Liūdno atminimo referendumas dėl Lietuvos energetikos perspektyvos buvo irgi Rusijos pergalė prieš Lietuvą

Žmonių partijos Seime frakcijos frakcijos ir Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris po spalio 2 d. vykusio uždaro URK posėdžio su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi dėl Baltarusijos atominės elektrinės grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimai pasikeitusios pozicijos santykiuose su Baltarusija teigė, jog ministras patvirtino blogiausius nuogąstavimus.

Apie tai skelbiama Žmonių partijos pranešime visuomenei „Po neeilinio URK posėdžio aišku – nacionalinio saugumo interesas nebuvo ginamas“.

„Ministras L. Linkevičius komiteto posėdyje pripažino, jog jam iki šiol nepavyko konsoliduoti regiono valstybių bendrai pozicijai dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AAE) grėsmės. Pasitvirtino mūsų įtarimai, jog iki šiol nebuvo vykdomos Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymo ir jį įgyvendinančio nutarimo nuostatos – numatytas draudimas į Lietuvos rinką patekti elektrai iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės. Europos Sąjungos (ES) lygiu užtikrinti, kad nesaugioje AAE pagaminta elektros energija nebus perkama ragino ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Po šiandienos neeilinio posėdžio galima konstatuoti, jog ši svarbi nuostata dėl nešvarios elektros energijos nepirkimo iš AAE nebuvo įtraukta į Lietuvos derybinę poziciją dėl ES ir Baltarusijos bendradarbiavimo prioritetų ateityje, be to Seimas, kuris priėmė įstatymą dėl elektros importo embargo iš AAE buvo ignoruotas priimant šią poziciją: Seimas nebuvo informuotas, jog konsultacijos-derybos dėl bendradarbiavimo prioritetų prasidėjo dar 2017 m., nebuvo pateikta informacija apie Lietuvos poziciją šiose konsultacijose-derybose, kuriose buvo keliamas tik branduolinės saugos, o ne elektros embargo visos ES mastu klausimas. Tad šiame kontekste, kai Seimas paliekamas nežinioje ir į derybas neįtraukiamas svarbiausias Seimo įstatyme bei Prezidento pozicijoje įtvirtintas elektros embargas, AAE klausimas išlieka itin aktualus Lietuvai“, - pažymėjo A. Ažubalis.

Posėdyje Žmonių partijos atstovai taip pat pareikalavo ministro L. Linkevičiaus kitame posėdyje pateikti papildomą informaciją, kokių veiksmų ėmėsi Lietuvos diplomatinė tarnyba, kad realizuotų įstatyme įtvirtintą politinę valią.

„Laukiame detalesnės informacijos, kaip buvo vykdomas įstatymas, nes šiandienos posėdyje iš ministro pateiktų atsakymų susidarė įspūdis, jog diplomatinės atstovybės dėl elektros nepirkimo ir šios pozicijos įtvirtinimo visos ES mastu iki šiol nebuvo instruktuotos. Nesuprantama, kodėl Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovas nesiima jokių veiksmų ES lygių įtvirtinant Seimo ir šalies Prezidento išsakytas gyvybines nuostatas dėl elektros nepirkimo. Tikimės, kad artimiausiame Seimo URK posėdyje ministras L. Linkevičius patvirtins, kad visų Lietuvos žmonių parašais įtvirtintas įstatymas Seime dėl elektros nepirkimo, kaip ir Prezidento pozicija šiuo klausimu, jam yra nesvetima ir kad nuo šiol diplomatinė tarnyba, o ne tik Energetikos ministerija ar pavieniai Lietuvos politikai, imsis visų priemonių, kad šiai nuostatai pritartų visos ES šalys ir Europos Komisija. Kaip sakė Prezidentas G. Nausėda – turime veikti vieningai, tik taip pasieksime rezultatą“, - pabrėžė Ž. Pavilionis.

Baltarusijos AE klausimo svarbą akcentuoja ir Seimo narys E. Zingeris, pabrėždamas projekto politinę reikšmę.

„Atominės elektrinės projektas yra politinis Rusijos kerštas už visą Lietuvos žmonių siekį būti nepriklausomais nuo Rusijos Federacijos. Vladimiro Putino valdymo laikotarpiu besitęsiantis ypatingas planas suregzti tokį monstrą prie mūsų sostinės ir būsimus dešimtmečius grasinti jo įvairiais aspektais Vilniui – gerai apgalvotas politinio keršto aktas. Visas bandymas pradedant 2012 m. inicijuotu referendumu dėl AAE, gąsdinimas Karaliaučiaus AE, kurią nustota statyti Lietuvai atsisakius savos elektrinės ir Lietuvos energetinio sektoriaus žlugdymas slaptais kanalais dėl susijungimo su Vakarais – gudrus bandymas suardyti Lietuvos valią. Drįstu pareikšti, kad, deja, liūdno atminimo referendumas dėl Lietuvos energetikos perspektyvos buvo irgi Rusijos pergalė prieš Lietuvą“, - padėtį apibendrino E. Zingeris.

Ekspertai.eu primena, kad žalią šviesą Baltarusijos AE uždegė Žmonių partijos atstovo Andriaus Kubiliaus vyriausybė, kuri viską gerai žinojo, sekė informaciją, net susitikinėjo su Baltarusijos aukščiausiais pareigūnais, tačiau nieko nenuveikė, kad prie pat Lietuvos sienos atominė neatsirastų. Baltarusija lemiamus sprendimus  priėmė 2011 metais, kai pasirašė elektrinės statybos kontraktą su Rusijos korporacija „Rosatom“.