Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neįveikė kas dešimtas abiturientas

Paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros bei geografijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 23 tūkst. 227 kandidatai. Egzaminą išlaikė 90,15 proc. laikiusiųjų. Šimto balų įvertinimą gavo 1,62 proc. kandidatų, DELFI pranešė Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė.

2011 m. egzaminą išlaikė 91,94 proc., pernai - apie 92,39 proc. kandidatų.

Neišlaikiusiųjų penktadienį laukia mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Jį būtina išlaikyti norint gauti brandos atestatą.

Šiais metais pirmą kartą vykdytas vienodas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas visiems Lietuvos abiturientams. Kol kas neskelbiama, kaip sekėsi tautinių mažumų mokyklų abiturientams, – tai trečiadienį turėtų komentuoti švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Norint išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą reikėjo surinkti 30 proc. egzamino užduoties taškų. Maksimaliai už egzaminą buvo galima surinkti 50 taškų, iš jų 40 proc. taškų skirta turiniui vertinti, kalbos taisyklingumui - 36 proc. taškų ir teksto raiškai - 24 proc. taškų.

Mokiniai turėjo atlikti vieną užduotį - parašyti rašinį. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys. Prie kiekvienos temos buvo pateikti septyni privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso.

S. Vingelienė sako, kad šįmet įvedus kriterinį vertinimą pasikeitė kandidatų, gavusių 100 balų, procentas. Vienuose egzaminuose jis padidėjo (anksčiau buvo 1 proc.), kituose sumažėjo ar išvis nėra šimtukų. Šimtukų skaičių lemia į valstybinį brandos egzaminą atėjusių mokinių pasiruošimas. Analizuojant kandidatų turėtų įvertinimų mokykloje ir gauto valstybinio egzamino rezultato atitikimą, nustatyta, kad šimto balų įvertinimą gauna mokiniai, kurie mokykloje mokėsi dalyko išplėstiniu kursu ir turėjo įvertinimus 8, 9 ar 10. Kandidatų, turėjusių žemesnius įvertinimus ir už egzaminą gavusių 100 balų, yra vienetai, DELFI sakė S. Vingelienė.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad savo įsakymu, numačiusiu skirtingą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų abiturientams, švelnino ankstesnių sprendimų padarinius.

Tokią poziciją ministras išsakė antradienį Seime atsakinėdamas į parlamento narių iš anksto pateiktus klausimus, primena ELTA.

Kaip tvirtino D. Pavalkis, jis ėmėsi taisyti mokymosi sąlygų neatitikimus, į kuriuos, rengiantis perėjimui prie vienodo lietuvių kalbos egzamino, nebuvo kreipiamas dėmesys.

Ministro teigimu, buvo ignoruojamas faktas, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbai skirta 800 pamokų mažiau, taikoma skirtinga gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos mokymo praktika, ir šios problemos buvo nesprendžiamos.

„Praeitos kadencijos Seimas ir Vyriausybė, nustatydami, kad visi mokiniai turi laikyti vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nesudarė tinkamų ir vienodų sąlygų mokytis valstybinės kalbos", - Seime sakė D. Pavalkis.

Jis teigė, kad problema kilo nenumačius tinkamo pereinamojo laikotarpio, todėl jo sprendimas buvo susidariusių „pasekmių švelninimas".

Be to, ministras išsakė nuomonę, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šiuo klausimu neužtikrino efektyvios parlamentinės kontrolės.

D. Pavalkis Seimo nariams priminė, kad jie patys patvirtino XVI Vyriausybės programą, kurioje buvo aiškiai numatyta, kad lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas bus nukeltas vėlesniam laikui.

Vis dėlto D. Pavalkis pripažino, kad konstitucinė nuostata, jog egzaminas visiems turi būti vienodas, yra teisinga, todėl, anot jo, Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendins priemones, padėsiančias visiems abiturientams tinkamai pasirengti egzaminui.

Galiausiai švietimo ir mokslo ministras tvirtino, kad tolesni sprendimai dėl lietuvių kalbos egzamino bus priimami atlikus išsamią šių metų egzaminų rezultatų analizę.

Į praėjusios kadencijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko konservatoriaus Valentino Stundžio klausimą, ką konkrečiai planuojama daryti, D. Pavalkis atsakė, kad tai diskusijų objektas.

„Reikia rasti auksinį kompromisą tarp visų suinteresuotų šalių", - atsakė švietimo ir mokslo ministras.

D. Pavalkis žadėjo rudeniop Seime rengti klausymus, kuriuose dalyvautų ekspertai ir kuriuose turėtų būti priimti sprendimai kitų metų brandos egzaminų sesijai.

„Nesu šalininkas jokių šoko terapijų", - tvirtino švietimo ir mokslo ministras.

ELTA primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs opozicijos parlamentarų skundą dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams, neskundžiama nutartimi paskelbė, kad Švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio įsakymas prieštarauja visų asmenų lygybės principui.

Šį D. Pavalkio vasario 20 dienos įsakymą teismui apskundę buvo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai V. Stundys, Gintaras Steponavičius, Stasys Šedbaras ir Dalia Teišerskytė.

Teismui buvo skundžiamos įsakymo nuostatos, reglamentuojančios, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje buvo sumažintas nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

D. Pavalkio pasirašytą įsakymą buvo sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, atkreipdama ministro dėmesį, kad skirtingos egzamino sąlygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių bendrijų vaikams, kurie pasirinko mokytis lietuviškose mokyklose.

Prezidentės nuostata buvo principinė - kad "Lietuva visada buvo daugiatautė, tokia ir išliks, ir visi yra Lietuvos piliečiai, todėl jokių privilegijų niekam neturi būti, visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos, kaip ir numato Konstitucija".

Šalies vadovė laikėsi užtikrintos pozicijos, kad visos Lietuvos piliečiai turi būti vienodai raštingi, o lietuvių kalba neturi būti jokių derybų ar politinių susitarimų objektas.

Eltos inf.