Po rinkimų Anglijoje lietuvių pašalpoms iškilo pavojus

Praeitą savaitę Jungtinėje Karalystėje vykę rinkimai į Europos Parlamentą aiškiai parodė, kad gyventojai nepatenkinti esama valdžia - dauguma balsavo už partiją, pasisakančią prieš imigraciją ir apskritai prieš Europos Sąjungą. Kaip šie rezultatai gali paveikti imigrantus? Ar neatsitiks taip, kad valdžią savo rankose išlaikyti siekiantys konservatoriai intensyviai ieškos būdų kaip suvaržyti atvykėlių galimybę gauti pašalpas?

Prieš aštuonetą metų, kai aš įkėliau koją į šią žemę, į Darbo biržą (Job Centre) buvau užsukusi tik kartą ir tik todėl, kad gaučiau krūvą lankstinukų su patarimais, kaip ieškoti darbo. Apie pašalpas nieko neklausiau, net nežinojau, kad jos egzistuoja, o Darbo biržos darbuotojai jų nesiūlė.

Bet tai buvo seni naivūs laikai – užteko kelerių metų, kad rytų europiečiai išsiaiškintų, jog jie turi teisę ne tik į darbą, bet ir į pašalpas. Turbūt prisimenat tą gausybę įvairiomis kalbomis išleistų Europos Sąjungos institucijų parengtų lankstinukų apie imigrantų teises? Tad nenuostabu, kad pastaruoju metu nemažai emigrantų atvykdavo su iš anksto parengtomis instrukcijomis, kaip elgtis ir iš oro uosto keliaudavo tiesiai į Darbo biržą, paskui į savivaldybę bei kitas jų gerove pasirūpinti turinčias įstaigas.

Šį reiškinį anglai pavadino „benefitų“ turizmu. Ar daug tarp tokių turistų yra lietuvių? Sunku pasakyti. Mat ilgą laiką politiškai korektiška Britanijos valdžia pašalpų gavėjų pagal tautybes neskaičiavo ir pirštais nerodė. Tačiau JK Nepriklausomybės partijos (UKIP) pergalė rinkimuose buvo kaip šaltas dušas visoms sisteminėms partijoms, verčiantis spręsti problemas, kurių buvo stengiamasi nepastebėti.

Pirmieji nepalankumo imigrantams ženklai jau matosi. Nuo šių metų sausio pirmos išsigandus galimo rumunų ir bulgarų antplūdžio visiems atvykėliams darbo ieškotojams apribota teisė į bedarbio pašalpą. Dabar jos prašyti galima tik po trijų mėnesių nuo atvykimo į šalį. Tačiau atrodo, kad tuo nebus apsiribota - pastaruoju metu pasigirdo siūlymų nemokėti pašalpų imigrantams net 5 metus.

Neseniai didžiulį vietinių pasipiktinimą sukėlė informacija, kad JK moka pašalpas beveik 35 tūkstančiams vaikų, kurie negyvena Britanijoje. Beveik du trečdaliai tokių pašalpų keliauja į Lenkiją – jos išmokamos 22 093 Lenkijoje gyvenantiems vaikams. Antri eilėje yra airiai – 2 505 vaikai, treti – lietuviai (1 215 vaikų).

Nors pašalpa nedidelė: £20,30 per savaitę pirmam vaikui ir £13,40 – kitiems vaikams nepriklausomai nuo tėvų uždarbio - į užsienį siunčiamoms vaiko pašalpoms JK kasmet išleidžia apie £30 mln.

Pašalpų apribojimas pastaraisiais metais buvo viena pagrindinių konservatorių politikos gairių, tačiau tos priemonės paliesdavo visus pašalpų gavėjus – tiek vietinius, tiek atvykėlius. Tačiau šiuo metu ruošiamos priemonės, tokios kaip pasiūlymas bedarbio pašalpą gaunančius ir darbo per 6 mėnesius nesuradusius imigrantus išvaryti iš šalies, skirtos išimtinai atvykėliams.

Kaip skaudžiai griežtesnė imigracinė JK politika palies lietuvius, pasakyti sunku. Pirmiausia, žinoma, kentės neseniai atvykę ar atvykti besiruošiantys, kurių socialinės garantijos bus gerokai apkarpytos. Ilgalaikiai bedarbiai irgi nukentės. Nelabai jauku gali tapti ir tiems, kurie turi kvalifikuotus darbus, nes jo netekus panašios kvalifikacijos darbo per pusmetį ne visada pasiseka rasti.

Kita vertus, nėra taip baisu. Mat didelė dalis lietuvių JK gyvena daugiau kaip 5 metai, o tai reiškia – turi teisę į pilietybę. Iki šiolei daugelis lietuvių jos prašyti neskubėjo. Bet gali nutikti, kad socialines garantijas imigrantams apkarpę britai netikėtai gali sulaukti JK pilietybės prašytojų antplūdžio.