Antienos valgytojai rizikuoja savo sveikata. Taip pat, kaip "Lietuvos ryto" skaitytojai

Asmenims, nepuoselėjantiems šiais laikais madingų prietarų dėl maisto, šeštadienis turėjo būti juoda diena: paaiškėjo, kad valgyti antieną yra pavojinga sveikatai. Todėl šią paukštieną galima valgyti tik itin kruopščiai ir daug kartų atskiestą, homeopatinėmis porcijomis, kuriose anties turi būti likęs tik prisiminimas.

Tokią liūdną išvadą bet kuris loginio mąstymo dovanos nepraradęs pilietis turėjo neišvengiamai padaryti perskaitęs “Lietuvos ryto” straipsnelį “Ar populiarius vaistas nuo gripo tėra paprastas cukrus?” (klaida pavadinime lryto.lt – red. past.). 

Juo dienraščių lyderiu save tituluojantis organas davė ryžtingą atkirtį ekspertai.eu publikacijai “Karalius nuogas, arba ačiū G. Barciui už kilogramą cukraus po 3000-4000 litų”, kurioje paskelbėme faktus, rodančius, kad intensyviai reklamuojamas “vaistas” nuo gripo oscilokokcinas yra ne kas kita, kaip cukrus su laktozės priemaiša.

Nors dienraščių lyderio rašinėlis nėra itin ilgas, jame esama net kelių unikalių atradimų.

Pirmasis neabejotinai reikšmingas geopolitine prasme ir gali turėti svarbių pasekmių Lietuvos užsienio politikai. Oscilokokcinas yra “registruotas daugelyje Europos Sąjungos valstybių”, - rašo lrytas.lt. Ekspertai.eu žiniomis, tos šalys - Švedija, Belgija, Olandija, Portugalija, Latvija, Lenkija ir Lietuva. T. y. 8 (aštuonios) valstybės. Taigi, būtina kuo skubiau patikslinti oficialiose ES svetainėse skelbiamą informaciją, esą šią sąjungą sudaro 27 Europos šalys. Dienraščių lyderio duomenimis, jai priklauso ne daugiau nei 17 valstybių, kurių daugelis leidžia savo piliečiams gydytis nuo gripo cukrumi.

Antroji lrytas.lt paskelbta žinia svarbi visiems valgytojams. Kad nieko neiškraipytume, pateikiame visą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovės Jolantos Gulbinovič citatą, kuria triuškinama “tendencinga ir nepagrįsta” ekspertai.eu nuomonė:

„Negalima homeopatinių vaistų lyginti su kitais vaistais: cheminiais, biologiniais ar augaliniais. Pirmiausia reikia suprasti, kokia yra homeopatijos esmė. Pagrindinė homeopatijos mintis – organizmas yra labai tobulas, sugebantis pats sutvarkyti bet kokius sutrikimus. Tačiau kartais jam tai nepavyksta, todėl jam reikia „priminti“, t. y. duoti medžiagų, kurios sukeltų tokį patį sutrikimą ir taip „pažadintų“ organizmą. Tačiau, kad vartojamos medžiagos nepakenktų, jų turi būti labai maža dozė. Tai pasiekiama medžiagą daug kartų skiedžiant. Yra nemažai homeopatinių vaistų, vienas jų - „Oscillococcinum“, kuriame po skiedimo neturėtų likti nė vienos veikliosios molekulės“, - portalui lrytas.lt teigė vaistus registruojančios tarnybos darbuotoja.

Homeopatija aiškina, kad veikia ne pati veiklioji medžiaga, o skiediklis skiedžiant įgauna „atmintį“ ir vis tiek gali veikti organizmą.” (Paryškinta ekspertai.eu).

Dienraščių lyderiui, pateikiančiam šį VVKT atstovės išaiškinimą, nekilo jokių papildomų klausimų, nors jie turėtų natūraliai kilti visiems, iki šiol be baimės valgiusiems antieną ir ypač – o siaube – neatsakingai besimėgavusiems laukinių ančių kepenimis bei širdimis. Juk būtent šių antienos dalių ekstraktas ir yra vienintelė veiklioji oscilokokcino medžiaga. Ta pati, kuri, anot VVKT atstovės, gali sukelti “sutrikimą” ar net pakenkti, jei nebus imtasi ypatingų atsargumo priemonių.

Todėl nuo šiol, jei koks nors pažįstamas medžiotojas iš neatsargumo ar turėdamas piktų kėslų bandys jus apnuodyti laukine antimi, nepasiduokite šioms užmačioms. Prieš valgydami šio nelemto paukščio kepenis ir širdį daug kartų atskieskite, kad patiekale neliktų nė vienos antienos molekulės. Žinoma, tai padaryti namų sąlygomis, neturint specialios laboratorinės įrangos, bus sudėtinga, bet neabejojame, kad gurmanų, kurie ančių kepenis laiko ypatingu delikatesu, tokie išbandymai neatbaidys. Juk šie rizikos mėgėjai pakloja didžiulius pinigus, kad Japonijos restoranuose paragautų garsiosios žuvies fugu, kurios nuodai stipresni už kalio cianidą. Pavojus susirgti gripu nuo ančių kepenėlių – vieni niekai, palyginti su mirtina grėsme, kurią kelia minėta žuvis.

Vis dėlto Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų nedelsdama reaguoti į lrytas.lt paskelbtą VVKT atstovės išaiškinimą ir per masines informacijos priemones sąžiningai informuoti visuomenę apie pavojų, kurį kelia laukinių ančių kepenys ir širdys. Juk ne visi piliečiai ryšis rizikuoti sveikata vien tam, kad pamalonintų skonio receptorius.

Be abejo, vieninteliu saugiu laukinės antienos kepenėlių patiekalu turėtų būti pripažintas oscilokokcinas. Kadangi po rūpestingo skiedimo mėsos molekulių jame nebėra - tik “atmintis” apie antieną, kurią skiedžiant įgauna skiediklis, - oscilokokciną ramia sąžine galėtų valgyti ir vegetarai, taip papildydami mėsos pakaitalų iš sojos racioną. Susilaikyti patartina tik asmenims, sergantiems cukriniu diabetu.

Trečiasis lrytas.lt atradimas nepadarys tokios didelės įtakos tradiciniam kulinarijos ir geopolitikos supratimui, bet turėtų būti svarbus visai žurnalistų bendruomenei. Pasirodo, pašnekovo mintis galima sužinoti ne tik įprastinėmis priemonėmis, bet ir telepatiniu būdu.

Lrytas.lt straipsnis baigiamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektoriaus dr. Rimo Jankūno mintimis apie homeopatinius vaistus. Taigi, skaitytojui turėtų susidaryti įspūdis, kad jis, kaip ir VVKT atstovė, mano, jog oscilokokcinas yra homeopatinis vaistas.

Tačiau susisiekus su R. Jankūnu ir paprašius paaiškinti, kodėl jis laiko homeopatiniu vaistu gaminį, kuriame nėra veikliųjų medžiagų, o tik skiediklio “atmintis” apie laukinės anties kepenis ir širdį (homeopatiniuose preparatuose paprastai būna veikliųjų medžiagų), atsakymas nustebino net visko mačiusius ekspertus.

“Prieš skelbdamas šią publikaciją, lrytas.lt neklausė mano nuomonės apie oscilokokciną”, - ekspertai.eu pareiškė dr. R. Jankūnas. Jis tvirtino nesidalijęs su lrytas.lt mintimis apie šį preparatą nei telefonu, nei paštu, nei tiesiogiai, nei kitomis įprastinėmis bendravimo priemonėmis. 

“Jei su manimi, prieš skelbdami mano nuomonę, būtų susisiekę, būčiau pasakęs, kad abejoju, ar oscilokokciną galima vadinti homeopatiniu vaistu”, - stebėjosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas ir pridūrė, kad su lrytas.lt žurnalistais teko kalbėtis kiek daugiau nei prieš metus, bet ne šio konkretaus gaminio tema.

Taigi, tenka konstatuoti, kad bent su vienu iš pašnekovų dienraščių lyderiui pavyko pabendrauti telepatiniu būdu, pašnekovui apie tai net neįtariant. Kol kas šis ryšys nėra tobulas, todėl perskaityti R. Jankūno mintis pavyko ne visai tiksliai.

Dėl šių techninių nesklandumų lrytas.lt publikacijos santykis su šaltiniais yra toks pats, kaip oscilokokcino – su laukinės anties kepenimis, tad skaitytojams, vartojantiems šį produktą, taip pat patartina imtis atsargumo priemonių.

Beje, prieš pat pasirodant šiai įvairiais požiūriais unikaliai dienraščių lyderio publikacijai, ekspertai.eu sulaukė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atsakymų į klausimus apie oscilokokciną. Šiuo metu jie analizuojami ir bus paskelbti artimiausiu metu.