbus.
Ar jam pasisekė – jis gavo moralinę licenciją tąsai, o kiti turėtų rikiuotis į kilometrinę eilę, kaip prie lietuviškų pasų keitimo?.. O gal lįsti be eilės?
Ieškoti pažinčių? Ne.
Šioje vietoje gal ir būtų galima papolemizuoti. Netgi rimtu veidu.
Maždaug taip: kas buvo pirma – višta ar kiaušinis? Jei Darius Kuolys nebuvo LPS iniciatyvinės grupės narys, tačiau 1988 m.
birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje tą iniciatyvinę grupę rinko – Sąjūdžio jis žmogus ar ne?
O jei 1988-1991 metais su Valdu Papieviu, Liudviku Jakimavičiumi ir kt. leido kultūros mėnraštį „Sietynas“, neprašydami Glavlito (buvo tokia cenzūros kontora sovietmečiu) leidimo, pirmieji tuometėje Lietuvoje pateikė Tautos savivokai esminius tekstus, dirbo jis Tautos labui ar ne?
Ėjo tas „Sietynas“ iki visiško suskaitymo iš rankų į rankas, nes stiprino Tautos dvasią, o ne nuo bačkos deklaruojamas buvo...
Akivaizdu, kad nei tada, nei dabar, po 25 metų, jam nė į galvą negalėjo ateiti mintis ko nors pasiklausti leidimo kalbėti apie Sąjūdžio vertybių ar principų plėtrą „susitikimuose ar uždaruose rateliuose“. Kadangi kone visuose jų dalyvavau, esu ta, kuri galėtų paliudyti: dešimtyse susitikimų su tolimiausių Lietuvos kampelių žmonėmis Darius Kuolys kuo pagarbiausiai kalbėjo apie istorinę Sąjūdžio misiją ir šios organizacijos dalyvius.
Beje, įvairiuose renginiuose D. Kuolys – tik idealus moderatorius, prakalbinęs į susitikimus atėjusius vietos gyventojus prisiminti praeitį, vertinti šiandieną, tikėti, kad ir savo valstybėje galime susitvarkyti taip, kaip išties norime gyventi.
Turiu prisipažinti – jaunojo Vytauto publikacija dar kartą patvirtino: kad ir kaip gerbiu ir myliu LPS iniciatyvinę grupę, tiksliau – kai kuriuos jos narius, vis dėlto turiu pasakyti ir tai: greta iškilių Lietuvos asmenybių į tą grupę patekę tuo metu, 1988-aisiais, visai Lietuvai nežinomi asmenys šiandien turėtų mažiau susireikšminti ir savikritiškai susimąstyti: tada laisvės ir nacionalinio išsivadavimo siekis Tautoje buvo toks stiprus, kad į iniciatyvines grupes buvo galima išrinkti – leiskime sau taip pajuokauti – ir... King Kongą.
Kita vertus, jei tuomet susiklosčiusios istorinės aplinkybės, tąkart suformavusios Atgimimo bangos cunamį Baltijos šalyse, būtų buvusios tokio stiprumo, kaip šiandienos pavieniai bruzdėjimai už Lietuvą ir teisingumą, nors akimirką tai įsivaizduokime, kuo LPS iniciatyvinės grupės likimas skirtųsi nuo to, kas nutiko „Drąsos kelio“ politinei tarybai?..
Drįstu tikėtis, kad pavienių LPS iniciatyvinės grupės narių ir jų jaunosios aplinkos sekėjų susireikšminimas šiandien tebūtų graudžiai juokingas, jei jie neskaudintų tylinčių, prisiminimų apie savo praeities nuopelnus Lietuvai nerašančių žmonių? Ir kas turėjo atsitikti save LPS iniciatyviaisiais vadinantiems žmonėms, jei jų aktyvios pilietinės raiškos forma šiandien tampa netinkamųjų paieškos tarp bendraminčių?
Ir ką pakeis vis nauji apskritieji stalai, prie kurių žodžiais, o ne žygiais aiškinamasi, kas labiau myli Tėvynę ir Tautą, kas myli ją negerai arba gal, jų supratimu, net nedirba Lietuvos labui?
Labai atsargiai teigiu, kad neatsakinga „skaičiuoti“, kas išties buvo Sąjūdyje, o kas – ne. Tūkstančių tūkstančiai savęs neįvardijusių stovėjo Baltijos kelyje, Sausio agresijos metu budėjo prie Seimo, aktyviai balsavo lemtinguose Tautai rinkimuose.
Todėl – net jei ir negalime taip apibendrinti (patikėkit, žinau tai ne tik iš tyrinėtojų statistikų, bet ir iš savo, sąjūdietės nuo pirmosios dienos, patirties) – vis dėlto renkuosi sakyti: visa Lietuva yra ir Sąjūdžio dalyviai, ir Signatarai. Ypač jei turėsime omeny kelių šimtmečių Laisvės kovų dalyvius, savo auka sustiprinusius mumyse išsivadavimo siekį ir priartinusius šią Nepriklausomybės dovaną.
Manau, šviesus jų atminimas skatina nesidraskyti tarpusavyje ir neplėšyti simbolių, o rimtai ir sutartinai dirbti, kad beišsivaikštančioje Tautoje būtų kam nešti Lietuvos ar Sąjūdžio vėliavas. Galų gale kodėl tuo nepasirūpinti jauniems LPS iniciatyvinės grupės sekėjams?..
Apmaudu, kad tiražuodami saugumietiškas legendas jie nejaučia draską tą pačią juos globiančią Sąjūdžio vėliavą...
„Ne be reikalo pasakyta, kad „Sąjūdis – ne tik Vytautas Landsbergis“, – kalba V. Sinica.
Ir nenurodo, kieno tie žodžiai. Kodėl ir tai nutylima?
Juk tai pasakė ne anonimas? Ir ką įrodo tvirtinimas: Tėvynės sąjungos partija nėra Sąjūdžio tęsėja?
Juk steigti Tėvynės sąjungą nuspręsta 1993-iaisiais visoje mūsų valstybėje vykusiose Sąjūdžio, kaip politinio visuomeninio judėjimo, konferencijose ir registruotieji šio politinio darinio dalyviai tuomet masiškai stojo į TS. Ar tai, kuo dabar virto šis darinys, paneigia jo ištakas?
Atvirkščiai – būtent dėl tokių ištakų jai tenka nepalyginti didesnė nei kitoms „tradicinėms“ partijoms atsakomybė ir pareiga – tai kas, kad ji visais būdais stengiasi jos atsikratyti. Ir galų gale ko siekiama, o svarbiausia – ko pasiekiama po 25 metų „išmetus“ Vytautą Landsbergį iš Sąjūdžio?
Mieli ir garbūs Sąjūdžio pirmeiviai, likimo valia tapę istorinio laikotarpio lyderiais, nepamirškime, kad greta mūsų dirbo tūkstančiai nežinomų Sąjūdžio eilinių, kurių nedera įžeidinėti, mesti iš jau išsivadavimo simboliu tapusio judėjimo gretų ar drausti jiems nešti idealios Lietuvos vėliavą. O jaunuoliui V.
Sinicai, ieškančiam ir nerandančiam tautiškumo dr. D.
Kuolio darbuose, tiesiog pacituosiu: „Laisvas žmogus laisvoje tautoje – štai koncepcija, kurią mes visi, ir rašytojai, ir ne rašytojai, turime teigti kaip idealą, – 1988-ųjų pavasarį tvirtino Albertas Zalatorius, literatūros istorikas ir kritikas. Tuo laiku lituanistika stengėsi brėžti tautos kelio gaires, atkuriamos valstybės kontūrus.
Jais rūpinosi Sigitas Geda ir Justinas Marcinkevičius, Vytautas Kavolis ir Algirdas Julius Greimas, Meilė Lukšienė ir Vanda Zaborskaitė, Marcelijus Martinaitis ir Vytautas Kubilius. Būtent humanitarai akcentavo vertybinių valstybės pamatų būtinybę – tiesos, teisingumo, solidarumo, žmogaus teisių ir laisvių svarbą.
Pati valstybė auginta iš Lietuvos kultūros ir įsivaizduota kaip patikimas lietuvybės ir lietuvių tautos egzistencijos skydas“ („Lituanistika Lietuvos valstybėje: pamatų ar pakelės akmuo“, 2010 metai). Ir, žinoma, pakviesiu – ne tik jį, bet ir kitus – bent paviršutiniškai, bet patiems, ne iš nuogirdų, susipažinti su nuoseklia Dariaus Kuolio veikla Lietuvai: straipsniais, monografijomis, mokyklų programomis.
Rašydama šias eilutes, su šiuo žmogumi pati tarsi iš naujo susipažinau. Tiesą sakant, nė nežinojau, kad šio amžiaus pirmajam dešimtmečiui baigiantis buvo atlikta Lietuvos universitetų profesorių apklausa ir D.
Kuolys buvo pripažintas geriausiu to dešimtmečio mūsų literatūros tyrinėtoju. Ir nors jau buvau girdėjusi apie Pilietinės visuomenės institutą piktų kalbų, trenkiančių tais laikais, kai apie Laisvę, jos siekiantį Sąjūdį ne visada drįsdavome net garsiai pasvajoti, šįkart nusprendžiau skirti nepalyginti daugiau laiko ir atidžiai išstudijuoti, kuo gi ydingos jo vykdomos programos ar leidžiamos knygos... Ir nieko tokio, kuo jis kaltinamas, neradau.
Bet radau tai, ko vertės taip paprastai, kaip to imasi V. Sinica, nepaneigsi: išties unikalių visos Lietuvos mokyklose įgyvendinamų programų, atliktų tyrimų pagrindu parengtų knygų.
Kviesčiau, net raginčiau ir kitus susipažinti su šios institucijos įvairiapuse šviečiamąja bei jaunimo auklėjamąja veikla, kuriančia atvirą diskusijoms erdvę. Pilietinės visuomenės instituto inicijuotų diskusijų klubų visoje Lietuvoje laukiamais lektoriais yra buvę Vytautas Radžvilas, Jonas Kronkaitis, Romas Sakadolskis, Kęstutis Girnius, Andrius Navickas, kun.
Arūnas Peškaitis ir kiti, kurių tikrai neapkaltinsi „bendrininkavus naikinant Tautą“...
Bet gal kartais autorius painioja Pilietinės visuomenės institutą su Laisvosios rinkos institutu? Jei taip, tada suprasčiau jaunojo autoriaus patosą.
Bet, gerbiamieji, Laisvosios rinkos institutas yra liberalų, o ne nuoseklaus lietuvybės puoselėtojo D. Kuolio minties kūrinys...
Taip, abu kalba apie individo laisvę, bet negi jaunasis politologas neskiria to, ką su ja siūlo daryti laisvosios rinkos adeptai, nuo to, kokiai laisvei įsipareigojęs pats D. Kuolys? Negi net politologijos mokslai neleidžia pamatyti skirtumo?..
Gal aš ir klystu, bet... Perskaičiusi V. Sinicos tekstą kiek sutrikau: negi vėl bus puldinėjami Lietuvos intelektualai? Savų rankomis? Kaip nors rūšiuojami? Ir taip supriešinami? Tiesiog negaliu patikėti, kad po Tautos Atgimimo paveldu tapusia Sąjūdžio vėliava pasidarė ankšta bendraminčiams...
Aš – moteriškaitė iš provincijos, todėl jubiliejiniuose Sąjūdžio renginiuose ne vienas ir ne du LPS iniciatyvinės grupės nariai rado progą šnektelėti su manimi gana keista tokiomis aplinkybėmis – gerų ir nelabai – sąjūdininkų tema. Per 25-erius Sąjūdžio metus mačiau ir girdėjau tiek daug, kad išmokau vertinti žmones ne pagal tai, kaip jie šneka ar kas apie juos šnekama, o ką jie patys darė, daro ir ketina daryti Lietuvos ir Tautos gerovei.
Aš – gera išklausytoja. Bet tik tiek...
O suprasti suprantu tik tai: šie išpuoliai prieš intelektualus nesiliaus, kol puolėjai nesupras, kas ir kodėl visa tai inicijuoja, – juk visa tai tik dėl to, kad ilgiau valdžioje užsitupėtų vidutinybės. Protingieji Sąjūdžio ir kitų „sterblinių“ partijų žmonės, negi dar nepasimokėte iš dvidešimt penkerių metų istorijos, kai VSD kiršalas sąmoningai laiko jus už realios sprendžiamosios galios ribos.
Pjaukitės, riekitės, vyručiai ir moterytės, kuris iš jūsų labiau nusipelnė, – tik nematykit, kas labiau pasipelnė iš Lietuvos ir Europos kišenių.
Tad jau dabar visai rimtai siūlau likusią vasarą skirti atviroms ir motyvuotoms diskusijoms šiomis temomis:
„Kas bijo Dariaus Kuolio?“
Juk ne šiaip sau formuojamos ir nuolat įvairiais informaciniais kanalais skleidžiamos VSD lygio legendos apie nebūtus, nesamus ir neįsivaizduojamus šio Lietuvos kultūros tyrėjo „nusikaltimus“ Tautai ir Tėvynei?
Gal išties visa tai paaiškina per šį straipsnį man, Lietuvos sąrašo tarybos narei, negirdėta, bet pagaliau pranešta „tiesa“, kad jis ruošiasi prezidento rinkimams? Beje, jei žmogus yra aktyvus visuomenininkas, švietėjas ir dirba Tautos pilietinimo darbą, tai jis BŪTINAI turi kur nors balotiruotis?
Ar jaunuolis Vytautas Sinica, susikrovęs moraliai padorų politinį kapitalą ir pasiekęs reikiamą amžiaus cenzą, ketina kelti savo kandidatūrą LR prezidento rinkimuose? Laiko tobulėjimui – marios.
Būsiu gyva – balsuosiu...
„Kam neparankus Vytautas Radžvilas?“
Juk ne šiaip sau kaskart vis pabandoma intelektualiai susidoroti su šiuo drąsiu filosofu? Apie pastarąjį kartą užsiminė ir pats V. Radžvilas, apie tai skelbė ir „Pro Patria“ portalas.
„Gal jau laikas liautis puldinėti Vytautą Landsbergį?“
Juk ne šiaip sau visą Nepriklausomybės laikotarpį norintieji įsitvirtinti viešojoje politikos erdvėje dėmesį į save atkreipia tik skaudžiai puldinėdami šia iškilią asmenybę.
Post scriptum , arba dedikacija sau (atleiskite už nekuklumą – paprastai į pirmas vietas nesiveržiu, bet greta jaunimėlio... tobulėju), Vytautui Sinicai ir broliams iš LPS iniciatyvinės grupės, – dar viena Dariaus Kuolio citata:
„Kadaise skaitant Czeslawo Miloszo ar Česlovo Milašiaus „Pavergtą protą“ atmintin įsirėžė jo nuostata – priešintis dabartinio žmogaus norui ir pastangoms viską matuoti ne žmogaus galimybių dydžiu, bet savojo niekingumo masteliu. Regis, mėginant geriau perprasti šių dienų Lietuvos visuomenę, jos moralinę būklę, kartais verta pažvelgti į save iš tolimesnio atskaitos taško, pamatuoti dabartį „galimybių dydžiu“ ( Darius Kuolys, „Čia – Lietuva“, 2012 metų kovas ).
Autorė yra Sąjūdžio pirmeivė, žurnalistė, Lietuvos sąrašo partijos tarybos narė .
Komentarai (48)
sinica-pasidometkinkite GOOGLE.LT
Gal nebeapsimeskim, kad nevyksta tautos genocidas? Įdomu-laisvoj Lietuvoj? Gal ta laisvė tik ant popieriaus?
'žydų irštva'
Viso gero, nukrešau
Gal atsakyk, kas valdo Lietuvą? Nei vandens savo nebegalim apgint. Ką čia ne svarbus valstybinės reikšmės klausimas?
Kokios nepriklausomos? Vien imitacija? Ką tauta sprendžia? Ogi nieko? Viskas surežisuota-padaryta tik iliuzija, kad yra demokratija, o lnsb. Iliuzionistas dirbęs kartu su vilku-šlikštyne. Kadangi sąjūdis kgb pilnai buvo galimai sukontroliuotas, tai todėl atvirai visų ir neiššaudė. Sunaikino iš lėto ir po vieną
Autorei: Ar gražu, kitus mokinant nesisavinti Sąjūdžio ir nepamiršti eilinių Sąjūdžio juodadarbių indėlio, įpilti deguto šaukštą į tą statinę, nuo kurios pati startavote į rinkimus? Jūs tai laikote vienijančiu, sutaikančiu gestu? Kas, jei ne DK veikla, jos išrinkti žmonės, galutinai atskleidė visą valdžios supuvimą ir katastrofišką Lietuvos, kaip valstybės ES, padėtį? Kodėl vyksta tokios keistenybės: vieni protestuojantys persekiojami policijos už menkiausią "viešosios tvarkos pažeidimą", o kiti, išskirtiniai, turi valdžios indulgenciją už protestus ištisus metus? Kurie iš jų šiai valdžiukei pavojingesni, kaip manote?
Tai ištrauka iš akademiko Z. Zinkevičiaus knygos”Kaip aš buvau ministru”:Greit paaiškėjo, kad Kuolys man iš tikrųjų rezga pinkles. 1996 12 20 mokytojų laikraštyje „Dialogas“ pasirodė prieš mane nukreiptas Kuolio straipsnis, kuriame buvau kaltinamas visomis galimomis „nuodėmėmis“… Ypač atkakliai buvau puolamas didžiųjų dienraščių – „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“, nekalbant jau apie dviejų partinių diplomų turėtojos „pedagogės“ Elenos Tervidytės redaguojamą „Dialogą“, kuris tapo pagrindiniu Kuolio ruporu, klaidinusiu mokytojus. …Viena iš svarbiausių Kuolio bendrininkių puolant mane buvo Meilė Lukšienė. Jos elgesys mane stebino… …ji nuo pat pirmųjų dienų užėmė priešišką mano atžvilgiu poziciją ir ėjo drauge su Kuoliu, kurį visą laiką protegavo, pirmoji dar 1990 m. iškėlė į ministrus. Tai ištrauka iš akademiko Z. Zinkevičiaus knygos”Kaip aš buvau ministru”. Tai patys darykit i6vadas.
Sąjūdis su savo pseudo vadu Dėdule - vakarykštė diena. Jis jau istorijos šiukšlyne. Puiku, kad jaunimas mąsto savo galva, o ne buvusių KGBistų kategorijom. Aišku, gaila Irenos, saulelė vakarop, o kovos rezultatas - apgailėtinas. Sunku tai pripažinti. Reikia peremėjo, voveruškos giesmė jau sugiedota, Kuolys dar tinka. Iš čia ir intelektualinės godos.
Ar buvo Sajudzio tikslas - lovys? Kaip apsivercia liezuvis sitaip sakyti. Ir del V.Landsbergio - duokit zmogui ramiai gyventi ir pasidziaugti savo darbo vaisiais. Bukim teisingi - nebutu VL, neturetume siandien nepriklausomos Lietuvos tikrai. Zinoma, mes visi kovojome, bet sprendimus ( ir teisingus!!! ) dare JIS.
Stogas tau visiškai nuvažiavęs,jeigu iš tikrųjų manai,kad lietuvių tautinis patriotizmas yra naudingas LLRA ir frontinikams.Visiškas absurdas!
atrodo, didžiausia Sinicos nuodėmė, kad jaunas, nesigilinant net į jo str esmę. Kritikuoti reikia, reikia nagrinėti klaidas, kad ateity jų nekartotume - štai koks vienas Sinicos tiklsų. Verkšlenimą, kokie nuostabūs Kuolys ir Landsbergis, derėtų palikti už durų. Ne Landsbergis ir Kuolys išvedė į nepriklausomybę, bet ir vienas, ir kitas - ypač pirmasis - yra atsakingi už tai, ką turime šiandien. Teko įkišti nosį į paskutinį LPS suvažiavimą. Visa jo esmė - Landsbergio garbinimas. Tai jau blogiau nei parodija, tai parodo asmens susireikšminimą iki kvailumo ir šios organizacijos tuštumą bei nereiklaingumą.
Manau, kad tik LLRA, frontininkams ir panašios pakraipos asmenybėms politiko V.Sinicos straipsniai vertingi. Gal jie tuos straipsnius užsako ir už tai gauna otkatą?
Nu ir kas - Sinica (paukštis) rankoje, o Landsbergis - darbuose. Kas geriau? Abu geri, ir autorė tinka. Tai ko putojam? Na išsakė savo nuomones ir eikim daržų ravėti...Niekas nenurašo VL, niekas neuždaro LPS.Tiesiog vienas ir kitas kiek pagadino orą... Tad išvedinkim šią mėšlidę, ir tiek kalbų.
suktumas jau nebežavi.
Bobutė ir yra bobutė: perzenti ir jaunus keiksnoti. O kai senas, marazmu sergantis V.L., pasakas seka, tyli bobutės, nes tos pasakos jų sklerozinėse ausyse himnais skamba. Liūdna perskaičius pasidarė ir bobutės pagailo.
Būtent todėl,kad mūsų ne 30 milijonų,bet tik 3 milijonai yra būtina ugdyti ir palaikyti savąjį tautinį patriotizmą,bet ne kosmopolitizmą.
O kam Darius Kuolys ir Julius Panka... Ar mūsų jau trisdešimt milijonų, kad skaldytis?
Kam Darius Kuolys, o kam Julis Panka...
Jeigu taikus tautinis patriotizmas trukdo tautai,tai tokia tauta jau sunkiai serga.
Jaunojo politiko V.Sinicos straipsnis vertas pagyrimo. Kaip ir kiti jo tekstai yra brandūs, vertybiški ir šiandien mums tikrai aktualūs. Sėkmės jaunajam politikui.
Tai vertybiškas ir intelektualus jaunas žmogus... Jo tekstai tikrai gina vertybes... Dėl Kuolio jis kiek persūdė, bet Kuolys irgi vertas ne tik pagyrų už pilietiškumą, bet ir kritikos už dažną blaškymasį ir kartais nenuspėjamą elgesį . Lansbergio ir TS gerbėjams jei akių neatvėrė tai, kad Landsbergis ir TS viršūnės pasirinko ir palaiko vidutinybę, konformistę ir koloborantę Grybauskaitę , tai tokiems jau niekas akių nebeatvers... Jei demokratinės piletinės jėgos susitelks ir prieš Landsbergio ir kitos nomenklatūros palaikomą Grybauskaitę iškels Tiesos prezidento alternatyvą, tai bus puikus žingsnis iš ,,valdomos demokratijos" liūno...
Benas visiškai teisus.
V. Sinicos straipsnis "Paveldėtojai drasko Sąjūdžio vėliavą" yra tikrai geras. Tai politiniai vertinimai iš tautinio patriotizmo pozicijų. O jeigu tautiečius tokios pozicijos ir vertinimai supriešina,tai tuomet galima tik apgailestauti. Manau,kad vienintelis V. Sinicos straipsnyje perlenkimas buvo jo parašytoje frazėje,kad Pilietinės visuomenės Institutas "įnešė didžiulį indėlį,naikinant tautą" vietoje to,kad būtų parašęs "įnešė didžiulį indėlį,skleidžiant kosmopolitizmą-tautinės savimonės slopintoją".
Benai, na, kad Lietuva ir tebėra KGB kirmelynas, negi vis dar abejoji? Tebėra CK ir Markūzės politkorektikos paspestuose spąstuose - slapto bolševikų ir koncervų, ypač tų dviejų draugų, Kubiliaus ir Razmos su jųjų kuosomis, pakto įkaitė. Tebėra supančiota KGB rezervo instrukcijų ir priesaikų Matuškai. O va tuos tris, neaišku kokios "Respublikos", purvo ir šmeižtų žurnaliūgas, kuriuos Landsbergis pavadino šunauja jau galėtum tauta ir nebevadinti, nebent pats ir toliau tebeskaitai "Pravdą" ar Meilės Lukšienės "Tautišką mokyklą" iš tos pačios "Pravdos" redakcijos?
Benai, negi tu vis tebeskaitai to "istrebitelio" "Durnių laivą" ir tebetiki KGB rezervu, gerai įsitaisiusiu mūsų inteligentijos, verslo ir politikos olimpe? Verčiau skaitytum L.Trockio "Moja žiznj", ten nors ir daug kas tyčia nutylėta(nutylėta esmė), bet visgi tiesos daugiau nei tame "Stribo laive", patikėki, tikrai!
"Liūdnokai įdomu buvo stebėti, kaip buvę Sąjūdžio bendražygiai, pasivadinę liberalais ir kokiais nors demokratais noriai kartojo KGB formules apie Landsbergį. (Lietuvos vadovybė ir asmeniškai Labndsbergis atsakingi už įvykius Vilniuje). Specifinė detalė vidiniam vartojimui buvo lyginti Landsbergį su Gamsachurdija - matyt suprojektavus abiem panašų likimą." "Dabar prisimenu ir labai susirūpinusį ir išsigandusį būrelį jaunų iniciatyvinės grupės narių ir Seimo tarybos narių vieną vėlyvą vakarą mano bute. Jie turėjo kažkokių blogų žinių, apie tai kas rengiama Sąjūdžiui suardyti ir prašė, kad imčiausi vadovauti kaip pirmininkas. Jie nesudarė jokios daugumos ar įtakingo sparno ir kalbėjo tik savo vardu, bet karštai žadėjo visada būti kartu, neišduoti. Po pusantrų metų du iš tų žadėtojų jau svaidėsi purvais."
Gauju karai, be jokio racionalumo. Lensbergi as gerbiau, kokia 3 men kol zodziai nesiskyre nuo darbu. veliau viskas vyko pagal senai israsta metoda, skaldyk ir valdyk. mano nuomone Lietuvai buvo didziausia nelaime kai buvo isrinktas, niekam nezinomas lensbergis. Jis paskendo savo puikybese ir neklystamume. Jo tikras veidas pasirode veliau kai nemate Tautos tik sunauja ir kirmelyna. Sitas zmogus supriesino Tauta mano nuomone su nusikalstamais sprendimais kaip zemes kilnojimas, mazeikiu naftos padovanojimas JAV as jau nesneku apie kuriamas knygas, kur rasoma mazai tiesos. Lensbergis pats save susinaikino ir mastantis zmogus mato tik gaila, kad lietuvisturi vergo gena ir dar ji garbina. O kas jis buvo sovietu laikais o kas gali paneigti, kad tuo ir neliko? Gerb Petkevicius parase gera knyga ,,Durniu laivas" ten kas parasyta zmones supranta.
Sigitas Geda ir Justinas Marcinkevičius, Vytautas Kavolis ir Algirdas Julius Greimas, Meilė Lukšienė ir Vanda Zaborskaitė, Marcelijus Martinaitis ir Vytautas Kubilius. Kavolis, Greimas, Lukšienė ir ypač Zaborskaitė, - aš nežinau, kas jie iš tikrųjų. Gal paaiškės po daug metų. Radžvilas, Kuolys taip pat ne mano herojai, aš pasitikiu tik V.Landsbergiu.
Nepamirškite ponai, buvę draugai, kad Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės siekė ne vien Gorbio "perestroikininkai", daugumoje veikę jo pavedimu ar įsakymu po jo apsaugos sparneliu, bet ir kiti tautiečiai ir bendrapatriotai - taip, taip, įsidėmėkite tai! Dar buvo Lietuvos Laisvės lyga, Bažnyčia, pavieniai neformalai ir oponentai pagal išgales, net pankai buvo už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą Europos tautų Tėvynių sąjungoje, bet ne Banko Federacijoje. Nereiktų pamiršti ir Andropovo(KGB šefo ir vėliau Generalinio sekretoriaus - Sovietijos viešpačio arba kitaip - Lordo) reformatorių grupės ir jos indelio, žinoma, nepamirštant ir jo garsiosios KGB rezervo instrukcijos.
Konciervai, ypač kubiloidai, seniai jau tą Landsbergį iš visur išmetė ir paskendo puikybėje - atsidavė Bankui. Ir iš ties, baikit bajerius, Kubiliaus ir "napoleončiko" Razmos elgesį Landsbergio atžvilgiu kitaip nei politikos seksizmu arba porno ir nebepavadinsi. O jau apie šitų draugelių kuosų kariauną Seime ir kitur nėr ko ir kalbėti - tiesiog atilandsberginis Banko dabitų paradas.
Beje, Vytautas Sinica šį pavasarį baigė VU TSPMI 4 kursą ir yra LR Seimo narės Agnės Bilotaitės padėjėjas-sekretorius. Manau, jo požiūris pilnai atitinka TS-LKDP dabartinės vadovybės požiūtį.
Tikrai, kodėl gerbiamas Vytautas Sinica pamiršo demaskuoti kosmopolitę Meilę Lukšienę, kuri sugriovė tautinę, patriotinę Lietuvos mokyklą ir kritikavo gerbiamą ministrą akademiką Zigmą Zinkevičių? Kodėl Sąjūdžio iniciatyvinė grupė nuo jos neatsiriboja?
Pasimelskite sorosininkui ir tartiufui :)
…Greit paaiškėjo, kad Kuolys man iš tikrųjų rezga pinkles. 1996 12 20 mokytojų laikraštyje „Dialogas“ pasirodė prieš mane nukreiptas Kuolio straipsnis, kuriame buvau kaltinamas visomis galimomis „nuodėmėmis“… Ypač atkakliai buvau puolamas didžiųjų dienraščių – „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“, nekalbant jau apie dviejų partinių diplomų turėtojos „pedagogės“ Elenos Tervidytės redaguojamą „Dialogą“, kuris tapo pagrindiniu Kuolio ruporu, klaidinusiu mokytojus. …Viena iš svarbiausių Kuolio bendrininkių puolant mane buvo Meilė Lukšienė. Jos elgesys mane stebino… …ji nuo pat pirmųjų dienų užėmė priešišką mano atžvilgiu poziciją ir ėjo drauge su Kuoliu, kurį visą laiką protegavo, pirmoji dar 1990 m. iškėlė į ministrus. Tai ištrauka iš akademiko Z.Zinkevičiaus knygos"Kaip aš buvau ministru".Autorė galėtų ją pasiskaityti prieš rašydama panašius straipsnius.
Tapome oligarchines svajones ikaitai, deka konservatoriu. Cekine privatizacija- misu tautos sunaikinimas-baisi privatizacija. Siandiena nenugalesime tu niekingu privatizatoriu nei doru darbu, nei aimanomis......
Paskaičius straipsnį ir komentarus, susidaro įspūdis, kad prieš ką nors rašant, mažai kas pasitikrina, ar liežuvis sujungtas su smegenimis. Dar baisiau, kai smegenis turi visi, tik ne visi perskaito instrukcija, kaip jomis naudotis.
ir pamatysite, kuo jauni, gabūs, išsilavinę, teikiantys vilčių per keletą metų pavirsta... Ar Vytautas Sinica pats sau to linki? Abejoju. Aš taip pat ne.
jei tamstą kas kaltintų tautos genocidu, manau, netylėtumėte, ir jauno žmogaus galvelės už tai neglostytumėte
Sinicos straipsnis yra geras bandymas mąstyti susidariusią situaciją (radau ten ir daug gerų dalykų), tačiau pareiškimai kaip: „pilietines sąjūdiečių iniciatyvas ne kartą išdavęs ir sužlugdęs kosmopolitinės pilietinės visuomenės Lietuvoje kūrėjas Darius Kuolys“ deda pagrindą sąmoningam priešiškų stovyklų kūrimui, kai tokių „stovyklų“ – tikrų ir už pinigus – Lietuvoje ir taip apstu. netikiu, kad Kuoliui nerūpi Lietuva – jo veiksmai sako ką kita. galbūt jis dalykus mato kiek kitaip, bet ar dėl to yra priešas? ar visi privalome turėti tik vieną viziją, tik vieną kelią? suprantu, kad yra „skaudžių“ vietų tiek skilusiems sąjūdininkams, tiek kai kuriems kitiems, aktyviai prisidėjusiems prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, tačiau ar bus geriau, jeigu pjausimės tarpusavyje, bandydami įrodyti savo „patį tikriausią tikrumą“? juk tik naikiname save ir savo tautą. ko pasiekėme? tai kyla klausimas: ar dar mažai laiko iššvaistyta ir tokiu neveikimu leista naikinti Lietuvą bei lietuvybę besiginčijant „kas geriau supranta“ lietuvybę? ar nereikėtų visiems, kuriems Lietuva ir jos ateitis dar apskritai rūpi, bent laikinai „padėti į dėžę“ nuansinius skirtumus, kad atsirastų galimybė suvienyti jėgas bendram tikslui – ne tik nykstančios (naikinamos) tautos iššaugojimui, bet ir iš tiesų savarankiškos valstybės kūrimui? todėl tokie pasirodę kaltinantys straipsniai, kai laikas toks brangus ir kiekvienas žmogus – brangus, labai glumina ir toliau skaldo tautą. o gal to siekiama?.
Pagarba Dariui Kuoliui, pagarba Vytautui Radžvilui, Lietuvos intelektualams. Ir straipsnis labai geras. Deja, gana greit pasimatė jaunuolio V.Sinicos brandumo ribos. Štai ir Lietuvos bendras vaizdas...na , neišlaikome mes egzaminų.....
tai ar gali iš žmogaus kas atimti jo "prisidėjimą"didesnį ar mažesnį,jį sumenkinti ar atimti? Ar reikia jį įrodinėti,apginti? Svarbu pagal sąžinę kas buvo,ne kas turėtų būti pademonstruota. Nei čia reikia kažko ginti,nei kas ką puola,tuo labiau stiprius vyrus:). Žmogus rašo tai ką jis mano,manau išanalizavus ne vieną šaltinį ir atvedė į diskusiją. Man asmeniškai visai neįdomu ką apie mane rašytų ar aš sąjūdyje nuveikiau tiek ar tiek ir ką nuveikiu dabar. Man svarbu ką mano sąžinė man sako:). Su jauno žmogaus nuomone galite sutikti,nesutikti,bet ji turi būti gerbtina. Ji keisis dar ne kartą,ieškojimo kelias nėra trumpas ir tiesus. Svarbu jauno žmogaus esmė,susiformavusi graži ir vertybiniu pagrindu.
bet jei jaunas ir geranoriškas žmogus rašo apie tai, ko nematė ir nežino, ir kaltina kitus geranoriškus žmones nebūtomis nuodėmėmis, tai gal verta jam padėti susigaudyti, vardan bendro reikalo. Pagarba gerb. Irenai, kuri taip pat labai geranoriškai pateikia faktus.
Baikim nesutarimus ir nepurenkim žemės jiems.Jei jaunas,geranoriškas žmogus parašė taip kaip jis mato,kas netiko subrendusiam,tai paprastai sprendžia subrendęs,pasitelkęs išmintį,ne daug žodžių ir sakinių. Niekas neatima prisidėjusio prisidėjimo,rašydamas savo pamąstymus. Pagarba tam ir ten kur Lietuvos nepriklausomybė jaučiasi gerai.Ten kur ji sunyksta ir prisidėjusiems prie jos sunykimo,pagarba sunyksta.Ir nieks kits čia nekalts.
Vaja vaja, "dedulį" nuskriaudė. „Lietuvai reikalinga ne desovietizacija, o delandsbergizacija, kuri iš tikrųjų yra sovietizacijos tąsa, tik dar sparčiau ir platesniais mastais griaunanti Tautą ir žmogų!... Landsbergizmas nėra vien Konservatorių partija. Tai ir ne vienminčių avinų susibūrimas apie savo lyderį, o gerai organizuotas politinių aferistų voratinklis, siekiantis supančioti piliečius, juos pajungti. Ne Konservatorių partija sukūrė landsbergizmą, ji paties Vytauto Landsbergio panaudota politinei terpei sukurti. Landsbergizmas nėra ideologinė vienminčių partija. Joje randa vietą įvairiausių pasaulėžiūrų bei politinių pažiūrų žmonės, kuriuos JUNGIA begalinis valdžios troškimas ir neribotas SAVANAUDIŠKUMAS. Landsbergizmas – tai politine skraiste prisidengusių aferistų, siekiančių bet kokia kaina pralobti, veiklos programa...' ' (politkalinys, disidentas, publicistas dr. Liudas Dambrauskas)
taip, ir lanzbirbis buvo aktyvus, bet dabar stovi po medziu briuselyje. ir kuoliui dabar niezti paeuropizuoti lietuvy
daug tiesos autorėęs mintyse, bet štai rašant apie Sąjūdžio iniciatyvinę grupę nederėtų jos suplakti į vieną krūvč su iniciatyvinėmis grupėmis vietose. Ir dar, man suprantamas noras apginti tikrąjį Lietuvos Sąjūdį nuo įvairių puolimų, bet visiškai nesuprantamas noras garbinti pasiskelbusius "signatarais" su visomis vėliau sekusiomis privilegijomis (sklypai, rentos, pensijinio amžiaus nesulaukusiesm asmenims ir kt. ). Skirkime tikrąjį SĄJŪDĮ (visaliaudinis judėjimas) nuo tų pirmos inicaityvinės grupės daugumos, kurių tikslas buvo LOVYS.
I. Vasinauskaite apie D. Kuoli atsiliepia,kaip apie aktyvu Lietuvos pilieti. Tokiu zmoniu salyje nedaug,todel reikia remti visapusiskai D. Kuoli. Gal kai kam jis ir neparankus,bet vezimas juda ir judes vis greiciau,kol mes turesime vel valdzioje tokius zmones,kaip D. Kuolys,V. Radzvilas ir tt. Tokie zmones yra idejiniai musu salies vadovai,o ne miegantys kaip siuo metu Lietuvos vadovai. Siuos zmones gesina musu kai kurios valdzios instancijos ir tam tikri organai,bet ,mano nuomone jau sunku yra kaip nors sustabdyti siu zmoniu minciu pletojima apie dabartine salies padeti.